- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- TA-293-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01166-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Beata Martišienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bausmę atliekant (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Komisariato pareigūnai nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. kas naktį sistemingai tikrino pareiškėją, trukdydami jam ir jo šeimai, kurioje yra trys vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus, ilsėtis. Jei kažkurią naktį ar kelias naktis patikrinimas neįvykdavo, kitą naktį policijos pareigūnai apsilankydavo du kartus. Duomenų, kad pareiškėjas pažeistų teismo įpareigojimą, nebuvo, todėl nebuvo ir būtinybės tikrinti pareiškėją kas naktį ir po kelis kartus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas negerbė pareiškėjo privataus ir šeimos gyvenimo. Neteisėti atsakovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo konstatuoti Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus 2020 m. balandžio 9 d. sprendime Nr. 4D-2018/1-864, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tikrinimai buvo neproporcingi ir nepagrįsti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis 2018 m. balandžio 5 d. skundu kreipėsi į Komisariatą, prašydamas nurodyti, kieno sprendimu buvo atliekami patikrinimai ir trikdomas šeimos poilsis, prašė imtis priemonių, kad pareiškėjas nebūtų tikrinamas kas naktį, nurodė netinkamus pareigūnų veiksmus ir kt., tačiau jo skundas buvo išnagrinėtas formaliai. Su 2018 m. balandžio 11 d. prašymu jis dar kartą kreipėsi į Komisariatą, prašydamas suteikti informaciją, susijusią su policijos pareigūnų apsilankymais jo namuose nakties metu, tačiau išsamus atsakymas jam nebuvo pateiktas. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų jis buvo pažemintas, patyrė baimę, nerimą, įtampą, nepatogumų, neturėjo privatumo, jam ir jo šeimai buvo trukdoma ilsėtis dėl perteklinės kontrolės, neproporcingų kasnaktinių patikrinimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Komisariato, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas pažymėjo, kad Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytos aplinkybės teismui neturi prejudicinės galios. Atsakovas nurodė, kad Seimo kontrolieriaus pažymoje neatsižvelgta į pareiškėjo atžvilgiu priimtą Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį, kuria pagal Kauno apygardos probacijos tarnybos teikimą dėl nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo pareiškėjui paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėn. su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Remiantis Probacijos tarnybos 2018 m. birželio 22 d. raštu, pareiškėjui paskirtos bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 21 d. Atsakovas nurodė, kad, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, jo laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. tęsėsi ilgiau nei iki 2018 m. birželio 23 d. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 3 punktu, nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį pareiškėjas buvo tikrintas tris kartus, balandžio mėnesį – 20 kartų, gegužės mėnesį – 16 kartų, liepos mėnesį – 7 kartus. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog jis buvo tikrinamas beveik kiekvieną dieną, yra nepagrįstas. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo tikrinamas ne probacijos tikslais, o tikrinant laisvės apribojimo bausmės režimo laikymąsi, kas laikytina griežtesne poveikio priemone nei probacija. Atsakovo teigimu, pareiškėjo tikrinimas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nebuvo neproporcingai griežtas. Vykdant laisvės apribojimo bausmę, pareiškėjas nebuvo atskirtas nuo vaikų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nėra pateikta duomenų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, tik abstrakčiai nurodyta, kad jis patyrė nepatogumus. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodyti nepatogumai dėl tikrinimų yra susiję išimtinai su jam paskirta laisvės apribojimo bausme ir neviršija tokiai bausmei būdingo nepatogumų laipsnio.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas A. L. apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie nurodyti skunde ir įrodyti bei pripažinti Seimo kontrolieriaus pažymoje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-1031-520/2021 tenkino iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą, pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 7 d. sprendimą, panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl Komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų, tikrinant pareiškėją 2018 m. kovo 27 d.–2018 m. liepos 20 d. laikotarpiu, kaip jis laikosi nuosprendžiu paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., atlyginimą, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, dėl to, kad jam buvo pateiktas atsakymas su trūkumais, nes nustatyti nepatogumai nėra tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl Komisariato veiksmų, pateikiant pareiškėjui atsakymą į jo 2018 m. balandžio 5 d. skundą ir 2018 m. balandžio 11 d. prašymą, yra pagrįsta ir teisėta.
