Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-18 · Civilinė byla Nr. e2-31805-854/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
e2-31805-854/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25623-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-31805-854/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25623-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.5.8.10.; 3.2.6.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 217,22 Eur negrąžintos paskolos, 12,23 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 59,33 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2014 m. gegužės 30 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 887871005, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui paskolino 144,81 Eur sumą 30 dienų terminui. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014 m. birželio 5 d. atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 Eur kredito sumai. 2014 m. birželio 29 d. atsakovas turėjo grąžinti 217,22 Eur skolos ir 12,23 Eur palūkanų. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovas perėmė reikalavimo teises į atsakovo skolą.

Atsakovui, kurio buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 30 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 887871005 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui paskolino 144,81 Eur sumą 30 dienų terminui. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014 m. birželio 5 d. atsakovui buvo suteiktas papildomas kreditas 72,41 Eur sumai 30 dienų terminui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas liko skolingas 217,22 Eur negrąžinto kredito ir 12,23 Eur palūkanų už laikotarpį iki kredito grąžinimo termino. 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2016 m. gegužės 10 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovo priteistina 217,22 Eur negrąžinto kredito ir 12,23 Eur palūkanų už laikotarpį iki kredito grąžinimo termino (nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 29 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 59,33 Eur palūkanų už laikotarpį po kredito grąžinimo termino (nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. sausio 22 d.), taikant bendrą 199,90 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.

Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistina 23,75 Eur (229,45 Eur x 0,05 proc. x 207 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. sausio 22 d., o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 253,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 87,68 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 13,15 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 87,68 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 217,22 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir 22 ct) negrąžinto kredito, 35,98 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 98 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 253,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,15 Eur (trylika eurų ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė