Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-84-252/2019 Proceso Nr. 2-32-3-01402-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.5.9. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5504-1001/2018 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui V. K. dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė V. R. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 828 Eur laidojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir atsakovo brolis J. K.. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą atsakovas paveldėjo pusę brolio turto asmeninės nuosavybės teise. Brolį palaidojo ieškovė, o atsakovas prie šių išlaidų neprisidėjo. 3. Laidotuvių išlaidas sudarė UAB ,,Žiedlapių lietus“ už laidojimo paslaugas sumokėti 1160 Eur, salės nuoma – 60 Eur, atlyginimas duobkasiams – 180 Eur, gedulingų pietų kaina – 400 Eur, raidžių iškalimas ant paminklo – 60 Eur, auka bažnyčiai 100 Eur. 4. Pažymėjo, kad dėl J. K. laidotuvių ieškovė viso patyrė 1960 Eur išlaidų. Jai buvo išmokėta 304 Eur laidojimo pašalpa, todėl pusę likusių 1656 Eur išlaidų, kas sudaro 828 Eur turėtų atlyginti kitas mirusiojo brolis – V. K.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei V. R. iš atsakovo V. K., 788 Eur laidojimo išlaidų ir 383 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. 6. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad ieškovė faktiškai paveldėjo daugiau nei pusę brolio turto ir brolį palaidojo iš paveldėto turto, kaip neįrodytus. Pripažino, kad ieškovė brolį palaidojo savo lėšomis, atsakovo paveldėta turto dalis dėl to nesumažėjo, todėl sprendė, kad V. R. turi teisę atgauti tas lėšas iš atsakovo paveldėto turto. 7. Teismas vertino, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo laidotuvių rengimo, taip konkliudentiniais veiksmais išreikšdamas pritarimą, kad mirusiojo brolio šarvojimą, laidotuves, gedulingus pietus organizuotų jo sesuo - ieškovė. Kadangi ieškovė savanoriškai prisiėmusi daugiau atsakomybės, patyrė daugiau organizacinių rūpesčių ir apmokėjo visas laidojimo išlaidas, tai atsakovas, paveldėjęs pusę mirusio brolio turto, turi atlyginti ir pusę brolio laidojimo išlaidų. 8. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog UAB ,,Žiedlapių lietus“ sumokėjo 1160 Eur už laidojimo apeigoms naudojamus daiktus ir paslaugas. Atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ieškovė faktiškai sumokėjo mažesnę sumą, nes pirko prastesnės kokybės daiktus bei išsakytas atsakovo abejones dėl šios bendrovės tinkamai pildomų buhalterinės apskaitos dokumentų laikė neįrodytomis. 9. Teismas vertino, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, kad į gedulingus pietus, kuriuos ruošė S. K. IĮ, atėjo mažiau žmonių, nei nurodyta ieškovės pateiktoje sąskaitoje, esminės reikšmės neturi, nes sąskaita buvo išrašyta pagal užsakyme nurodytą skaičių, o ne faktiškai dalyvavusius žmones. 10. Kadangi ginčo dėl ieškovės išlaidų, kurias ji patyrė dėl kapo duobės iškasimo, aukos bažnyčiai nėra, todėl teismas laikė įrodyta, kad V. R. duobkasiams sumokėjo jos nurodytą 180 Eur sumą, o kaip auką bažnyčiai skyrė 100 Eur. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė objektyviais duomenimis nepagrindė, kad už salės nuomą, priklausančią bažnyčiai, kurioje buvo aukojamos mišios, patyrė 60 Eur išlaidų. 11. Šalims nesutarus dėl raidžių iškalimo ant paminklo kainos, teismas nors šias išlaidas vertino kaip būtinas, bet laikė įrodyta, kad ieškovė sumokėjo ne 60 Eur, o 40 Eur, t.y. sumą, kurią nurodė atsakovas. 12. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad byloje įrodytos ieškovės patirtos laidojimo išlaidos yra 1880 Eur, atėmus 304 Eur laidojimo pašalpą – 1576 Eur, todėl sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti pusę šių išlaidų – 788 Eur. 13. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė atsižvelgęs į tenkintų atmestų ieškinio reikalavimų dalį ir atsižvelgęs į tai, kad šalys šiuo klausimu jau buvo sudarę taikos sutartį, tačiau ieškovei pateikus atskirąjį skundą aukštesnysis teismas jį tenkino. Teismas vertino, kad ieškovė sudarydama taikos sutartį su savo advokatu nebuvo suderinusi pozicijos dėl bylos baigties, dėl ko nėra pagrindo už atskirąjį skundą advokatui sumokėtų 100 Eur priteisti iš atsakovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš V. K. 428 Eur patirtų laidojimo išlaidų V. R. naudai. 