9. Pasisakydama dėl Komisariato pareigūnų veiksmų, tikrinant pareiškėją, kaip jis laikosi nuosprendžiu paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių šiai bylai išspręsti teisiškai svarbių aplinkybių, susijusių su atsakovo atstovo vykdytos pareiškėjo kontrolės (patikrinimų) faktiniu ir teisiniu pagrindu, t. y. ar pareiškėjas buvo tikrinamas kaip probuojamas asmuo probacijos tikslais, ar kitais pagrindais, ar pareigūnų kontrolė (patikrinimai) šiuo atveju nebuvo perteklinė ir neproporcinga priemonė, įvertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis gyvena su šeima, pareigūnų tikrinimo metu buvo ir jo (pareiškėjo) nepilnamečiai vaikai, t. y. buvo trikdomas tiek pareiškėjo, tiek jo šeimos nakties poilsis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo esminių skundo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, todėl aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.
III.
10. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
11. Teismas vadovavosi BVK 19 straipsnio 1, 2 dalimis 48 straipsnio 1, 2 dalimis, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 3 punktu, nustatė, kad Komisariato pareigūnai, gavę Probacijos skyriaus pareigūno pateiktus duomenis apie pareiškėjo įtraukimą į Kauno apygardos probacijos tarnybos registrą, įgyvendindami nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją bei vadovaudamiesi Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tikrino, ar pareiškėjas vykdo teismo sprendimu jam paskirtą įpareigojimą. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtą reglamentavimą, Komisariato policijos pareigūnai turėjo pareigą kontroliuoti, kaip pareiškėjas laikosi teismo nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., o šie patikrinimai galėjo būti atliekami bet kurią naktį.
12. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjas Komisariato pareigūnų buvo tikrintas 46 kartus: 2018 kovo mėnesį – 3 kartus, balandžio mėnesį – 20 kartų, gegužės mėnesį – 16 kartų, liepos mėnesį – 7 kartus. Daugiausiai pareiškėją pareigūnai tikrindavo nuo 22:00 val. iki 00:00 val., tačiau pasitaikė ir atvejų, kuomet pareigūnai tikrino pareiškėją nuo 2:00 val. iki 3:00 val. Teismas nurodė, kad minėtais duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas buvo tikrinamas kiekvieną dieną, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo tikrinamas itin dažnai nakties metu lankantis pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (kartais net du kartus per parą). Nors atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tikrinimų dažnis pasirinktas atsižvelgiant į jo polinkį daryti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas – jis keletą kartų nuteistas už nusikalstamas veikas ir dešimtis kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus, tačiau teismas pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikta informacija, jog ginčo laikotarpiu policijos pareigūnai turėjo žvalgybinių ar kitokių duomenų, kad pareiškėjas užsiima arba ketina užsiimti nusikalstama veikla, kas pateisintų tokį dažną pareiškėjo lankymą nakties metu.
13. Teismas vadovavosi Policijos įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 23 straipsnio 3 punktu ir pažymėjo, kad, nors policija vykdė savarankišką prevencinę veiklą, tačiau policija iš dalies vykdė ir tapačias funkcijas kaip ir Probacijos tarnyba, t. y. pasirinktu intensyvumu vykdė pareiškėjo elgesio kontrolę nakties metu, lankydama jį gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokių konkrečių duomenų ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį ir teisinį pagrindą bei poreikį dažnai lankytis pareiškėjo namuose nakties metu, įgyvendinant Policijos įstatymo 23 straipsnio 3 punkte nustatytą teisę. Esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje nustačius, kad policijos pareigūnai, neturėdami duomenų apie pareiškėjo daromas nusikalstamas veikas ar kitus pažeidimus, itin dažnai tikrino pareiškėją namuose vien dėl to, kad turėjo tokią teisę, teismas sprendė, kad policijos pareigūnai pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą. Teismo vertinimu, nors jų veiksmai truko neilgą laikotarpį, tačiau buvo intensyvūs, vyko nakties metu ir pareiškėjui, jo šeimos nariams sukėlė psichologinę įtampą, stresą, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių būtinumą pareiškėjo atžvilgiu atlikti veiksmus būtent tokiu dažnumu, kokiu jie buvo atlikti. Teismas pažymėjo, kad probacija turi būti orientuota į ilgalaikį poveikį ir pozityvių elgesio modelių skatinimą, kurio rezultatai bus juntami ir pasibaigus probacijai, o ne tik į lankymąsi probuojamojo namuose, kuris pats savaime vertintinas kaip kišimasis į privačią asmenų erdvę – ne vien tik pačių probuojamųjų, bet ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
14. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pareigūnų tikrinimo metu pareiškėjas gyveno su šeima, tikrinimo metu buvo ir pareiškėjo nepilnamečiai vaikai, t. y. buvo trikdomas tiek pareiškėjo, tiek jo šeimos nakties poilsis, taip pat atsižvelgė į tai, kad nors pareiškėjui (jo šeimai) ir buvo sukelti neigiami emociniai išgyvenimai ir sukrėtimai, jis patyrė neturtinę žalą, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų jis patyrė ypatingai išskirtinius neigiamus padarinius, todėl teismas tenkino iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015, atsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, valstybės ekonominę padėtį, vadovavosi įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
IV.
