- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- eI3-615-1064/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00794-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams R. R. (Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliotas asmuo) ir R. J. (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos įgaliotas asmuo).
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės, buvusios Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) pirmininkės L. M., veiksmus, atimant 2020 m. rinkimų stebėtojo pažymėjimą iš pareiškėjo; 2) įpareigoti VRK paneigti tikrovės neatitinkančius, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius teiginius, kad „Tiesioginės transliacijos metu jūs kėlėte ir triukšmą, ir, na, tas triukšmas buvo ir po to“, taip pat, kad dėl pareiškėjo „Buvo trukdomas rinkimų organizavimo procesas“ bei dėl pareiškėjo „Įstaigos darbas buvo trikdomas“ tokiu pat būdu kaip jie buvo paskleisti; 3) grąžinti pareiškėjui rinkimų stebėtojo pažymėjimą; 4) įpareigoti Seimo kontrolieriaus įstaigą atlikti pareigą (surašyti pažymą) ir visapusiškai, kaip numato Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnis (dabartinė redakcija), pateikti VRK ir jos pareigūnų veikos (neveikimo) juridinius įvertinimus; 5) įpareigoti atsakovus – Vyriausiąją rinkimų komisiją ir jos pirmininkę J. P. supažindinti visuomenę (rinkėjus) su įvykusiais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais ir galimu 2020 m. Seimo rinkimų klastojimu, taip pat nustačius klastojimo atvejus, informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas (prokurorą) apie nusikalstamos veikos požymius; 6) priteisti po 1 Eur neturtinę žalą iš kiekvieno atsakovo, iš viso 5 eurus; 7) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2022 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo priimta, kitą skundo dalį atsisakyta priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į VRK prašydamas leisti stebėti 2020 m. spalio 11d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus ir gavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas, elektroniniais laiškais 2020 m. spalio 9 d., spalio 10 d. ir spalio 11 d. kreipėsi į VRK, prašydamas sudaryti sąlygas stebėti, kaip organizuojamas ir saviizoliacijoje turinčių būti asmenų balsavimas. Pareiškėjas prašė pateikti saviizoliacijoje turėjusių būti asmenų kodų skaičių rinkinį arba sąrašą, nesusietą su konkrečių asmenų pavardėmis, nes asmens tapatybė neatskleidžiama. Pareiškėjo teigimu, VRK jam nesudarė galimybių stebėti ir patikrinti, ar kas nesinaudoja saviizoliacijoje privalėjusių būti rinkėjų balsavimo teise.
Pareiškėjo teigimu, jis po išankstinio tiesioginio balsavimo, kitą dieną nuotoliniu būdu užsiregistravo balsuoti dar kartą ir VRK kompiuterinė sistema suteikė galimybe balsuoti antrą kartą. Norėdamas išsiaiškinti aplinkybes, pareiškėjas atvyko į VRK, bet įleistas nebuvo, todėl 2020 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą pateikti paaiškinimus.
Pareiškėjas nurodo, kad prasidėjus išankstiniam balsavimui VRK svetainėje buvo pateikiami kasdieniai rinkimų rezultatai, tačiau atgaline data buvo keičiami bendro rinkėjų skaičiaus duomenys. Pareiškėjo teigimu, jis, pastebėjęs rinkimu duomenų klastojimą, 2020 m. spalio 14 d. pateikė skundą, bet VRK tinkamai neatsakė, kaip ir kodėl bendras rinkėjų skaičius gali kisti atgaline data ir kokiuose VRK posėdžių protokoluose įrašyta, kad keičiamas rinkėjų skaičius atgaline data.
