Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui V. L. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo (paramos) ir paramos įsiskolinimo pilnamečiui vaikui priteisimo, tretysis asmuo A. D..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta jog atsakovas yra ieškovo tėvas. Šia aplinkybę teismas konstatavo remdamasis 2012 09 24 teismo nutartimi (b.l. 47,48) paskirtos kraujo tyrimo genominės ekspertizės išvadomis (b.l. 55), kuriose nurodyta, kad faktas jog atsakovas V. L. yra E. D. tėvas, nustatytas su 99,99997 proc. tikimybe. Apelianto teiginiai jog ekspertizės išvadomis neva negalima pasitikėti dėl to, kad ją atliekant nesant būtinybės dalyvavo trečiasis asmuo ieškovo motina A. D. atmestini, Kraujo genominėms ekspertizėms dėl tėvystės nustatymo atlikti reikalinga ištirti abiejų tėvų bei vaiko kraują, kad toks tyrimas paimant visų trijų asmenų: atsakovo (spėjamo tėvo) ieškovo kaip vaiko bei trečiojo asmens (motinos) kraujo mėginiai ir buvo paimti vykdant ekspertizę matyti iš byloje pateiktų ekspaertizės išvadų. Kitų įtikinamų argumentų, galinčių priversti teismą suabejoti ekspertizės rezultatais apeliantas nepateikė. Be to kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme klausimo dėl pakartotinės ekspertizės atsakovas nekėlė ir nepateikė paaiškinimų kodėl to nepadarė pirmosios instancijos teisme. Todėl, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi, 314 straipsniu jo prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo netenkinamas.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Konstitucinis Teismas (toliau KT) spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. KT taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT), atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir KT išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (2008 01 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2007 06 29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 04 11 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: ar jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Įvertinus apeliacinio skundo argumentus kolegija mano jog jie nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas kasatoriaus išlaikymo prievolės ieškovui egzistavimą, nukrypo nuo KT 2007 06 07 nutarime bei LAT praktikoje išdėstytų išaiškinimų, pažeidė CK 3.194 straipsnį.

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Ieškovas, siekdamas įgyti aukštąjį išsilavinimą, didžiąją laiko ir jėgų dalį turi skirti mokymuisi, todėl negali dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). ieškovas turto neturi, pajamų negauna. Byloje nustatyta, kad ieškovas išnaudojo galimybę paimti valstybės paskolą, susimokant už mokslą pirmaisiais studijų metais (b.l. 62), tačiau jam neužtenka pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Turint omenyje, kad už mokslą kiekvieną semestrą tenka sumokėti beveik 2000 Lt, ieškovas net ir gaudamas jo prašomą išlaikymą iš tėvo, bus priverstas ir toliau skolintis, kad susimokėtų už mokslą, studijų pabaigoje susidarys nemaža skolos suma. Todėl ieškovo nenoras skolintis iš valstybės dar ir pragyvenimui negali būti vertinamas kaip perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis. Dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Byloje pateikti duomenys įrodo jog ieškovas mokosi pažangiai (b.l.87). Pagal su universitetu sudarytą sutarties 21 punktą (b.l. 64,65) greitu laiku tikėtis, kad dalis už mokslą sumokėtų pinigų bus kompensuota ieškovas negali.

Vertinant atsakovo ir trečiojo asmens (ieškovo motino) galimybes teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), teismas mano jog paramos teikimas ieškovui iš esmės nepablogins apelianto ar jo šeimos narių finansinės padėties, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių jis neturi. Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes. Tačiau proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010 02 08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (LAT 2006 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 12 15 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Kolegija konstatuoja, kad nurodyti kriterijai yra reikšmingi ir sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas nors ir yra netekęs 60 proc. darbingumo kitų išlaikytinių neturi, jungtinės nuosavybės teisėmis turi ne vieną vertingą nekilnojamojo turto objektą. Jam kartu su sutuoktine priklauso 3 kambarių butas V. D. g., Vilniuje ir dvejos negyvenamąsias patalpos: 186 kv.m. neįrengta pastogė, bei 137 kv.m. kavinės patalpos šalia Vilniaus miesto centro, Ž g., Vilniuje, atsakovas taip pat turi 9 metų senumo automobilį (b.l. 90-97), Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas yra UAB „Žirklės“, kurios vienintelė akcininkė yra atsakovo sutuoktinė vadovas, taigi be jam mokamos 655,16 prarasto darbingumo pašalpos gauna tikėtina gauna darbines pajamas, turi galimybę gauti papildomų pajamų nuomodamas ar kitaip naudodamas jam priklausančias negyvenamąsias patalpas. Byloje nėra duomenų apie jo įsiskolinimus (pvz. būstui įsigyti). Ieškovas ir jo motina gyvena savivaldybei priklausančiame socialiniame būste (b.l.19), kito nekilnojamojo turto neturi. Ieškovo motina gauna 400 Lt nesiekiantį darbo užmokestį (b.l. 69,70). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo motinos ir jis privalo prisidėti prie ieškovo išlaikymo.