15. Nurodo, kad neginčija, kad apeliantas, kaip mirusiojo brolio turto paveldėtojas, turėjo pareigą prisidėti prie J. K. laidojimo išlaidų, tačiau nesutinka laidojimo išlaidų dydžiu. 16. Pažymi, kad sutinka tik su ieškovės nurodomomis išlaidomis UAB „Žiedlapių lietus“ - 1160 Eur sumai. Kitos išlaidos, jo vertinimu priteistos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl yra nepagrįstos. 17. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovė įrodymus jog už gedulingus pietus, užsakytus 40 žmonių, ji sumokėjo 400 Eur, pateikė tik 2018-08-20, kas leidžia abejoti šio įrodymo patikimumu. Be to, neįvertinta, kad faktiškai pietuose dalyvavo apie 18 žmonių, atsisakyta apklausti liudytojus, kurie būtų patvirtinę tokias aplinkybes. Net ir tuo atveju, jei buvo užsakyti pietūs didesniam žmonių skaičiui, likęs maistas atiteko ieškovei, todėl šios išlaidos turėtų būti mažinamos iki 180 Eur. 18. Nesutinka su teismo vertinimu dėl aukos bažnyčiai įtraukimu į laidojimo išlaidas bei pažymi, kad tai savanoriškas aktas, be to, jis niekaip neįrodytas. Apeliantas vertina, kad ieškovė neįrodė ir aplinkybės, kad patyrė 180 Eur išlaidų duobkasiams bei 40 Eur išlaidų raidžių ant paminklo iškalimui. 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. R. prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. 20. Nurodo, kad ieškovės visos nurodomos patirtos išlaidos yra išleistos laidotuvių reikmenims ir paslaugoms pagal tradicines krikščioniškas apeigas laiduojant mirusįjį. Todėl aplinkybė, jog ieškovė neturėjo rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų dalį šių išlaidų, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios išlaidos nebuvo patirtos ar, kad jų negalima įrodinėti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui šalies paaiškinimais. 21. Pabrėžia, kad prašomos priteisti sumos atitinka protingumo kriterijus ir nėra užaukštintos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė už gedulingus pietus sumokėjo mažiau nei prašo. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovas neprašė apklausti liudytojų šiuo klausimu. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 22. Apeliacinis skundas netenkinamas. 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-12-11 mirė J. K., ieškovės V. R. ir atsakovo V. K. brolis. Ginčo šalys paveldėjo po ½ mirusiojo J. K. turto. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovas prie brolio laidotuvių ir kapo sutvarkymo finansiškai neprisidėjo, todėl, paveldėjęs tokią pat dalį J. K. turto, kaip ir ieškovė, privalo atlyginti pusę jos patirtų išlaidų, sumažinus šią sumą ieškovei Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus sprendimu išmokėta laidojimo pašalpos dalimi. 25. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – toliau LAT) 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012) Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendė, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. 26. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nutarties 25 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė jog dėl J. K. laidotuvių ir kapo tvarkymo patyrė 1880 Eur išlaidų, todėl atėmus 304 Eur laidojimo pašalpą, likusią sumą per pusę, t.y. 788 Eur privalo atlyginti atsakovas. 27. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė be atsakovo neginčijamų apeliaciniu skundu UAB „Žiedlapių lietus“ laidojimo prekių ir paslaugų, kurios sudarė 1160 Eur, patyrė ir 400 Eur gedulingų pietų išlaidas. Kitas išlaidas teismas priteisė atsižvelgęs į šalių pozicijas bei tokių išlaidų būtinybę pagal įprastą gyvenimišką praktiką, tradicijas ir papročius, t.y. 180 Eur išlaidas duobkasiams, 100 Eur auką bažnyčiai, kurioje buvo laikomos mišios už mirusįjį, o taip pat už mirusiojo palydėjimą į laidojimo vietą bei 40 Eur už raidžių ant paminklo iškalimą. 28. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). 29. Atsakovas nesutikdamas su išlaidomis už gedulingus pietus, duobkasių paslaugų apmokėjimu, auka bažnyčiai ir mirusiojo vardo iškalimo ant paminklo paslaugas, nepaneigė, kad tokios išlaidos pagal papročius, kurių buvo laikomasi ir jo šeimoje, buvo būtinos ir įprastos. 