Pareiškėjo teigimu, jis 2020 m. spalio 18 d. kreipėsi į VRK pateikdamas skundą dėl galutinių rezultatų paskelbimo neišnagrinėjus ankščiau gautų skundų, bet VRK pateikė biurokratinį atsakymą, o ne skundo nagrinėjimo protokolą. Taip pat nurodo 2020 m. spalio 18 d. pateikęs ir antrą skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. spalio 11 d. VRK Spaudos konferencijų patalpoje jis kreipėsi į VRK pirmininkę L. M. klausdamas, kodėl ne visiems stebėtojams sudaromos galimybės stebėti rinkimus, tačiau buvo ignoruotas. Pareiškėjo teigimu, siekdama sukompromituoti pareiškėją, išdrįsusį užduoti nesuderintą su VRK pirmininke netikėtą klausimą, pirmininkė iškvietė policijos pareigūnus sulaikyti pareiškėją. Pareigūnai suprato, kad jie buvo iškviesti ne dėl kokio nors menamo įstatymo pažeidimo, o dėl L. M. savanaudiškų tikslų, todėl pareiškėjo nei sulaikė, nei surašė protokolą. Pareiškėjas nurodė, kad VRK pirmininkė kartu pareikalavo atiduoti jai Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą, pareiškėjas tai padarė. Pareiškėjui paprašius paaiškinti, kodėl buvo atimtas Stebėtojo pažymėjimas, VRK nereagavo, tačiau 2020 m. spalio 12 d. Seimo rūmuose vykusios spaudos konferencijos metu VRK pirmininkė apkaltino pareiškėją nebūtais dalykais, neva jis yra skandalistas, konfliktiškas asmuo, sąmoningai trikdantis valstybinės svarbos darbus.
Pareiškėjo teigimu, 2020 m. spalio 12 d. VRK pirmininkei oficialiai pranešus, kad bus rengiamas antras rinkimų turas, jis raštu kreipėsi į VRK prašydamas suteikti galimybę toliau stebėti rinkimus ir išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą, tačiau gavo formalų atsakymą, kad neva buvo pažeistas rinkimų įstatymas. Pareiškėjo nuomone, atsakymai į jo 2020 m. spalio 29 d. skundą, 2020 m. lapkričio 4 d. prašymą taip pat buvo formalūs.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl tokių veiksmų jis 2021 m. kovo 18 d. kreipėsi į Seimo kontrolierių su skundu dėl biurokratizmo ir dokumentų nepateikimo. Seimo kontrolierius 2021 m. kovo 23 d. pranešė, kad apie priimtus sprendimus informuosime Seimo kontrolieriaus surašyta pažyma, kurioje bus pateiktas VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) juridinis įvertinimas, vėliau tyrimas buvo atidėtas ir pažymą Seimo kontrolierius pateikė 2021 m. liepos 22 d. Joje nurodoma, kad pareiškėjo skundas dėl VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažįstamas pagrįstu, tačiau, pareiškėjo nuomone, pažymoje nėra jokio VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) juridinio įvertinimo.
Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl skundo esmės, prašydamas paaiškinti ką numato daryti, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai rinkimų metu, pažeidimų priežastys, tačiau gavo pakartojimą, kad Pažymoje yra nurodomas pareigūno veiklos juridinis įvertinimas, nors išvadose jokio teisinio įvertinimo nėra.
Pareiškėjas nurodo dar kelis (2021 m. rugsėjo 5 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. gruodžio 4 d.) kreipęsis į Seimo kontrolierių dėl skundo esmės, dėl VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) juridinio įvertinimo, tačiau Seimo kontrolierius jį ignoravo.
Gavęs Seimo kontrolieriaus pažymą pareiškėjas kreipėsi į naujai paskirtą VRK pirmininkę J. P., prašydamas pateikti VRK posėdžių protokolus arba jų išrašus, kuriuose atsispindi kaip buvo nagrinėjami pareiškėjo skundai, tačiau atsakymo negavo arba gavo netenkamą.
Pareiškėjo nuomone, VRK naujoji pirmininkė nesiima jokių veiksmų traukiant atsakomybėn esamus ir buvusius VRK darbuotojus ar kitus pareigūnus, suklastojusius rinkimų dokumentus arba kitaip prisidėjusius prie Seimo rinkimų rezultatų klastojimo ir tebesitęsiančio klastojimo slėpimo, pažeidusius šį įstatymą, kad būtų atleisti iš komisijos ir atsakytų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, dėl ilgą laiką besitęsiančio tyčiojimosi, negaudamas jokių atsakymų į jo nuolat institucijoms teiktus prašymus, jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nuotaikų kaitą, buvo nuolatiniame strese, dėl to pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Atsižvelgdamas į pažeidimų sunkumą ir pobūdį, persekiojantį neteisybės jausmą, pareiškėjas prašė priteisti po 1 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus; pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuos pridėjo prie bylos; patikslino, kad prašo neturtinės žalos atlyginimo po 1 Eur iš abiejų Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų, iš viso – 2 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovę atstovaujanti VRK pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
VRK nurodė, kad susirašinėjimas su pareiškėju vyko nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. ir VRK nustatytais terminais atsakė į visus pareiškėjo prašymus (raštus).
