- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 3K-3-427/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Vincas Verseckas (pran.)
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- Radviliškio
- Kategorijos
- 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui Radviliškio Gražinos vidurinei mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino pratęsimo nedarbingumo atveju ir su tuo susijusių teisinių padarinių klausimas. Ieškovė nuo 1985 m. birželio 18 d. dirbo pas atsakovą valytoja. 2009 m. vasario 6 d. ieškovė gavo pasiūlymą keisti darbo sąlygas, kartu buvo informuota, kad, nesutikus su pasiūlymu, bus atleista iš darbo. Ieškovei nesupratus darbo sąlygų keitimo ir atleidimo priežasties bei aplinkybių, atsakovas 2009 m. kovo 9 d. raštu paaiškino, kad darbo sąlygos keičiamos dėl valytojų etatų mažinimo, ir kartu nurodė, kad, jai nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, darbo sutartis bus nutraukta nuo 2009 m. balandžio 14 d. ir išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, taip pat kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
Radviliškio Gražinos vidurinės mokyklos direktoriaus 2009 m. kovo 20 d. įsakymu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba; 2009 m. vasario 14 d.–kovo 6 d. ir balandžio 3–22 d. ieškovė buvo nedarbinga. 2009 m. balandžio 23 d. pasibaigus nedarbingumui, ji atvyko į darbą ir direktoriaus pavaduotojui atidavė savo nedarbingumo pažymėjimą. Pavaduotojas H. R. nurodė, kad ieškovė turi dirbti tą laiką, kurį sirgo, tačiau ieškovė nesutiko ir, atidavusi visus reikiamus dokumentus, išėjo namo tikėdamasi, kad pagal darbdavio įspėjimą bus įformintas jos atleidimas.
2009 m. balandžio 27 d. atsakovas išsiuntė pranešimą ieškovei, kad darbo sutartis su ja nenutraukta ir atleidimo terminas nukeliamas ligos laikui, ir prašė pasiaiškinti, kodėl ieškovė neatvyksta į darbą. Atsakovo 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies l, 2 punktų pagrindu, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už 2009 m. gegužės 11-21 d. laikotarpį.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, įpareigoti atsakovą pakeisti atleidimo pagrindą ir datą, nurodant, kad ji buvo atleista DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2009 m. balandžio 23 d., priteisti iš atsakovo 6 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, taip pat po 38,68 Lt už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną ne dėl darbuotojo kaltės nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki visiško atsiskaitymo. Ieškovės nuomone, tokie darbdavio veiksmai (neteisėtas drausminės nuobaudos skyrimas, vengimas atleisti suėjus įspėjimo terminui, neteisėtas reikalavimas atidirbti už dienas, kai sirgo) vertintini kaip sąmoningas vengimas atleisti ieškovę iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu ir nemokėti šešių mėnesių dydžio išeitinės kompensacijos. Ieškovė teigia, kad nesutarimai ir siekimas atleisti kitu pagrindu prasidėjo tik gavus įspėjimą dėl atleidimo iš darbo ir išsiaiškinus su darbdaviu aplinkybes, kad jai priklauso šešių (o ne dviejų) mėnesių išeitinė išmoka. Ieškovė nurodė, kad pasiaiškinimą dėl skirtos drausminės nuobaudos ji buvo paprašyta parašyti praėjus 10 d. po nuobaudos skyrimo, be to, nei skiriant nuobaudą, nei prašant pasiaiškinimo niekas nesiaiškino, kokiu metu buvo užfiksuoti nevalyti vestibiulio durų stiklai, nebuvo pateiktas aktas, kad šis faktas buvo užfiksuotas. Ieškovė nesutiko su darbdavio vertinimu, kad ji padarė pravaikštą, kai paskutinę darbo dieną, atidavusi nedarbingumo pažymėjimą, ji pusdieniu anksčiau išėjo iš darbo, nes pravaikšta laikytina, kai darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną. Ieškovė taip pat teigė, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo, todėl darbo sutarties nutraukimas įforminamas kitą dieną po nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Atsakovas šios pareigos neįvykdė ir nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė atidirbtų už laikotarpį, kai sirgo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas jos nebuvimą darbe 2009 m. gegužės 11-21 d. laikė teisėtu ir net nurodė išmokėti už šias darbo dienas vidutinį darbo užmokestį, o kitas dienas per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki gegužės 29 d. žymėjo pravaikštas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009m. lapkričio 24d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo siūloma nuo 2009 m. kovo 6 d. dirbti 0,5 valytojos etato, apie priimtą sprendimą prašoma pranešti raštu per 7 dienas, bei buvo įspėta, kad, atsisakius pasiūlymo ar nepranešus, darbo sutartis bus nutraukta nuo 2009 m. balandžio 6 d. DK 129 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu; 2009 m. vasario 11 d. ieškovė paprašė nurodyti konkrečią atleidimo iš darbo priežastį ir aplinkybes; 2009 m. kovo 9 d. atsakovas informavo ją dėl darbo sąlygų pakeitimo ir kad nesutikus darbo sutartis bus nutraukta 2009 m. balandžio 14 d.; 2009 m. kovo 20 d. atsakovo įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda – pastaba; 2009 m. balandžio 3-22 d. ieškovė sirgo, darbdaviui pateikė nedarbingumo pažymėjimą; 2009 m. balandžio 21 d. atsakovas pranešė ieškovei, kad darbo sutartis nenutraukta, nes dėl jos nedarbingumo įspėjimo laikotarpiu atleidimas iš darbo nukeliamas 2009 m. gegužės 7 d. Teismas nurodė, kad, ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ji apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėta nepažeidžiant DK 130 straipsnio reikalavimų. Įspėjime nurodytas dviejų mėnesių terminas suėjo 2009 m. balandžio 14 d., tačiau 2009 m. balandžio 21 d. atsakovas pranešė, kad, atsižvelgiant į tai, jog įspėjimo terminu ji sirgo, atleidimas iš darbo atidedamas iki 2009 m. gegužės 7 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovė žinojo apie atsakovo nuostatą atidėti darbo sutarties nutraukimą, tačiau 2009 m. balandžio 23 d., pirmą dieną po ligos, ji atsisakė dirbti, nurodydama, kad darbo sutartis turi būti nutraukiama šią dieną. Teismas konstatavo, kad ieškovė, žinodama darbdavio poziciją, jog darbo sutartis su ja nenutraukta ir darbo santykiai nenutrūkę, įspėjimo terminas pratęstas tiek dienų, kiek ji sirgo, po ligos privalėjo grįžti į darbą ir dirbti arba pateikti darbdaviui raštišką pareiškimą atleisti ją iš darbo kitu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė po ligos apsisprendė nebedirbti, tačiau nerodė noro taikiai išspręsti su atsakovu šio ginčo. Dėl to teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nepažeidžiant DK normų.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais faktais ir jų analizės pagrindu padarytomis išvadomis. Kolegija taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė DK 35 straipsnio reikalavimų darbo sutarties šalims. Dėl to pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir ieškovei neatvykus į darbą, darbo sutartis galėjo būti nutraukta kitais pagrindais. Laikotarpį, kai ieškovė neatvyko į darbą, kolegija kvalifikavo kaip pravaikštą ir sprendė, kad buvo sąlygos drausminei nuobaudai taikyti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl DK 130 straipsnio 7 dalies taikymo ir nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą nedarbingumo atveju. Teismai nepagrįstai šią normą aiškina taip, kad įspėjimo terminas pratęsiamas tiek dienų, kiek per įspėjimo terminą darbuotojas sirgo. DK 130 straipsnio 7 dalies norma aiškintina kaip neleidžianti darbuotojo atleisti iš darbo jo nedarbingumo atveju, tačiau įspėjime nurodytas atleidimo terminas (konkreti data) pratęsiamas darbuotojo ligos laikui ir sueina kitą dieną, pasibaigus darbuotojo ligos laikotarpiui. Dėl to kasatorė mano, kad nors ji buvo įspėta, jog