30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad esminės reikšmės apmokant už gedulingus pietus, juose faktiškai dalyvavusių asmenų skaičius, neturi. Tai, kad gedulinguose pietuose dalyvavo mažiau nei ieškovės teismui pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodoma žmonių, nereiškia, kad ieškovė tokių išlaidų nepatyrė. Juolab, kad nustatyti tikslų skaičių žmonių, kurie atvyks po mirusiojo palaidojimo, pagerbti jį gedulinguose pietuose yra sudėtinga. Be to, tokia paslauga suteikiama iš anksto paruošus maistą, o ne atvykus pietų dalyviams į maitinimo įstaigą. Apeliantas pripažino, kad po brolio laidotuvių gedulingi pietūs vyko ir jis pats su savo artimaisiais juose dalyvavo. 31. Tai, kad išlaidas gedulingiems pietums patvirtinanti 2016-12-15 sąskaita – faktūra Nr. 103 išrašyta S. K. įmonės teismui pateikta 2018-08-20 nepatvirtina apelianto išsakomų abejonių dėl šio dokumento autentiškumo ar jame nurodomų duomenų tikslumo. 32. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atsisakydamas apklausti kitus asmenis, dalyvavusius gedulinguose pietuose, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pirmojo parengiamojo posėdžio metu šalims buvo išaiškinta teisė teikti įrodymus, kuriais jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, buvo siūlyta savo pozicijoms vienu ar kitu klausimu pagrįsti kviesti į kitą teismo posėdį liudytojus, tačiau atsakovas šia galimybe nesinaudojo. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad galėtų pasikviesti savo sutuoktinę, kuri paliudytų, kad pietuose dalyvavo ne kaip nurodo ieškovė 32 žmonės, o 18. Teismas išklausęs atsakovo, jo atstovo ir kitos šalies atstovo argumentus, sprendė, kad kviesti į teismo posėdį atsakovo šeimos narių nėra pagrindo, nes jie aplinkybių, kurios paneigtų, kad ieškovė už gedulingus pietus sumokėjo kitą sumą nei yra pažymėta sąskaitoje, nurodyti negalėtų. Apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui pritaria ir pažymi, kad atsakovas ginčydamas šį ieškinio reikalavimą nepakvietė į teismo posėdį, nenurodė ir neprašė apklausti konkrečių liudytojų, kurie patvirtintų, kad už gedulingus pietus nebuvo mokama apskritai ar buvo sumokėta kita suma, nei prašo ieškovė. Atmestinas apelianto teiginys ir dėl maisto likučių pasiėmimo ieškovės. Apeliantas šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ir nėra aišku ar to maisto išvis liko ir kokiai sumai jo liko ir ar jo nepasiėmė ir apeliantas. 33. Atsakovas pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažino, kad ieškovės nurodomos išlaidos tiek aukojant bažnyčiai 100 Eur, tiek sumokant 180 Eur duobkasiams yra įprastos pagal gyvenimišką praktiką, bet tvirtino, kad už raidžių iškalimą ji galėjo sumokėti ne prašomus 60 Eur, o 40 Eur. Apeliaciniame skunde dėstomas pozicijos pasikeitimas – neigiant visų šių išlaidų būtinybę yra nepagrįstas. 34. Apeliacinės instancijos teismas dėl virš nurodytų išlaidų būtinybės ir atitikimo protingumo bei sąžiningumo kriterijams pritaria apylinkės teismo vertinimui ir pažymi, kad nors ieškovė neturėjo rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų šias išlaidas, tačiau nei kapo duobės iškasimo faktas sudėtingu tokiems darbams atlikti žiemos sezonu, nei būtinybė iškalti mirusiojo duomenis ant jo kapavietėje esančio paminklo bei auka bažnyčiai už mirusiojo laidojimą pagal jo tikėjimą ir papročius, negali būti vertintini kaip perteklinis ar nepagrįstas išlaidavimas. 35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė pagrįstai, dalį jų - už bažnyčios salės nuomą (60 Eur) pripažino neįrodytomis, dalį jų – už raidžių ant paminklo iškalimą sumažino, o likusią pusę šių išlaidų priteisė iš atsakovo, išminusavus ieškovės gautą ir panaudotą 304 Eur laidojimo pašalpos dalį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. 37. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015). 38. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ji advokatui sumokėjo 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, šias V. R. išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas ieškovės naudai pilnai priteisia iš atsakovo V. K. (CPK 93 ir 98 straipsniai). 39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018-08-24 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė