Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-467-948/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
2-467-948/2014
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00373-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Ieškovas
I. E.
Atsakovas
VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro, (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-467-948-2014Teisminio proceso Nr.2-15-3-00373-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5.; 125.7.
(S)BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Almidai Gurklienei,

dalyvaujant ieškovei I. E., jos atstovei advokatei G. G., atsakovo VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro atstovui advokatui Ž. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. E. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui (duomenys neskelbtini), prašydama: 1) pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 129 str. 1 d. su I. E. neteisėtu ir grąžinti I. E. į darbą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį su ja be pagrįsto teisėto pagrindo ir nesilaikydamas LR DK numatytų reikalavimų darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva tvarkos. Visų pirma, atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškove, jos neįspėjęs ir taip pažeidė LR DK 129 str. ir 130 str. nuostatas. Antra, atsakovas nevykdė LR DK 129 str. 1 d. numatytos sąlygos dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą. Trečia, atsakovo ketinimai buvo ne vykdyti realius struktūrinius pokyčius ir optimizuoti darbuotojų skaičių, o atleisti iš darbo ieškovę. Ketvirta, ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas, nepavykus priversti išeiti iš darbo savo noru, buvo sugalvota struktūrinė pertvarka ir tuo pagrindu nutraukta darbo sutartis su ieškove.

Atsiliepimas

Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad: 1) atsakovas pagrįstai taikė 4 mėnesių įspėjimo terminą, kadangi atsakovei iki senatvės pensijos buvo like ne daugiau kaip 5 metai. Ieškovei nuo 2013-10-25 susirgus, kai įspėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, atleidimo iš darbo klausimas ieškovės nedarbingumo laikotarpiu nebuvo sprendžiamas, o įspėjimo laikas buvo tęsiamas ieškovės ligos laikui. Ieškovė po ligos pradėjo dirbti 2014-03-18 ir, pasibaigus įspėjimo laikotarpiui 2014-03-21, darbo sutartis su ieškove 2014-03-24 buvo nutraukta (kadangi 22, 23 d. yra išeiginės, ji buvo atleista sekančią darbo dieną); 2) ieškovei buvo suteiktas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms, o ieškovė šia galimybe pasinaudojo ir skirdama laiko naujoms darbo paieškoms, patvirtino savo apsisprendimą nedirbti atsakovo pasiūlytų darbų ir nutraukti su atsakovu darbo sutartį. Be to, ieškovei buvo pasiūlyta dirbti socialine darbuotoja, tačiau šio darbo ieškovė atsisakė; 3) struktūriniai pertvarkymai vyko dar ieškovei vykdant savo pareigas nuo 2012 m. Ieškovė priklausė administrcijai, kurią sudarė 8 darbuotojai. Ieškovės etatą buvo numatyta panaikinti, atsižvelgiant į sumažėjusį atsakovo finansavimą, ne dėl per didelio darbuotojų skaičiaus, o dėl per didelio administracijos darbuotojų skaičiaus. 2012-12-31 įsakymu tvirtinant etatus ir atsakovo struktūrą, buvo nuspręsta panaikinti ieškovės etatą, kaip funkciškai mažiausiai reikalingą, tokias darbines funkcijas gali atlikti kiti administracijos darbuotojai, kurie šį darbą vykdė iki 2011 m. gruodžio mėn., t.y. iki ieškovės etato sukūrimo. 2012-12-31 d. įsakymu ieškovės etatas administracijoje buvo numatytas iki 2013-11-30.