2020-10-12 pareiškėjas prašė išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą. VRK 2020-10-05 pareiškėjui išdavė rinkimų stebėtojo pažymėjimą, o 2020-10-11 šį pažymėjimą panaikino. Panaikinimo priežastis – rinkimų įstatymų pažeidimas.
VRK 2020-11-19 raštu Nr. 2-1833(2.10) ir 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10) pareiškėjui pateiktas paaiškinimas dėl rinkimų pažymėjimo panaikinimo.
2020-10-13 pareiškėjas prašė paneigti tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumą žeminančius teiginius. VRK 2020-11-19 raštu Nr. 2-1833 (2.10) pareiškėjui pateiktas atsakymas.
2020-10-14 pareiškėjas pateikė raštą Dėl rinkimų duomenų klastojimo ir klastojimo galimybių. VRK 2020-10-22 raštu Nr. 2-1611(1.5) pareiškėjui pateiktas atsakymas.
2020-10-18 pareiškėjas pateikė raštą Dėl pastebėtų rinkimų pažeidimų skundų nagrinėjimo eiliškumo. VRK 2020-10-20 raštu Nr. 2-1601(2.10) pareiškėjui pateiktas atsakymas.
2020-10-21 pareiškėjas pateikė raštą Dėl VRK laiško apie saviizoliacijoje esančių ir nepareiškusių pageidavimo dalyvauti rinkimuose asmens kodų sąrašo pateikimo. VRK 2020-10-19 raštu Nr. 2-1581(1.19) pareiškėjui pateiktas atsakymas. Šiuo raštu VRK atsisakė išduoti rinkėjų asmens kodus ir nurodė tokio atsisakymo motyvus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020-10-21 rašte reg. Nr. 1-4940(1.19) išdėstytų argumentų pagrindu prašė VRK pateikti papildomus paaiškinimus, nors jam dėl pateiktų prašymų jau buvo atsakyta. VRK 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10), t. y. pareiškėjas buvo informuotas, kad visa jo pateikta informacija buvo išnagrinėta.
2020-10-21 pareiškėjas pateikė raštą Dėl galutinių rezultatų paskelbimų, neišnagrinėjus skundų dėl pastabėtų rinkimų pažeidimų. VRK 2020-10-22 raštu Nr. 2-1611(1.5) pareiškėjui pateiktas atsakymas.
2020-10-29 pareiškėjas pateikė raštą Dėl galutinių rezultatų paskelbimų, neišnagrinėjus skundų dėl pastabėtų rinkimų pažeidimų. VRK 2020-11-03 raštu Nr. 2-1684(2.10) pareiškėjui pateiktas atsakymas.
2020-11-16 pareiškėjas pateikė raštą, kuriame atkreipia dėmesį į prieš tai buvusių jo paklausimų prašymus. VRK 2020-10-20 raštu Nr. 2-1601(2.10), 2020-10-22 raštu Nr. 2-1611(1.5) pareiškėjui pateiktas atsakymas. Papildomai pareiškėjui paaiškinta VRK 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10).
2020-11-19 pareiškėjas pateikė raštą, kuriuo prašo pateikti skundų nagrinėjimo protokolus. VRK 2020-10-20 raštu Nr. 2-1601(2.10), 2020-10-22 raštu Nr. 2-1611(1.5) pareiškėjui pateiktas atsakymas. Papildomai pareiškėjui paaiškinta VRK 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10).
2020-11-19 pareiškėjas pakartotinai pareikalavo nedelsiant grąžinti neteisėtai paimtą stebėtojo pažymėjimą. VRK 2020-11-19 raštu Nr. 2-1833(2.10) ir 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10) pareiškėjui patektas atsakymas apie rinkimų stebėtojo pažymėjimą.