15. Atsakovas Komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas visą nurodytą laikotarpį buvo tikrinamas ne probacijos tikslais, o tikrinant laisvės apribojimo bausmės režimo laikymąsi, kas laikytina griežtesne poveikio priemone nei probacija. Atsakovas pažymi, kad nors laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos, tačiau jų bei policijos įstaigų veikla kontroliuojant laisvės apribojimo bausme nustatytų apribojimų vykdymą negali būti prilyginama probacijai.
17. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad probacija laikytina alternatyva laisvės atėmimo ar arešto bausmei, skiriama teismo, nustačius pagrindus konstatuoti, kad bausmės vykdymo tikslai, asmens resocializacija gali būti pasiekiami be realaus laisvės atėmimo (arešto), t. y. jo neizoliuojant nuo visuomenės, bet nustatant atitinkamas sąlygas, skatinančias pozityvų elgesį ateityje. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo taikoma probacija, o buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri vykdoma vadovaujantis BVK nuostatomis, todėl teismo sprendime išdėstyti argumentai, jog Komisariato pareigūnų veiksmai neatitiko probacijos tikslo ir paskirties, yra neaktualūs.
18. Atsakovas vadovaujasi BVK 48 straipsnio 1, 2 dalimis ir pažymi, kad nei BVK, nei kituose teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų ar apribojimų policijos įstaigai, renkantis laisvės apribojimo bausmę atliekančio asmens tikrinimo dažnį, atsižvelgiant į tikimybę, kad nuteistasis darys naujas nusikalstamas veikas ar teisės pažeidimus. Atsakovas akcentuoja, kad pareigūnų lankymasis pas pareiškėją nebuvo vykdomas nusikalstamų veikų prevencijos tikslais, o vykdant pareigą užtikrinti teismo paskirtos bausmės režimo laikymąsi. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dviem atvejais pareiškėjas nebuvo rastas namie (2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. gegužės 27 d.), t. y. faktiškai pažeidė paskirtos bausmės režimą. Atsakovo teigimu, vien ši aplinkybė sudarė pagrindą nesumažinti tikrinimo intensyvumo, o teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisariatas privalėjo pagrįsti būtinumą tikrinti pareiškėją žvalgybiniais ar kitais duomenimis apie jo daromas neteisėtas veikas ar ketinimą jas daryti.
Atsiliepimas
19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Seimo kontrolieriaus pažymoje nėra įvertinta, jog visą pareiškėjo nurodytą tikrinimo laikotarpį jo atžvilgiu nebuvo vykdoma probacija, o buvo tikrinamas laisvės apribojimo bausmės vykdymas. Todėl Seimo kontrolieriaus pažymoje išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo tikrinimo suderinamumo su probacijos tikslais ir paskirtimi neturėtų būti aktualūs šiam ginčui. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydžio. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nuteistasis asmuo neišvengiamai patiria nepatogumus ir į tai turi būti atsižvelgiama vertinant jo patirtą neturtinę žalą. Atsakovo teigimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sutrukdyta ilsėtis jį tikrinant, nesudaro pagrindo pripažinti jo patirtus nepatogumus pakankamai intensyviais, viršijančiais laisvės apribojimo bausme nuteisto asmens neišvengiamus nepatogumus. Įvykdžius patikrinimą, pareiškėjas ir jo šeimos nariai turėjo galimybę toliau netrukdomi ilsėtis. Atsakovas nurodo, kad į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta vertinant, ar yra pagrindas pripažinti pareiškėjo patirtus nepatogumus pakankamai intensyviais ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovas daro išvadą, kad teismas neteisingai kvalifikavo tarp pareiškėjo ir Komisariato susiklosčiusį teisinį santykį, kaip kilusį iš probacijos, ir sprendimą priėmė vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis būtent probacijos vykdymo principus. Atsakovo teigimu, dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Komisariato pareigūnų veiksmų ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu.