Šalies argumentai

Ieškovė I. E. posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė pilnai. Paaiškino, kad dirbdama pas atsakovą, kuravo projektų vykdymą. Darbe jai buvo daromas psichologinis spaudimas, siekiama, kad išeitų iš darbo savo noru. Ją atleidus iš darbo, išaugo direktorės atlyginimas. Jos atliekamo darbo funkcijos išlikę, tik perduotos žemesnės kvalifikacijos asmenims. Vienintelė iš darbuotojų turi aukščiausią kvalifikaciją, net Centro direktorė neturi tokios kvalifikacijos. Etatas šiai dienai nėra panaikintas, tai liudija užsakymai savivaldybei dėl lėšų skyrimo. Buvo sukurta daug naujų pareigybių, tačiau jai per įspėjimo laikotarpį jos siūlomos nebuvo. Būtų sutikusi dirbti kitose pareigose. Buvo pasiūlytas tik vienas laikinas darbas, todėl ir nesutiko. 2013 m. lapkričio mėnesį suėjo senatvės pensijos amžius, gauna senatvės pensiją. Šiai dienai gyvena Vilniuje, bet turi gyvenamąjį plotą ir Biržuose. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovo atstovas advokatas į teismo posėdį neatvyko, teismo posėdžio dieną gautas pranešimas, kad posėdyje negali dalyvauti dėl ligos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Todėl byla nagrinėjama atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovės paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-06 ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 194, pagal kurią I. E. buvo priimta į darbą į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams pareigas (t.1, b.l. 80); darbo sutartis nutraukta 2014-03-24 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P-86 pagal LR DK 129 str. 1 p., 130 str. 4 d. ir 140 str. 1 d. 2 p. (t. 1, b.l. 79). Iš 2011-12-06 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P-286 matyti, kad I. E., laimėjusi konkursą, skiriama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams (1 t. b.l. 77). Iš 2005-03-01 darbo sutarties Nr. D-249 matyti, kad I. E. priimama į darbą (duomenys neskelbtini) direktore; darbo sutartis nutraukta 2011-11-24 pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) (1 t. b.l. 19-21). Įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo (t 1, b.l. 9) atsakovas nurodė, kad sumažinus (duomenys neskelbtini) programos (toliau – centro) finansavimą, nuo 2012 m., pablogėjus Centro būklei, 2013 metais vėl mažinant Centro programos finansavimą, siekdama racionaliai panaudoti Centro programos lėšas, esant per dideliam administracijos darbuotojų skaičiui (etatų struktūra buvo patvirtinta 2012-12-31 d. įsakymu Nr. 431, kuriame numatytas pavaduotojo socialiniam darbui etatas iki 2013-11-30 d.) bus naikinamas direktoriaus pavaduotojo socialiniam darbui etatas.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje.

Neterminuota darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva LR DK nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų įtvirtintas LR DK 129 str. 1 d., pagal kurią darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti dėl svarbių priežasčių. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog darbo sutartis, remiantis nurodytu pagrindu, buvo nutraukta teisėtai, būtina nustatyti reikšmingų faktų visumą: 1) darbo sutartis nutraukta dėl svarbios priežasties; 2) darbdavys tinkamai įspėjo darbuotoją apie būsimą sutarties nutraukimą; 3) darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (LR CPK 178 str.), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 str. 6 d.), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

Šalies argumentai

Ieškovė, prašydama pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, rėmėsi keliais savarankiškais pagrindais pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu. Atsakovas ieškovės atleidimą iš darbo grindžia darbovietės struktūriniais partvarkymais, kurių būtinybė iškilo sumažėjus skiriamam finansavimui.