2021-07-24 pareiškėjas paprašė pateikti posėdžių protokolus. VRK 2021-08-11 raštu Nr. 2- 626(2.10) pareiškėjui pateiktas atsakymas. Juo pareiškėjas informuotas, kad į jo skundus (prašymus) buvo atsakyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir kad pakartotinai juos nagrinėti nėra teisinio pagrindo pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
2021-08-11 pareiškėjas pateikė raštą prašydamas pateikti posėdžių protokolus. VRK 2021-08-31 raštu N r. 2-651(2.11) pareiškėjui pateiktas atsakymas.
2021-08-17 pareiškėjas pateikė raštą prašydamas pateikti posėdžių protokolus. VRK 2021-08-31 raštu Nr. 2-651(2.11) pareiškėjui pateiktas atsakymas.
2021-09-01 pareiškėjas pateikė raštą, prašydamas pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. VRK 2021-09-21 raštu Nr. 2-705(2.10) pareiškėjui pateikė atsakymą. Pareiškėjas informuojamas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.
2021-09-07 pareiškėjas pateikė raštą, prašydamas pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. VRK 2021-09-21 raštu Nr. 2-705(2.10) pareiškėjui pateikė atsakymą. Pareiškėjas informuojamas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.
2021-09-17 pareiškėjas pateikė raštą prašydamas pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. VRK 2021-09-21 raštu Nr. 2-705(2.10) pareiškėjui pateikė atsakymą. Pareiškėjas informuojamas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.
2021-09-29 pareiškėjas el. laišku prašė pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. VRK 2021-10-15 raštu Nr. 2-769(2.10) pareiškėjui pateikė informaciją. Pareiškėjas informuojamas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.
2021-10-18 pareiškėjas prašė pateikti informaciją. VRK 2021-11-16 raštu Nr. 2-842(1.20) pareiškėjui pateikė atsakymą. Pareiškėjas informuojamas, kad VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymus, kurie jau buvo išnagrinėti.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtu veiksmu (neveikimo) ir žalos ryšiui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsni nekyla prievolė atlyginti žala.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. v. teisės aktu neatitinkantys, institucijų ar pareigūnu veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais.
Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
VRK nuomone, ji nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo argumentai, jog Vyriausioji rinkimų komisija pažeidė pareiškėjo teises yra nepagrįsti, nes pareiškėjas jokių Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ir (ar) neveikimo (netinkamo veikimo) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniam teismui neskundė. Skundas administraciniam teismui turi būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABTĮ 29 straipsnio 2 dalis). Iš Skunde pateiktos informacijos matyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ir (ar) veiksmai, anot pareiškėjo, pažeidžiantys jo teises yra priimti (padaryti) 2020 - 2021 metais, o nuo paskutinio Vyriausios rinkimų komisijos sprendimo ir (ar) veiksmo yra praėję kur kas daugiau nei ABTĮ numatytas 2 mėnesių terminas per kurį jie galėjo būti ginčijami. Neginčijus ir neužginčijus Vyriausios rinkimų komisijos sprendimų ir (ar) veiksmų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y., visų pirma, neįrodžius Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtų sprendimų ir (ar) veiksmų neteisėtumo (vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos), negali būti nustatytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos.
VRK nuomone, į pareiškėjo užklausas buvo atsakyta, todėl nėra Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmo (neveikimo) iš kurio nagrinėjamoje byloje galėtų būti kildinama pareiškėjo nurodoma neturtinė žala.
VRK taip pat pažymi, kad pareiškėjas prašydamas neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė, kaip konkrečiai pasireiškė jo neva patirti dvasiniai išgyvenimai, nuotaikų kaita, stresas, gyvenimo kokybės pablogėjimas ir pan., o pareiškėjas neturtinės žalos reikalauja ją siedamas su galimais nepatogumais, kurie tikėtina gali kilti ateityje, t. y. siekia, kad ir menkos kompensacijos, tačiau už padarinius, kurie gali ir neatsirasti.
