Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys Utenos socialinės globos namai, Utenos rajono savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos skyrius, N. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2018 m. sausio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų posėdyje priverstinis gydymas stacionare pakeistas į priverstinį ambulatorinį gydymą, kuris nuo 2018 m. vasario 14 d. vykdytas Utenos globos namuose. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi priverstinis ambulatorinis gydymas panaikintas. Jos savijauta gera, psichikos sutrikimų nėra, gali gydytis namuose. Prašė pripažinti veiksnia pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apribojimai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme, disponavime buvo pritaikyti skyrus stacionarų gydymą psichiatrinėje ligoninėje ir apgyvendinus pareiškėją globos namuose. Ši sritis bus aktuali pareiškėjai išėjus iš globos namų, ji vėl galės naudoti, valdyti ir disponuoti turtą;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

20. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalys, kuriuo pakeitus sprendimą dėl neveiksnumo nustatymo, teismas pareiškėją pripažino neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų, išlaidų esančių banko įstaigose, valdymo, naudojimo ir disponavimo srityse (asmeninių sąskaitų banko įstaigose tvarkymas, jų atidarymas, uždarymas, sąskaitos perkėlimas iš vieno banko į kitą ir pan., veiksmai, susiję su jose esančių lėšų naudojimu bei disponavimu); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turo naudojimas, valdymas, disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; ribotai veiksnia turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; darbo santykių sritis; asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų tvarkymo sritis (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų gavimas, keitimas ir pan.); veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis; teisė dalyvauti rinkimuose.

21. Apeliantė prašo teismo sprendimą pakeisti nelaikyti jos neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; veiksmai, susiję su jose esančių lėšų naudojimu bei disponavimu); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas, disponavimas juo, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje ir neturtinių santykių srityse: darbo santykių sritis, sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis.

22. Nesutikimą su nurodytomis sprendimo dalimis apeliantė argumentuoja tuo, kad kai kurios iš jų pareiškėjai neaktualios, nes ji neketina dalyvauti darbo santykiuose, ūkinėje veikloje ar sudarinėti lizingo sutartis, nes gyvena globos namuose, o kitose srityse ji gali savimi pasirūpinti (sveikatos), tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, sudaryti smulkius sandorius.

23. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt. Šios nuostatos galioja ir peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu.

25. CPK 474 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. CPK 474 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos būklė pablogėja ir dėl šio sveikatos būklės pablogėjimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje.

26. 2016 m. spalio 11 d. teismo sprendimu pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

27. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė reikšmingus bylai išspręsti faktus, kad apeliantei yra diagnozuota (paranoidine šizofrenija (F20.0) su ryškiu negrįžtamu asmenybės defektu). Teismas įvertino, kad išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, jog pareiškėja iš dalies geba daryti savarankiškai naudodamasis pagalba šiose srityse:1) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais ir susijęs su vartojimo kredito sutarčių sudarymu, 2) savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, darbo teisinių santykių, šeimos santykių srityje, gebėjimu būti globėju (rūpintoju) pagalbininku. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad pareiškėja nesugeba pasirūpinti savimi šiose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, nekilnojamojo, turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, sveikatos priežiūros sritis. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad pagal teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, kad pareiškėja negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose teismo išvardintose: Turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų, išlaidų esančių banko įstaigose, valdymo, naudojimo ir disponavimo srityse asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas, disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. R. R. iš dalies suvokia savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti su pagalba šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais. Nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju; darbo santykių sritis; asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų tvarkymo sritis (asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų gavimas, keitimas ir pan.). R. R. suvokia savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis; teisė dalyvauti rinkimuose.

28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens paaiškinimus ir pagrįstai sprendė, kad šiai dienai pareiškėjos sveikatos būklė po 2016 m. sprendimo, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia visose srityse, yra pagerėjusi, todėl yra pagrindas peržiūrėti sprendimą.

29. Apeliantė skunde iš esmės nurodo egzistuoja neveiksnumo panaikinimo galimybės, taip pat, kad tam tikrose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pareiškėja supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis ir ekspertizės akto objektyvumu. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja nedalyvavo teismo posėdyje, nes nepageidavo to daryti, nors pagal ekspertų išvadą ji posėdyje dalyvauti galėjo. Atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, buvo nustatyta, kad R. R. serga (duomenys neskelbtini), liga prasidėjo 1990 metais. Ji geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savarankiškai naudodamasis pagalba tik neturtinių turtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių sritis, teisė dalyvauti rinkimuose; iš dalies – turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2011 m. savavališkai buvo atsijungusi nuo dujotiekio,bet vartojo dujas, ekspertizės metu pareiškėja ekspertams negalėjo paaiškinti kodėl nemokėjo komunalinių mokesčių, kodėl buvo susidariusios skolos, taip pat nustatyta, kad pareiškėja nepripažįsta savo ligos, nesuvokia, kad serga psichikos sutrikimu, nurodo, kad taip „užrašė daktarai“, paskirtą gydymą vartoja tik todėl, kad taip reikia, pareiškėja išsako santykio bei interpretacinius kliedesius, mano, kad visi jai kenkė/ia. Ekspertai konstatavo, kad sutrikęs pareiškėjos gebėjimas kritiškai, realistiškai suvokti bei pakankamai adekvačiai vertinti save ir aplinką.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ji yra veiksni sveikatos ir nekilnojamojo turto valdymo, šeimos santykių, darbo santykių srityse. Nors pareiškėja nurodo, kad ji neketina sudarinėti lizingo sutarčių, todėl šioje turtinėje sityje nėra reikalingumo ją pripažinti neveiksnia, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja geba tik minimaliai suvokti ir įvertinti savo poreikius, susijusius su ūkine veikla, nekilnojamojo turto valdymu, todėl yra rizika, kad dėl šių sričių sudėtingumo ir poreikio itin atsakingai jas įvertinti, ji dėl savo ligos negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose srityse, todėl gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019). Taigi, nors pareiškėja nurodo, kad ūkinės veiklos, darbo sritys jai nėra aktualios, tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė nustatant sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu.

31. Spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021).

32. Nors pareiškėja prašo pripažinti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje veiksnia, tačiau, įvertinus bylos duomenis, į tai, kad pareiškėja gyvendama namuose nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, dėl ko jos buvo atjungtos, taigi savo veiksmais ji kėlė grėsmę savo interesams, bei įvertinus, kad pareiškėja žino gaunamų išmokų dydį, jos disponuojamos sumos nebus didelės, ji sugeba buitinius sandorius sudaryti savarankiškai ir nekelia grėsmės sau pačiai dėl netinkamų lėšų panaudojimo, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje srityje pareiškėją pripažino iš dalies neveiksnia.

33. Pažymėtina ir tai, kad, pateikdama apeliacinį skundą, pareiškėja, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina savo sveikatos būklę ir pateikia savo nuomonę, nenurodo, jog teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais.

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.