20. Pareiškėjas A. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Pareiškėjas vadovaujasi BVK 18 straipsnis 2 dalimi, numatančia, kad policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką, ir pažymi, kad atsakovo nurodomas pareiškėjo neradimas namuose nepagrįstas įrodymų visetu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde vadovavosi teismų praktika dėl įkalinimo sąlygų, ir daro išvadą, kad atsakovo teiginiai dėl būtinybės patirti nepatogumus nėra pagrįsti, be to, nėra paneigtos ir Seimo kontrolieriaus nustatytos faktinės aplinkybės 2020 m. balandžio 9 d. išvadoje ir tyrime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
22. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Komisariato neteisėtų veiksmų nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. tikrinant, kaip jis laikosi Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1512-667/2017 paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad policijos pareigūnai, neturėdami duomenų apie pareiškėjo daromas nusikalstamas veikas ar kitus pažeidimus, itin dažnai tikrino pareiškėją namuose vien dėl to, kad turėjo tokią teisę, sprendė, kad policijos pareigūnai pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, ir nors jų veiksmai truko neilgą laikotarpį, tačiau buvo intensyvūs, vyko nakties metu ir pareiškėjui, jo šeimos nariams sukėlė psichologinę įtampą, stresą, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą. Teismas pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
23. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo vykdoma probacija, bet buvo tikrinamas laisvės apribojimo bausmės vykdymas. Atsakovo teigimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sutrukdyta ilsėtis jį tikrinant, nesudaro pagrindo pripažinti jo patirtus nepatogumus pakankamai intensyviais, viršijančiais laisvės apribojimo bausme nuteisto asmens neišvengiamus nepatogumus.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
25. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).
26. Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į nuteisto asmens ar asmens, kuriam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, ar asmens, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, gyvenamąsias patalpas, kai tai yra susiję su teismo priimto nuosprendžio ar paskirto įpareigojimo vykdymu, tikrinti ten esančių asmenų dokumentus, taip pat kviesti ir (ar) pristatyti jį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi įstatymų ir (ar) teismo nustatytų apribojimų.
27. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1512-667/2017 pareiškėjui paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjui anksčiau paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Atsižvelgus į šio sprendimo 26 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, policijos pareigūnai turėjo pareigą kontroliuoti, kaip pareiškėjas laikosi teismo nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., o šie patikrinimai galėjo būti atliekami bet kurią naktį.
28. Iš byloje esančių Komisariato Jonavos rajono policijos komisariato tikrinimų lapų matyti, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjas Komisariato pareigūnų buvo tikrintas 46 kartus. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, tikrinimai nebuvo atliekami kiekvieną dieną. Taip pat informacija tikrinimo lapuose paneigia pareiškėjo teiginius dėl pareigūnų apsilankymo per naktį du kartus. Kaip matyti, ginčo laikotarpiu nebuvo nei vieno karto, kad tą pačią naktį pareiškėjas būtų tikrintas policijos pareigūnų daugiau nei vieną kartą. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, jog pareiškėjas buvo tikrinamas itin dažnai nakties metu lankantis jo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas buvo tikrinamas ne nusikalstamų veikų prevencijos tikslais, o vykdant pareigą užtikrinti teismo paskirtos bausmės režimo laikymąsi (žr., šio sprendimo 27 p.), todėl nagrinėjant šią administracinę bylą nėra aktualūs pirmosios instancijos teismo argumentai dėl probacijos orientavimo į ilgalaikį poveikį ir pozityvių elgesio modelių skatinimą.
29. Pažymėtina, kad, nors Seimo kontrolieriaus 2020 m. balandžio 9 d. pažymoje nuspręsta pripažinti pagrįsta pareiškėjo skundo dalį dėl Komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų (neveikimo) nepagrįstai itin dažnai nakties metu lankantis pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, iš šios pažymos matyti, kad nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo tikrinimo dažnumo nebuvo teisingos. Kaip nurodyta šio sprendimo 28 punkte, pareiškėjas nebuvo nei tikrinamas kiekvieną naktį, nei jis buvo tikrinamas daugiau nei vieną kartą per naktį. Be to, kaip nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-1031-520/2021 64 punkte, Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatytos aplinkybės, kad pareigūnai pareiškėjo namuose lankėsi neproporcingai dažnai, nėra prejudicinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (ABTĮ 57 str.). Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1041-438/2022).
30. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 5 dalimis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrindais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo jam fakto. Neabejotina, kad pareiškėjas galėjo patirti nemalonių išgyvenimų dėl to, kad buvo tikrinamas policijos pareigūnų, jiems vykdant pareigą užtikrinti teismo paskirtos bausmės režimo laikymąsi. Tačiau šiuo atveju negalima teigti, kad atsakovas veikė neteisėtai, todėl pareiškėjui kilę neigiami išgyvenimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su Komisariato neteisėtais veiksmais.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.271 straipsnį.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, jį iš dalies tenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir vertino įrodymus byloje, o skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. L. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.