Dėl struktūrinių pertvarkymų realumo ir svarbios priežasties

LR DK 129 str. 2 d. numatyta teisė darbdaviui nutraukti darbo sutartį dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, kartu sukelia darbdaviui pareigą pranešti įspėjamam dėl atleidimo darbuotojui, kokio masto struktūriniai pertvarkymai daromi, ar panaikinamo padalinio funkcijas bus pavesta atlikti kitiems padaliniams, kokio pobūdžio funkcijų nebevykdys įmonė ar įstaiga po pertvarkymo. Visos šios aplinkybės reikšmingos darbuotojui dėl to, kad jis galėtų įvertinti, ar teisingą ir atitinkantį įstatymo reikalavimus sprendimą dėl jo atleidimo priėmė darbdavys. Sprendimą dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, turi teisę priimti savarankiškai. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra įgalintas vertinti įmonės struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar įmonės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2004). Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant įvertinti atleidimo iš darbo priežasčių svarbą, būtiną įvertinti, ar naujai sukurtame struktūriniame padalinyje liko tos pačios darbo funkcijos ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2006).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime teigia, kad buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai dėl ko sumažėjo direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams poreikis. Atsakovas taip pat nurodo, kad finansavimas atsakovui buvo mažinamas atsakovo administracijos darbuotojų sąskaita. Atsakovo teigimu, pas jį vykusius struktūrinius pertvarkymus patvirtina teismui pateikti – projekto aprašymas, socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvai, 2012-03-14, 2013-03-14, 2014-03-13 (duomenys neskelbtini) paslaugų centro 2012, 2013, 2014 m. veiklos programai finansuoti skirtų biudžeto lėšų naudojimo sutartys, 2012-12-31 įsakymas Nr. 431, 2013-12-31 įsakymas Nr. 375 (b.l. 55-76). Dėl jų atsakovui sumažėjo direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams pareigas einančio darbuotojo poreikis, nes tokioms funkcijoms atlikti darbuotojo nebereikėjo, o kitų darbų, susijusių su socialinio darbuotojo funkcijų atlikimu, vykdymui pakako vyriausiojo socialinio darbuotojo etato, o tai, atsakovo nuomone, rodo, kad dėl būtinų ir administraciniu aktu – 2013-12-31 įsakymu Nr. 375 patvirtintų struktūrinių pertvarkymų pas atsakovą dirbančio direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams skaičius administracijoje buvo sumažintas realiai, o ne dėl akių, atsisakant atsakovo administracijoje direktoriaus pavaduotojo socialiniams reikalams etato. Atsakovo teigimu, 2012-12-31 įsakymu tvirtinant etatus ir atsakovo struktūrą, buvo nuspręsta panaikinti būtent ieškovės etatą, kaip funkciškai mažiausiai reikalingą, nes tokias darbines funkcijas gali atlikti kiti administracijos darbuotojai, kurie šį darbą vykdė iki 2011-12 mėn., t.y. iki ieškovės etato sukūrimo; ieškovės etatas nepasitvirtino, nes ir šiuo metu jo nėra, kiti darbuotojai atlieka šį darbą, kas yra daug ekonomiškiau įstaigai, kurios finansavimas yra sumažintas. Be to, atsakovas nurodo, kad 2013-06-03 socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl darbo laiko apskaitos normatyvų“ yra nurodyta, kad esant įstaigoje mažiau nei 50 lankytojų, gali būti viena iš šių pareigybių, t.y. vyriausiasis soc. darbuotojas ar įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams. Atsakovas argumentuoja, kad, atsižvelgus į tai, jog įstaigą lanko 23 lankytojai, buvo pasirinkta ekonomiškesnė vyriausiojo socialinio darbuotojo pareigybė, nes šis darbuotojas dirba administracinį darbą ir su neįgaliųjų grupe, panaikinant ieškovės pareigybę.

Kaip jau buvo minėta, teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra įgalintas vertinti įmonės struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar įmonės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Atsakovas įvykdytą struktūrinį pertvarkymą grindžia 2013-06-03 socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl darbo laiko apskaitos normatyvų“, kur yra nurodyta, kad esant įstaigoje mažiau nei 50 lankytojų, gali būti viena iš šių pareigybių, t.y. vyriausiasis soc. darbuotojas ar įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams. Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovės pareigybė buvo sukurta 2011 m. gruodžio m., priimant į darbą ieškovę. Iš atsakovo į bylą pateiktų įsakymų matyti, kad 2012 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta atsakovo struktūra su ieškovės pareigybėmis iki 2013 m. lapkričio 30 d., 2013 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta atsakovo struktūra jau be ieškovės pareigybės. Pas atsakovą atlikti struktūriniai pertvarkymai iš esmės palietė tik ieškovę ir pasireiškė tik ieškovės atleidimu. Pažymėtina, kad ir po 2013-11-30 atsakovas deklaruodamas, kad Ieškovės pareigybės nebelieka, Darbo laiko apskaitos žiniarašytyje pavaduotojos socialiniam darbui pareigybę žymėjo, t.y. tokia pareigybė buvo, Ieškovei prastova darbe dėl to, kad nebeliko pareigybės, paskelbta nebuvo. Be to, iš sutarties Nr. FS-14/2, sudarytos 2014-03-13 d., 2 priedo, matyti, kad 2014 m. kovo mėnesį Biržų rajono savivaldybei pateiktame darbo užmokesčio paskaičiavime ieškovės pareigybė (pavaduotoja socialiniams reikalams) yra išlikusi, nurodyta, jos darbo užmokesčiui skirtas finansavimas – 15987 Lt metams (2 t. b.l. 163). Iš naujai patvirtintos struktūros matyti, kad atsakovo įstaigoje atsirado 10 papildomų laikinosios priežiūros specialistų etatų (1 t. b.l. 73, 76). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad darbuotojų skaičiaus Centre tik didėjo, pvz: 2011 metų pradžioje 52 darbuotojai, pabaigoje 61 darbuotojas, 2012 metų pradžioje 61 darbuotojas, pabaigoje 66 darbuotojai, tuo tarpu 2013 metų pradžioje 66 darbuotojai, pabaigoje 84 darbuotojai. Iš atsakovo pateiktų išlaidų sąmatų matyti, kad iš esmės atsakovo išlaidos darbo užmokesčiui mažėjo nežymiai, kai tuo tarpu išlaidos, pavyzdžiui, socialinėms paslaugoms asmens namuose, buvo sumažintos gerokai daugiau (1 t., b.l. 60, 66, 70). Todėl atsakovo teiginys, kad taupymas buvo vykdomas administracijos darbuotojų sąskaita nėra pagrįstas. Atsakovas atsiliepime teigia, jog jo į bylą pateiktos biudžeto lėšų panaudojimo sutartys patvirtina, kad pas atsakovą buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai. Tačiau iš įrodymų visumos matyti, kad ieškovei pavaldūs asmenys ir toliau dirba tą patį darbą, veiklos planuose 2012, 2013, 2014 m. numatytas analogiškas Centro veiklos priemonių sąrašas, Centro veiklos priemonių sąraše išlikusios visos ieškovės vykdytos funkcijos jas perskirstant kitiems asmenims, į Centrą priimta darbuotojų kurie būtų pavaldūs ieškovei, visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina svarbios priežasties taikyti LR DK 129 str. nebuvimą. Be to, kaip jau buvo pažymėta, 2014 m. kovo mėn. Biržų rajono savivaldybei pateiktame darbo užmokesčio paskaičiavime ieškovės pareigybė (pavaduotoja socialiniams reikalams) yra išlikusi.

Šalies argumentai

Ieškovė atstovė advokatė teigia, pagal vykdomą minėtą projektą, finansuojamą iš Europos socialinio fondo agentūros, Centro darbuotojų darbo užmokesčiui skiriami pinigai, projekto vykdyme dalyvauja ir atlygį gauna dauguma administracijos darbuotojų, centro direktorė yra paskyrusi save projekto vykdytojo atsakingu asmeniu ir gauna už tai atlygį, kas neatleidus Ieškovės būtų sunkiai įmanoma, nes pagal Ieškoves pareigybės aprašymo 5.5. p. ieškovės pareigos apėmė Centro investicinių projektų socialinių paslaugų srityje organizavimą, koordinavimą, bei rengimą, taip pat rūpinosi jų įgyvendinamu (1 t., b.l. 150), kas buvo asmeniškai finansiškai nenaudinga centro direktorei. Tačiau teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) direktorė A. Š. projekto projekto „Integralios slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra Biržų rajone“ vadove dirbti laisvu nuo pagrindinio darbo laiku 0,25 etato darbo krūviu pagal terminuotą darbo sutartį projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo paskirta dar 2013-05-30 Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-141, t.y. dar net neįteikus ieškovei įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą (2 t. b.l. 191-194).

(duomenys neskelbtini) įstatų 44 p. nustatyta, kad Centro vadovas organizuoja Centro veiklą ir veikia Centro vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Centro darbuotojais, o 45.8. p. Centro vadovo kompetencijai priskiriama nustatyti Centro struktūrą (1 t. b.l. 16). Todėl atmestinas ieškovės atstovės argumentas, kad neegzistavo atitinkamo valdymo organo sprendimas dėl įstaigos struktūrinių pertvarkų.

