Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-262-1000/2018 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui V. K. dėl laidojimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. R. apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 828 Eur laidojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ginčo šalių brolis J. K.. 2017-03-13 Paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą atsakovas paveldėjo ½ dalį brolio turto. Mirusįjį J. K. iš asmeninių lėšų palaidojo ieškovė, atsakovas prie brolio laidotuvių finansiškai neprisidėjo. V. R. vertinimu atsakovas turi prievolę ieškovės reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo išlaikymo dalį jai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018-01-19 nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės V. R., atstovaujamos advokato M. Š. ir atsakovo V. K. ir civilinę bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį dėl netinkamo proceso normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, taikymo ir perduoti prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškovė nebesutinka su sudarytos taikos sutarties sąlygomis, nes po to, kai taikos sutartį pasirašė jos atstovas advokatas M. Š. atsakovas neįvykdė kitų susitarimo sąlygų, kurios buvo aptartos žodžiu, bet neįtrauktos į taikos sutarties sąlygas, o tiksliau nepateikė ieškovei įrodymų apie jo atliktus mokėjimus už VIASAT ir elektros paslaugas, kurios buvo suteiktos jų broliui J. K.. Ieškovė sutiko sumažinti ieškinio reikalavimą iki 428 Eur, manydama, kad atsakovas yra patyręs išlaidų dėl mirusiojo skolų apmokėjimo. Teigia, kad ieškovės atstovo pasirašyta taikos sutartis neatspinti tikrosios ieškovės V. R. valios.Atsakovas V. K. paaiškinimu dėl ieškovės atskirojo skundo nurodo, kad sudarant taikos sutartį, dalyvaujant jos atstovui buvo aptartos taikos sutarties sąlygos, kurios ir nurodytos sutartyje. Kitų susitarimų su ieškove nebuvo. Kadangi ieškovė nepagrindė patirtų laidojimo išlaidų, sutiko su atsakovo siūlymu, todėl jos atstovas pasirašė taikos sutartį. Pasiūlymą dėl taikos sutarties teikė jis, o ne ieškovė. Tik po sutarties pasirašymo ieškovės atstovas pranešė, kad klientės nebetenkina taikos sutarties sąlygos. Ji pageidavo gauti rašytinius įrodymus, patvirtinančius iš atsakovo, kad jis nebereikalautų jos sumokėti už palikimo nekilnojamojo daikto sunaudotą elektrą ir mokestį už VIASAT paslaugas. Teigia, kad ieškovės atstovas, pasirašydamas taikos sutartį išreiškė ieškovės valią.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. CK 6.983 straipsnio 1 dalis taikos sutartį apibrėžia kaip šalių susitarimą, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla dėl laidojimo išlaidų atlyginimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys sutiko apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2018-01-18 pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės atstovo M. Š. ir atsakovo V. K. pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo, nurodant prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. Nustatęs, kad prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui bei nepažeidžia šalių teisėtų interesų, apylinkės teismas ginčijama nutartimi patvirtino ieškovės atstovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad ieškovė nesutinka su patvirtintos taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgia į tai, kad taikos sutartį ir prašymą dėl patvirtinimo pasirašė ne pati ieškovė, o jos įgaliotas atstovas, todėl laiko, kad ieškovės pozicija, kad taikos sutarties turinys neatspindi V. R. tikrosios valios, yra pagrįsta. Taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo pasiektas taikos sutarties sudarymo tikslas ir abi ginčo šalys išreiškė tikrąją jų abiejų suderintą valią, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs tikrosios šalių valios, dėl taikos sutarties, negalėjo jos patvirtinti ir nutraukti civilinės bylos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti dėl netinkamo proceso normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, taikymo ir perduoti prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.