Šiuo atveju atsakovui reikalinga parama gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Įvertinus ieškovo poreikių mastą, abiejų šalių turtinę padėtį, kolegija sprendžia, kad priteistas išlaikymas nėra per didelis.

Taigi, iš nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo matyti, kad teismas tinkamai įvertino faktus, reikšmingus darant išvadą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išanalizavo visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes (CPK 176, 183, 185 straipsniai). Byloje pagrįstai nustatyta, kad ieškovui būtina tėvo parama, teiktina CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu, o atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą ir dėl to iš esmės nepabloginama paramą teikiančio tėvo ir kitų jo šeimos narių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad teismas vertino atsakovo turtinę padėtį, ieškovo išlaidas ir jų poreikius taikydamas minimalius tėvo prisidėjimo išlaikymu pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį prie tokių poreikių tenkinimo vertinius standartus. KT 2007 06 07 nutarime nurodė, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, taigi turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja galimybę šią naštą tam tikra apimtimi paskirstyti ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei. KT nutarime minima nuostata, kad išlaikymą iš tėvų priteisti paramos reikalingam pilnamečiam aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam asmeniui galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje. Byloje nustatyta, kad ieškovo išlaidos per mėnesį yra 800 Lt. Atsakovo išlaikymo dalis, nepaisant to, kad jo pajamos žymiai didesnės nei ieškovo motinos, siekia ½ reikalingos sumos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neišnaudoja protingų galimybių pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog įsipareigojimų materialiai remti pilnametį išlaikymo reikalingą aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentą vykdymo našta pagal konstitucinį socialinio solidarumo principą neproporcingai perkelta tėvui, todėl Apeliacinis teismas prieina prie išvados, jog teismų procesiniai sprendimai šioje byloje yra teisėti, o atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliantas taip pat abejojo ieškovo teise į išlaikymą (paramą), nurodė jog nėra įrodymų, kad jis mokosi studijų dieniniame skyriuje ir kad negali pats papildomai užsidirbti studijoms. Kolegijos nuomone faktus, kad ieškovas studijuoja dieniniame skyriuje patvirtina ieškovo su Mykolo Riomerio universitetu sudaryta sutartis, iš kurios matyti, kad sutarties objektas yra nuolatinės studijos (b.l. 64, 65), taip pat pateiktas studijų tvarkaraštis trečiojo asmens bei ieškovo paaiškinimai, faktas kad ieškovas yra paėmęs paskolą studijoms susimokėti už mokslą. Kaip matyti iš ieškovo pateikto jo studijų grafiko jis yra užimtas universitete visą savaitę, todėl susirasti darbą, kuris netrukdytų jo studijoms jam sunku, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas seminarus, ruoštis įvairiems atsiskaitymams, egzaminams įskaitoms rašyti rašto darbus ir t.t. Duomenų, kad ieškovas turėtų savarankiškų darbinių ar kitokių pajamų bei turto, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas yra reikalinga tėvų paramos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi atitinkamose mokymo įstaigose ir jam nėra sukakę 24 metai, tenka abiems tėvams, tačiau jie nėra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Tėvų pareigos asmeninis pobūdis lemia tik taikymą kiekvienam iš tėvų tapačių išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio nustatymo sąlygų (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 05 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl nutartyje neaptariami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.