bus atleista balandžio 14 d., bet įspėjimo terminas suėjo pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, todėl atleidimas iš darbo turėjo būti įformintas 2009 m. balandžio 23 d. jai grįžus į darbą. Kasatorė pažymi, kad sutiko būti atleista iš darbo nuo 2009 m. balandžio 14 d. ir nesutiko tęsti darbo santykių; nurodo, kad teismai vadovavosi 2009 m. balandžio 21 d. atsakovo siųstu pranešimu apie tai, kad darbo sutartis nenutraukiama ir atleidimas nukeliamas 2009 m. gegužė 7 d., tačiau neatsižvelgė į tai, kad šį pranešimą ieškovė gavo gegužės 11-16 dienomis. Be to, drausminės nuobaudos skyrimą atsakovė vertina kaip atsakovo siekį atleisti ieškovę iš darbo kitais pagrindais, išvengiant mokėti kompensacijos už išdirbtą laiką. Kasatorė nurodo, kad teismai, netinkamai aiškindami DK nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. V. v. AB „Anykščių vynas“, bylos Nr. 3K-3-156/2008).
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai taikė DK normas, pagrįstai pratęsė įspėjimo terminą tiek dienų, kiek ji sirgo. Atsakovas mano, kad nuo teismų praktikos nebuvo nukrypta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje nustatyta, kad atsakovas, Radviliškio rajono savivaldybės tarybai patvirtinus sumažintų bendrojo lavinimo mokyklų valytojų etatų skaičių, 2009 m. vasario 6 d. raštu pranešė kasatorei apie keičiamas darbo sąlygas (paliekant jai 0,5 valytojos etato) ir nurodė, kad, nesutinkant dirbti pakeistomis sąlygomis, darbo sutartis su ja bus nutraukta 2009 m. balandžio 6 d., vėliau patikslinta, kad darbo sutartis bus nutraukta 2009 m. balandžio 14 d. Įspėjimo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 14 d. iki kovo 6 d. ir nuo balandžio 3 d. iki 23 d. kasatorė sirgo, todėl atsakovas darbo sutarties nutraukimo datą pratęsė ligos laikui. Kasatorė, pasibaigus nedarbingumui 2009 m. balandžio 23 d. ir vėliau į darbą negrįžo. Kilusį šalių darbo ginčą 2009 m. gegužės 21 d. sprendė Darbo ginčų komisija ir padarė išvadą, kad kasatorė privalėjo po nedarbingumo grįžti į darbą, pasiūlė šalims susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų. Atsakovo 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu darbo sutartis su kasatore nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų pagrindu (neatvykus į darbą be svarbių priežasčių ir galiojant paskirtai drausminei nuobaudai).
Dėl įspėjimo nutraukti darbo sutartį termino pratęsimo
DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, išskyrus DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatytą pagrindą, kai darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius. Įspėjimo terminas, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės, yra viena iš darbuotojo teisių į darbą apsaugos garantijų, kad apsaugotų darbuotoją nuo neigiamų padarinių netikėtai nutraukus darbo sutartį ir sudaryti galimybę – susirasti kitą darbą. DK 130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo metu darbuotojui susirgus, įspėjimo laikas pratęsiamas darbuotojo ligos laikui. Šia norma, kaip ir 1 dalies norma, siekiama užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, nes ligos laikotarpiu darbuotojo galimybė susirasti kitą darbą ribota. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad įspėjimo terminas pratęsiamas tiek kalendorinių dienų, kiek jo ligos metu darbuotojas sirgo ir darbdavys teisę nutraukti darbo sutartį gali įgyvendinti kitą dieną po pratęsto įspėjimo pasibaigimo dienos, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Toks šios teisės normos aiškinimas atitinka teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje F. V. v. AB ,,Anykščių vynas“, bylos Nr. 3K-3-156/2008; kt.). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentą, kad atsakovas privalėjo darbo sutartį su ja nutraukti pirmą dieną pasibaigus jos nedarbingumui, t. y. 2009 m. balandžio 23-iąją.