Atsakovę atstovaujanti Seimo kontrolierių įstaiga pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai (ombudsmenai) yra specifinis, nepriklausomas nuo kitų institucijų, institutas, skirtas ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolierius (ombudsmenas) yra laikomas tarpininku tarp valdžios įstaigos ir žmogaus, nepriimančiu griežto pobūdžio privalomų sprendimų, veikiančiu „minkštąja galia“ bei siekiančiu gerinti viešąjį administravimą ir žmogaus teisių padėtį šalyje, jis nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą (priimti administracinius sprendimus, kontroliuoti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimą, administruoti viešųjų paslaugų teikimą) ir/ arba vykdyti teisingumą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime išaiškino, kad Seimo kontrolieriai pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nėra priskiriami nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai. Ypatingas Seimo kontrolierių instituto statusas, taip pat ir dėl priimamų nei teisių, nei pareigų nesukuriančių sprendimų, buvo įtvirtintas ir ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjui nustačius, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgiant į tai atsiliepime buvo laikoma, kad Seimo kontrolierių įstaiga negali atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, nes ji nėra valstybinio administravimo subjektas.
Dėl žalos atlyginimo atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas žalą jis kildina iš Seimo kontrolieriaus priimto ir 2021 m. liepos 22 d. pažymoje Nr. 4D-2021/1-400 (toliau – ir Pažyma) pateikto sprendimo dėl VRK pareigūnų veiksmų (neveikimo) įvertinimo.
Seimo kontrolieriaus įstaigos vertinimu, Seimo kontrolierius nagrinėjamu atveju veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus, kurie kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo kontrolierių įstatymo: ištyrė pareiškėjo jam pateiktą skundą, atliko skundžiamų pareigūnų veiksmų juridinį vertinimą, kuriuo remdamasis priėmė sprendimą – skundą pripažino pagrįstu. Pareiškėjui Seimo kontrolieriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 4D-2021/1-400/3D-1979 papildomai paaiškinta, kad VRK informavo, jog su Pažyma yra supažindinti VRK nariai ir VRK sekretoriato valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Jie taip pat susipažino su dokumentų valdymą ir asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, teismų praktika. Taip pat VRK buvo organizuoti mokymai VRK nariams ir Sekretoriato valstybės tarnautojams ir darbuotojams dokumentų valdymo ir asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo klausimais.
Atsiliepime nurodoma, kad Seimo kontrolieriaus neteisėtų veiksmų nėra; o sprendimas pareiškėjui nesukėlė ir negalėjo sukelti teisinių pasekmių. Pareiškėjas jokios konkrečios jam kilusios žalos nenurodo ir nepagrindžia įrodymais.
Atsiliepime pažymima, kad CK kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Tai reiškia, kad teismas, be kitų sąlygų, turėtų vertinti ir Seimo kontrolieriaus atliktų veiksmų (priimto sprendimo) teisėtumą ir pagrįstumą, o tai prieštarautų ne tik ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, kuomet būtų vertinamas jokių teisinių pasekmių nesukeliantis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. Al 5-1982/2006) nurodė, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai (neveikimas) buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami.
Žemesnės instancijos teismas
Seimo kontrolierių prevencinio pobūdžio veikla (siekis gerinti viešąjį administravimą) ir nagrinėjant skundus priimamų sprendimų pobūdis (neskundžiami, nesukuriantys teisių ir pareigų sprendimai) nesudaro prielaidų žalai atsirasti, nesant nustatytų nei neteisėtų veiksmų, nei žalos fakto, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą atmestinas.
Teismo posėdžio metu atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl valstybės valdžios institucijų padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Taigi, viešajai atsakomybei kilti nėra reikšmingas vienas iš keturių atsakomybės elementų – kaltė, tačiau kitų trijų elementų (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos) visetas yra būtinas. Nenustačius bent vienos iš pirmiau nurodytų elementų, atsakomybė valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas institucijų (VRK ir Seimo kontrolierių įstaigos) neteisėtus veiksmus sieja su šių įstaigų netinkamu veikimu (neveikimu) reaguojant (atsakant) į pareiškėjo skundus.