LR DK 129 str. 4 d. yra nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Toks atvejis, kai darbuotojo atliekamas darbas savo įnašu neprisideda prie darbdavio (įmonės) veiklos rezultatų, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 2, 4 dalis atleisti darbuotoją, laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004). LR DK 129 str. 4 d. nurodyti asmenys naudojasi ypatinga apsauga ir negali būti atleisti iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 dalį dėl svarbių priežasčių (darbovietės struktūrinių pertvarkymų), jeigu darbdaviui poreikis atlikti jų vykdytą funkciją išlieka ir šią funkciją toliau vykdo kiti darbuotojai, galimai neturintys tokių garantijų likti darbe. LR DK 129 str. 3 d. 5 p. nustatyta, kad darbuotojo amžius negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Nurodytos normoje taisyklės išimtis gali būti aplinkybė, jog darbuotojas jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Ši darbuotojo teisė atsiranda, esant juridiškai reikšmingai faktų sudėčiai: darbuotojas yra sulaukęs įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir turi būtiną valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Ši faktų sudėtis skiriasi nuo LR DK 129 str. 3 d. 5 p. nurodyto fakto – konkretaus darbuotojo atitinkamo amžiaus. LR DK 129 str. turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai (LR DK 10 str. 1 d.), todėl šio straipsnio 3 d. 5 p. nurodytas atitinkamas darbuotojo amžius gali būti darbo sutarties nutraukimo priežastis tik tada, kai ji yra svarbi, t. y. turi esminę įtaką darbuotojo profesiniams gebėjimams ir kitiems kriterijams, dėl ko suėjus tam tikram darbuotojo amžiui, kyla klausimas, ar jis gali tinkamai atlikti darbo sutartyje sulygtas darbo funkcijas (LR DK 129 str. 2 d.). Atleidžiant iš darbo tik dėl to, kad darbuotojui suėjo tam tikras amžius, nors jis nedaro įtakos tinkamam darbo funkcijų atlikimui, yra pagrindas tokį atleidimą vertinti kaip diskriminacinį (LR DK 2 str. 1 d. 4 p.). Darytina išvada, kad darbdaviui siekiant nutraukti darbo santykius pagal LR DK 129 str. su darbuotoju, kuris įgijo teisę į senatvės pensiją, turi būti juridinių faktų sudėtis: atitinkamas darbuotojo amžius, faktas, kad toks amžius yra kliūtis jam vykdyti darbo sutartimi nustatytas funkcijas, t. y. svarbi, konkreti priežastis, faktas, kad jis įgijo teisę į senatvės pensiją ar ją gauna, ir nebuvimas galimybės darbuotoją jo sutikimu perkelti į kitą jam tinkamą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-144/2004). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal LR DK 135 str., kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Vadovaujantis LR DK 135 str. 1 d. 4 p. ieškovė turėjo pirmenybės teisę būti palikta darbe, nes iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Pirmenybė ją turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162). Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė buvo labiau socialiai pažeidžiama, lyginat su kitais bendrovės darbuotojais. Byloje duomenų, kad darbdavys būtų tinkamai laikęsis minėtų įstatymo normų, t.y. LR DK 135 str. 2 d., 129 str. 1 d., 4 d., nėra.

Dėl atsakovo pareigos pasiūlyti kitą darbą ieškovei

Kasacinio teismo praktikoje ši nuostata paprastai aiškinama kaip darbdavio pareiga per visą numatomo atleisti įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai ieškoti galimybės perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Darbdaviui tenka pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu. Darbdaviui nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbą apima ne tik tą struktūrinį padalinį, kuriame darbuotojas dirbo iki struktūrinio pertvarkymo, bet ir visą darbdavio turimą organizacinę struktūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-186/2008). Jeigu darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais ir sveikatos būklė, yra tinkami laisvai darbo vietai (pareigoms) užimti, darbdavys privalo jam šį darbą (pareigas) pasiūlyti.

Šiuo atveju atsakovas 2013-06-28 įspėjime nurodė, jog laisvų darbo vietų, kurias galėtų pasiūlyti ieškovei, neturi. Ieškovei buvo pasiūlyta nebent laikinai dirbti socialine darbuotoja kitos darbuotojos motinystės atostogų laikotarpiu. Tačiau tai buvo vienintelis pasiūlymas ir informacija per visą įspėjimo laikotarpį. Daugiau atsakovas ieškovei nesiūlė jokio kito darbo. Tuo tarpu iš Sodros pateiktos informacijos matyti, jog nuo 2013-06-28, kai ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, atsakovas priėmė į darbą 51 asmenį (1 t. b.l. 91-98). Iš 2014-11-14 Biržų rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. SN-1780 matyti, kad 2013-2014 m. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta: slaugytojo 2,5 etato, slaugytojo padėjėjo – 7,5 etato, kineziterapeuto – masažisto – 1 etatas, socialinio darbuotojo padėjėjo – 1,5 etato. Taigi akivaizdu, kad naujų darbo vietų pas atsakovą buvo, tačiau nė viena iš jų nebuvo pasiūlyta ieškovei ir ji neturėjo galimybės pretenduoti į naujas darbo vietas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime teigia, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog ieškovės kvalifikacija yra aukštesnė už vyriausiojo socialinio darbuotojo ar socialines paslaugas teikiančio vyriausiojo socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Taip pat nurodo, kad nėra įrodymų, kad ieškovė buvo tinkama kitoms laisvoms darbo vietoms užimti. Tačiau duomenų, kad atsakovas būtų siūlęs ieškovei užimti kitas laisvas darbo vietas, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad ieškovė nebuvo tinkamai kitoms laisvoms darbo vietom užimti. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, ieškovei yra suteikta vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacija (1 t. b.l. 131), ieškovė yra dalyvavusi daugelyje mokymų, tai patvirtina išduoti pažymėjimai (1 t. b.l. 132-149). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbdavys, norėdamas išvengti darbuotojo atleidimo iš darbo, kai nėra jo kaltės, turi jam pasiūlyti kitą darbą, atsižvelgdamas į jo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-514/2007). Taigi atsakovas, neturėdamas galimybės pasiūlyti tokios pačios kvalifikacijos darbą, galėjo siūlyti ir kitokį, žemesnės kvalifikacijos darbą ieškovei. Tačiau jis tik vieną kartą pasiūlė ieškovei užimti darbo vietą darbuotojos, kuri yra vaiko priežiūros atostogose, t.y. laikiną darbą. Tačiau atsakovas nesiūlė ieškovei jokios kitos darbo vietos, nors tuo metu buvo priimami į darbą ir nauji darbuotojai.

