Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo pirmininko raštu, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl Šiaulių rajono apylinkės teisme ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro paduoto ieškinio (ieškinio medžiaga Nr. 2-1760-291/2009) atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, J. B., S. K, A. A. dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Šiaulių apygardos teismo pirmininko raštas, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl Šiaulių rajono apylinkės teisme ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro paduoto ieškinio (ieškinio medžiaga Nr. 2-1760-291/2009) atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, J. B., S. K, A. A. dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Rašte nurodoma, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nusišalino nuo šio ieškinio nagrinėjimo, kadangi atsakove patraukta Šiaulių apygardos teismo teisėja J. B., su kuria artimai bendrauja visi Šiaulių rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjai. Šiaulių apygardos teismo pirmininko nuomone, dalyvaujantiems byloje asmenims gali kiti pagrįstų abejonių dėl Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų nešališkumo bei objektyvumo. Esant tokioms aplinkybėms, prašoma spręsti klausimą dėl ieškinio perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys perduotinas nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.

Teismų praktikoje pažymėta, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui (teismui) nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr.2KT-32/2009). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teismas) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Sprendžiant dėl Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų objektyvaus nešališkumo, reikšmingos kelios aplinkybės. Visų pirma, atsakove patraukta J. B. teisėja dirba nuo 1982 m. Ji dešimt metų teisėjavo Mažeikių rajono apylinkės teisme, aštuonerius metus Šiaulių miesto apylinkės teisme, devynerius metus dirba teisėja Šiaulių apygardos teisme. Tai reiškia, jog ji iš tiesų yra arba gali būti artimai pažįstama ne tik su Šiaulių rajono apylinkės teisme dirbančiais teisėjais, bet ir su dauguma Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų vadovų bei teisėjų. Antra, ieškinį pareiškė vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, o pats ginčas susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo į žemę proceso teisėtumu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog objektyviam stebėtojui gali kilti pagrįstų abejonių dėl Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų objektyvaus nešališkumo atsakove patrauktos J. B. atžvilgiu (CPK 66 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civ. byloje A. V. K. v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-590/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civ. byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje Nr. 2KT-54/2008; 2009 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-6/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-32/2009).

Be to, nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono apylinkės teismas, kuriam pagal proceso įstatymą teismingas ieškinys, abejoja, ar galėtų nešališkai ir objektyviai išnagrinėti šį ieškinį (ieškinio medžiaga Nr. 2-1760-291/2009). Dar daugiau, Šiaulių apygardos teismas abejoja, ar jo veiklos teritorijoje esantis bent vienas apylinkės teismas galėtų nešališkai ir objektyviai išnagrinėti prokuroro paduotą ieškinį. Abejonės grindžiamos tuo, kad viena iš atsakovių yra Šiaulių apygardos teismo teisėja, artimai pažįstama ir bendraujanti su dauguma šio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjais. Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovas nereiškė nušalinimo pareiškimo apylinkės teismui, kuris pagal įstatymą turėtų nagrinėti ieškinį, tačiau pats teismas ir jo veiklos kontrolę vykdantis apygardos teismas išdėstė pagrįstas abejones dėl galimumo šio apygardos teismo veiklos teritorijoje nešališkai išnagrinėti ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus, galima daryti išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje esantys apylinkės teismai gali būti šališki atsakove patrauktos J. B. atžvilgiu.

Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų galimo šališkumo, sprendžiant ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimus, bei atsižvelgiant į teismų darbo krūvį, yra pagrindas ieškinį perduoti nagrinėti artimiausios apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui – Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d. ir 35 str. 4 d., 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir 35 straipsnio ketvirtąja dalimi, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismui ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro paduotą ieškinį (ieškinio medžiaga Nr. 2-1760-291/2009) atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, J. B., S. K, A. A. dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.