Dėl Seimo kontrolierių įstaigos (ne)veikimo, byloje nėra ginčo, kad Seimo kontrolierius, atsakydamas į pareiškėjo skundą dėl VRK, pateikė 2021 m. liepos 22 d. pažymą Nr. 4D-2021/1-400. Šioje Pažymoje be kita ko konstatuota, kad nagrinėjant dalies pareiškėjo prašymus pareiškėjui pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl šių jo prašymų nagrinėjimo tvarkos atitikimo teisės aktų reikalavimams; nebuvo išnagrinėtas vienas pareiškėjo prašymas pagal visą jo turinį ir nebuvo nurodoma, į kurį prašymą atsakoma; nepateikti motyvuoti paaiškinimai, kodėl nebuvo taikyta Reglamente nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka (VRK posėdžiuose); nepateikti paaiškinimai, kodėl kitų asmenų skundai, pateikti VRK anksčiau nei pareiškėjo, yra išnagrinėti VRK posėdyje, o pareiškėjo skundai neišnagrinėti; kad VRK galimai nepateikė pareiškėjui atsakymo į jo 2020-10-29 skundą; nepaaiškino, kuriais konkrečiais veiksmais arba neveikimu pareiškėjas galimai pažeidė konkretų įstatymo reikalavimą. Pažymoje taip pat nurodyta, kad kyla pagrįstų abejonių, ar VRK visi dokumentai valdomi efektyviai, ar sudarytos tinkamos sąlygos juos naudoti tikrinant VRK veiklą, ar jie tvarkomi vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu, Taisyklių nustatyta tvarka, ar visi gauti dokumentai registruojami jų gavimo dieną ir tada perduodami vykdytojui parengti atsakymą.
Pažymoje konstatuota, kad VRK, nagrinėdama pareiškėjo prašymus, skundus, nesilaikė konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo, VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (išskyrus pažymos 12.2.2 papunkčio išvadą), taigi pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą. Seimo kontrolierius pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu ir rekomendavo VRK informuoti, kokių priemonių imtasi, kad ateityje VRK veiklos dokumentai būtų tvarkomi ir valdomi, asmenų prašymai bei skundai būtų nagrinėjami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 21 straipsnio nuostatas Seimo kontrolierius ištiria skunde nurodytas aplinkybes ir surašo pažymą. Pažymoje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir pareigūno veikos juridinis įvertinimas. Šios įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas (adresuojama), ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytos aplinkybės nėra prejudicinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (ABTĮ 57 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1041-438/2022; 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-293-815/2023).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo patirtą žalą kildina iš Seimo kontrolieriaus įstaigos Rašto turinio (jo neišsamumo, ir, pareiškėjo nuomone, jame nesančio privalomo VRK veikos juridinio įvertinimo). Kaip jau buvo minėta, Seimo kontrolierių pažymos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra rekomendacinio pobūdžio ir, kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nesukuria nei teisių, nei pareigų pareiškėjui.
Dėl šios priežasties darytina išvada, kad Seimo kontrolieriaus išvada negali būti susijusi priežastiniu ryšiu su pareiškėjo nurodoma patirta žala. Tai, kad rekomendacinio pobūdžio raštai lemia, jog tarp veiksmų ir žalos negali būti nustatytas priežastinis ryšys, nurodoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1097-968/2023. Šioje byloje teismas taip pat nurodė, kad nesant priežastinio ryšio, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl institucijos veiksmų neteisėtumo šalintini kaip pertekliniai.