Atsakovas savo atsiliepime taip pat nurodo, kad ieškovė pasinaudojo teise gauti laisvo laiko nuo darbo naujo darbo paieškoms įspėjimo laikotarpiu ir taip patvirtino savo apsisprendimą nedirbti atsakovo pasiūlytų darbų. Pažymėtina, kad įspėjimo laikotarpiu duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms yra darbdavio pareiga, o ar pasinaudoti šia teise priklauso nuo darbuotojo. Tačiau jei darbuotojas pasinaudoja šia teise, tai jokiu būdu nereiškia, kad darbdavys nebeturi pareigos siūlyti darbuotojui laisvas darbo vietas, ar kad darbuotojas patvirtina savo apsisprendimą nebedirbti pas darbdavį. Akivaizdu, kad šiuo atveju Darbdavys nevykdė savo pareigos siūlyti ieškovui kitą darbą, duomenų, kad ieškovei buvo teikiama informacija apie laisvas darbo vietas, byloje nėra.

Dėl įspėjimo termino

LR DK 130 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.

Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi atitikti LR DK 130 str. 2 d. nustatytus turinio reikalavimus. Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal LR DK 26 str. taisykles. Šio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (LR DK 26 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įspėjimo terminas, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės, yra viena iš darbuotojo teisių į darbą apsaugos garantijų, kad apsaugotų darbuotoją nuo neigiamų padarinių netikėtai nutraukus darbo sutartį ir sudarytų galimybę susirasti kitą darbą. LR DK 130 str. 4 d. nustatyta, kad įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos laikui. Šia norma, kaip ir 1 dalies norma, siekiama užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, nes ligos laikotarpiu darbuotojo galimybė susirasti kitą darbą ribota. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad įspėjimo terminas pratęsiamas tiek kalendorinių dienų, kiek įspėjimo termino metu darbuotojas buvo nedarbingas ir darbdavys teisę nutraukti darbo sutartį gali įgyvendinti kitą dieną po pratęsto įspėjimo pasibaigimo dienos, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Toks šios teisės normos aiškinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2010).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2013-06-28 jai įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, nenutraukus darbo sutarties jame nurodytą data, neteko galios ir negali būti laikomas pagrindu darbo sutarties nutraukimui, praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo datos. Šis ieškovės argumentas laikytinas nepagrįstu.

Nustatyta, kad kad apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ieškovei buvo pranešta 2013-06-28. Įspėjime buvo nurodyta, kad darbo sutartis su ieškove bus nutraukta nuo 2013-11-04. Ieškovei nuo 2013-10-25 susirgus, kai įspėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs (buvo likę 10 kalendorinių dienų), atleidimo iš darbo klausimas ieškovės nedarbingumo laikotarpiu nebuvo sprendžiamas, o įspėjimo laikas buvo tęsiamas ieškovės ligos laikui. Ieškovės ligos laikotarpis tęsėsi nuo 2013-10-25 iki 2014-02-17. Ieškovė į darbą sugrįžo ir dirbo nuo 2014-02-18 iki 2014-02-23, šiuo laikotarpiu įspėjimo terminas tęsėsi. Ieškovei vėl susirgus nuo 2014-02-24 iki 2014-03-17, įspėjimo terminas buvo sustabdytas. Ieškovė po ligos pradėjo dirbti 2014-03-18, ir pasibaigus įspėjimo laikotarpiui 2014-03-21, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2014-03-24, kadangi 22, 23 d. yra išeiginės, ji buvo atleista sekančią darbo dieną. Šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturėjo pareigos dar kartą ieškovės įspėti, kadangi įspėjimo terminas nebuvo pasibaigęs (LR DK 130 str. 4 d.).

Kiti išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Esant visiems šiems byloje nustatytiems duomenims, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių ieškovės atleidimas iš darbo 2014-03-24 pagal LR DK 129 str. pripažintinas neteisėtu, sąlygotu asmeninių priežasčių, o ne vardijamų struktūrinių pertvarkymų, nes darbdavys įgyvendindamas savo įsipareigojimus neabejotinai galėjo užtikrinti ieškovei galimybę tęsti darbą įstaigoje.

Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (LR CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (LR DK 300 str. 4 d.). Aplinkybes, reikšmingas LR DK 300 str. 4 d. taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Šalies argumentai

Ieškovė teismui parodė, kad darbe jai buvo daromas psichologinis spaudimas, siekiant, kad išeitų iš darbo. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad atėjus į darbą naujai direktorei, ji tapo nebepageidaujama, ji nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai vykdyti jos funkcijas, visa gaunama darbinė informacija iš kitų įstaigų ir savivaldybės sąmoningai nebuvo teikiama ieškovei; ieškovė bandė ne kartą susidariusią situaciją aptarti su direktore, tačauu tai nedavė rezultatų. Matydama, kad darosi neįmanoma dirbti, ieškovė kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės merę bei vicemerę, tačiau situacija nepasikeitė. Ieškovės manymu, nepavykus priversti išeiti iš darbo savo noru, buvo sugalvota struktūrinė pertvarka, kurios metu bus neva panaikintas ieškovės etatas ir tuo pagrindu nutraukta darbo sutartis su ieškove.

Bylos medžiaga liudija apie ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) direktoriaus užsitęsusį konfliktą; pati ieškovė atleidimą iš darbo vertina kaip susidorojimą; nurodė, kad jos santykiai su darbdaviu susiklostė sudėtingi, buvo daromas pastovus psichologinis spaudimas, kad išeitų iš darbo savo noru. Todėl laikytina, kad dėl užsitęsusio šalių konflikto ieškovei nebus sudarytos palankios sąlygos toliau dirbti. Todėl yra pagrindas taikyti LR DK 300 str. 4 d. numatytą alternatyvų darbuotojo (ieškovės) teisių gynimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, t.y. nuo 2014-03-24 iki 2014-12-29, kas sudaro 194 darbo dienas sumoje 19477,60 Lt neatskaičius mokesčių (194 d.d. x 100,40 Lt darbo dienos užmokestis pagal pažymą) ir nuo 2014-12-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, skaičiuojant vienos dienos vidutinį darbo užmokestį 100,40 Lt. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 % dydžio palūkanos nuo visos prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 3 str., 410 str., 414 str.). Laikytina, kad darbo sutartis su ieškove nutrauktina teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.).

Kadangi teismas patenkino esminį ieškovės reikalavimą – pripažino jos atleidimą neteisėtu ir patenkino su tuo susijusius išvestinius reikalavimus, alternatyvų darbuotojo (ieškovės) teisių gynimo būdą teismas taikė savo iniciatyva, todėl ieškovei atlygintinos visos jos turėtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba (4000 Lt). Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268-270 str., 417, 418 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad darbo sutartis Nr. 194, pagal kurią I. E. buvo priimta į darbą į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams pareigas, 2014-03-24 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P-86 pagal LR DK 129 str. nutraukta neteisėtai.

Negrąžinti I. E. į darbą - (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams pareigas. Laikyti, kad darbo sutartis su ieškove nutrauktina teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.).

Priteisti iš (duomenys neskelbtini), I. E., a.k. (duomenys neskelbtini) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-03-24 iki 2014-12-29 19477,60 Lt (devyniolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus 60 ct) neatskaičius mokesčių, ir po 100,40 Lt (vieną šimtą litų 40 ct) už kiekvieną darbo dieną nuo 2014-12-30 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (19477,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini), 729 Lt (septynis šimtus dvidešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 52,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Jusevičienė