Dėl atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu
DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai šis nerūpestingai atlieka savo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per vienerius metus buvo taikytos drausminės nuobaudos arba kai šis vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Drausminės atsakomybės ir jos taikymo pagrindai yra suformuoti teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. SB „Volungėlė“, kt., bylos Nr. 3K-3-542; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007, kt.). DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl, nustačius, kad darbuotojas padarė pravaikštą be pateisinamų priežasčių, darbo sutartis su juo nutraukiama DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovas turėjo teisinį pagrindą atleisti kasatorę iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu dėl to, kad ji nuo 2009 m. balandžio 23 d. neatvyko į darbą, aktuali yra DK 35 straipsnio norma, kuria darbo sutarties šalys įpareigojamos veikti sąžiningai viena kitos atžvilgiu, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šioje normoje įtvirtinti bendrieji elgesio principai reiškia, kad darbdavys ir darbuotojas vienas kito atžvilgiu turi būti geranoriški, jų santykiai grindžiami įstatymu, tarpusavio supratimu, pagarba, o kylantys nesutarimai sprendžiami sąžiningai bendradarbiaujant, t. y. darbdavio ir darbuotojo veiksmai turi atitikti darbo santykius reglamentuojančias normas ir nusistovėjusius protingo elgesio kriterijus.
Teismai nustatė, kad kasatorei buvo pranešta balandžio 21 d. raštu apie tai, jog darbo sutarties nutraukimo terminas pratęsiamas dėl jos ligos, taip pat balandžio 23 d. jai grįžus į darbą po ligos pokalbio su direktoriaus pavaduotoju metu. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad kasatorė žinojo, jog darbo sutartis su ja nenutraukta ir ji privalo dirbti. Vėlesniais atsakovo pranešimais kasatorė buvo prašoma paaiškinti neatvykimo į darbą priežastis, kartu paaiškinta, kad darbo sutarties nutraukimo terminas pratęstas, nes atsakovas negavo jos prašymo atleisti iš darbo pirmąją dieną po ligos. Kilusiam ginčui dėl darbo sutarties nutraukimo spręsti buvo sudaryta Darbo ginčų komisija, kuri 2009 m. gegužės 21 d. nusprendė, kad kasatorė, po ligos neatvykdama į darbą, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir pasiūlė šalims tarpusavyje susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų. Tačiau kasatorė nei savo iniciatyva, nei atsakovo pakvietimu į pasiūlymą nereagavo ir į darbą neatvyko. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarytą teismų išvadą, kad atsakovas, spręsdamas darbo sutarties su kasatore klausimą, veikė nepažeisdamas DK 35 straipsnyje nustatytų elgesio taisyklių ir siekė bendradarbiauti bei nutraukti darbo sutartį atitinkančiu įstatymą ir abiem šalims priimtinu būdu, ir priešingai, kasatorė tiek iki darbo ginčų komisijos sprendimo, tiek po jo priėmimo nerodė iniciatyvos, nereagavo į atsakovo kvietimus, į darbą nevyko ir vengė bet kokio bendradarbiavimo su atsakovu. Dėl to teismai, atsižvelgdami į tai, kad nors kasatorė yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, kuriai teikiama papildoma teisinė apsauga, tačiau, vertindami susiklosčiusią situaciją, turėjo pagrindą konstatuoti, jog kasatorė, pažeisdama protingo ir sąžiningo bendradarbiavimo taisykles, t. y. ignoruodama atsakovo raginimus ir teisėtus nurodymus atvykti į darbą bei tartis dėl darbo sutarties nutraukimo, neatvyko į darbą be svarbių priežasčių ir atsakovas turėjo teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalį (DK 131 straipsnio 2 dalis).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos nutartį.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 31,45 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,45 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.