Pasisakydamas dėl VRK veiksmų (neveikimo) teismas pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, susirašinėjimas su pareiškėju vyko nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjas byloje neginčijo, kad, kaip nurodė atsakovas, VRK 2020-11-19 raštu Nr. 2-1833(2.10) ir 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10) pareiškėjui buvo pateiktas paaiškinimas dėl rinkimų pažymėjimo panaikinimo; į 2020-10-13 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2020-11-19 raštu Nr. 2-1833 (2.10); į 2020-10-14 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2020-10-22 raštu Nr. 2-1611(1.5); į 2020-10-18 pareiškėjo raštą atsakyta. VRK 2020-10-20 raštu Nr. 2-1601(2.10); į 2020-10-21 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2020-10-19 raštu Nr. 2-1581(1.19); į pareiškėjo prašymą 2020-10-21 rašte Nr. 1-4940(1.19) išdėstytų argumentų pagrindu pateikti papildomus paaiškinimus buvo atsakyta VRK 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10); į 2020-10-21 pareiškėjo raštą buvo atsakyta VRK 2020-10-22 raštu Nr. 2-1611(1.5); į 2020-10-29 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2020-11-03 raštu Nr. 2-1684(2.10); į 2020-11-16 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2020-10-20 raštu Nr. 2-1601(2.10), 2020-10-22 raštu Nr. 2-1611(1.5), 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10); į 2020-11-19 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2020-10-20 raštu Nr. 2-1601(2.10), 2020-10-22 raštu Nr. 2-1611(1.5), 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10); į 2020-11-19 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2020-11-19 raštu Nr. 2-1833(2.10), 2020-12-15 raštu Nr. 2-2094(2.10); į 2021-07-24 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2021-08-11 raštu Nr. 2-626(2.10); į 2021-08-11 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2021-08-31 raštu Nr. 2-651(2.11); į 2021-08-17 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2021-08-31 raštu Nr. 2- 651(2.11); į 2021-09-01 pareiškėjo raštą, atsakyta VRK 2021-09-21 raštu Nr. 2-705(2.10); į 2021-09-07 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2021-09-21 raštu Nr. 2-705(2.10); į 2021-09-17 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2021-09-21 raštu Nr. 2-705(2.10); į 2021-09-29 pareiškėjo el. laišką atsakyta VRK 2021-10-15 raštu Nr. 2-769(2.10); į 2021-10-18 pareiškėjo raštą atsakyta VRK 2021-11-16 raštu Nr. 2-842(1.20).
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) išskiria dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis) ir skundą – asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Tvarką).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo dėstomų (pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad VRK atsakymai tebuvo biurokratinis atsirašinėjimas) darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės ginčijo ne tai, jog VRK neatsakė į jo raštus, bet nesutiko su šių raštų turiniu, laikė juos neišsamiais, nepagrįstais ir (ar) neteisėtais, t. y. kvestionavo jų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo ir Tvarkos nuostatoms.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytu terminu būtų skundęs VRK į jo skundus/prašymus pateiktus atsakymus, kaip neatitinkančius VAĮ reikalavimų; taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas teismui per įstatyme nustatytą terminą būtų skundęs VRK neveikimą.
Skundas šioje byloje dėl žalos atlyginimo yra paduotas praleidus VRK raštų ir (ar) neveikimo apskundimo terminus, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas negali vertinti šių raštų turinio atitikties VAĮ ar Taisyklių nuostatoms, nes taip faktiškai būtų pakeičiamas įstatymų leidėjo ABTĮ 29 straipsnyje nustatytas viešojo administravimo subjekto priimto akto apskundimo terminas.
Atsižvelgiant į tai ir byloje nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo VRK raštų neteisėtumo ar VRK neteisėto neveikimo faktas būtų konstatuotas, o, kaip jau buvo minėta Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, dėl kurių turėtų būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1041-438/2022; 2023 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. TA-293-815/2023), laikytina, kad viena iš atsakomybės sąlygų – VRK neteisėti veiksmai (neveikimas) – nėra įrodyti.
Pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo žinoma, jog VRK raštus jis galėjo skųsti, viena vertus, laikytini deklaratyviais, nes pareiškėjas pasinaudojo teise dėl jų kreiptis į Seimo kontrolieriaus įstaigą su skundu, kita vertus, nekeičia teisinio vertinimo, nes nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad civilinei atsakomybei konstatuoti reikalingas sąlygų (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys) visetas, o nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo nurodomos jo patirtos žalos nenustatytas VRK neteisėtų veiksmų ir Seimo kontrolierių įstaigos priežastinio ryšio egzistavimas, teismas sprendžia, kad valstybės civilinė atsakomybė negali būti konstatuota.
Bylos dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako, nes jie nekeičia teisinio vertinimo ir bylos rezultato.
Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti valstybės atsakomybę ir spręsti dėl žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. N. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.