- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- II-44-1140/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00013-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė-Gavorskienė
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. Z., jos atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotai atstovei Deimantei Adomaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – R. Z., skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2023 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-4132-2023 pakeitimo ir paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2023 m. gegužės 9 d. nutarimu R. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį – 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių už tai, kad 2023 m. balandžio 27 d. 08.30 val. Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Kia Motors, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,53 promilės neblaivumas.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu nutarimu R. Z. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pateikė skundą, prašydama pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2023 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje 40-ANR_N-4132-2023 ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams – panaikinti arba sutrumpinti iki 1 mėnesio, o draudimui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatyti įmanomai trumpiausią šio draudimo taikymo terminą, įvertinus individualias situacijos aplinkybes.
Atsiliepimas
Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, teismui pateiktu atsiliepimu prašo teismo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu R. Z. ir jos atstovė advokatė prašė panaikinti ar sumažinti specialiosios transporto priemonės atėmimo terminą. Nurodė, jog su baudos dydžiu sutinka. Paaiškino, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės. R. Z. dar iki nutarimo priėmimo pateikė ne teismo tvarka bylą nagrinėjusiai institucijai rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atsižvelgti į jos individualią situaciją, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tiek protokolą jai surašiusiems pareigūnams žodžiu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose R. Z. nurodė, kad iš vakaro buvo išgėrusi dvi skardines alaus, tačiau ryte atsikėlusi jautėsi gerai, nejautė jokių apsvaigimo požymių, blaivumo patikrinimo rezultatai ją šokiravo, nes ji savo blaivumu neabejojo, t. y. jautėsi blaivi, žvali, nevengė blaivumo patikrinimo. Tačiau nutarime, aprašant nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodoma, jog ji neva paaiškinusi, kad alkoholį vartojo vakare, išgėrė šiek tiek šampano, kad ryte jautėsi blogai (jautė širdies permušimus), todėl apie 30 min. iki sėdant už vairo, išgėrė gudobelių ekstrakto, nesijautė neblaivi, todėl sėdo už vairo. Taigi nutarime pateiktos aplinkybės yra iš esmės kitokios nei tos, kurios buvo nagrinėjamu atveju ir kurias nurodė R. Z. Ne teismo tvarka bylą nagrinėjusi institucija, vertindama faktines aplinkybes, rėmėsi neteisingais duomenimis apie faktines situacijos aplinkybes. R. Z. sąžiningai klydo dėl savo blaivumo, nes jautėsi visiškai gerai, žvaliai, nejautė jokių apsvaigimo požymių, ką patvirtina ir jos elgesys - ji nebandė išvengti blaivumo patikrinimo. Jai nustatytas 0,53 prom. girtumas, t. y. vos 0,12 dalimi viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones, kas teismų praktikoje vertinama kaip nežymus viršijimas, turintis reikšmės sprendžiant taikytinų sankcijų dydį. R. Z. Kelių eismo taisykles per 9 metų vairavimo praktiką yra pažeidusi vos kelis kartus, nė karto nėra bausta už transporto priemonių vairavimą neblaivumo ar apsvaigimo būsenoje ir apskritai nėra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu. Teisė vairuoti transporto priemones R. Z. yra būtina dėl jos darbo pobūdžio – nuo 2021 m. kovo 10 d. R. Z. 1,6 etato dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos personalo darbuotoja. Tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais ji atlieka bendrosios praktikos slaugytojos ir slaugos koordinatorės pareigas bendrosios praktikos slaugytojų komandoje. Pagrindinės jos funkcijos – pacientų slaugymas ir gydymo plano įgyvendinimas pagal gydytojų paskyrimus pacientų namuose bei įstaigos teikiamų slaugos paslaugų pacientų namuose tikrinimas, priežiūra, koordinavimas. Didžioji R. Z. darbo dalis yra pacientų, gyvenančių Akmenės ir Mažeikių rajonuose ir dėl negalios negalinčių atvykti sveikatos paslaugų į gydymo įstaigą, lankymas, paslaugų jiems teikimas jų namuose. Tam, kad galėtų vykdyti savo darbines funkcijas, R. Z. yra būtina turėti teisę vairuoti automobilį, nes viešuoju transportu ar pėsčiomis pasiekti pacientų nėra galimybės – atstumai dideli, nemaža dalis pacientų gyvena atokiose vietose ir pan. R. Z. negalėjimas šiuo metu atlikti įprastas savo darbines funkcijas neigiamai veikia ne tik pačią R. Z. (tiek finansiškai, tiek morališkai), bet ir darbovietę (dėl tokio pobūdžio specialistų trūkumo nėra galimybės pakeisti R. Z. kitu darbuotoju, įstaiga turi kasdien teikti paslaugas sunkiems pacientams namuose, kurių įstaigoje registruota per 600, todėl R. Z. negalint vykdyti savo darbinių funkcijų, vykti pas pacientus, yra išbalansuotas ambulatorinės slaugos komandos darbas) bei pacientus (sunkūs slaugomi ir lankomi pacientai linkę prisirišti prie juos aptarnaujančių darbuotojų, tarp jų susiformuoja artimas ryšis, todėl specialisto keitimas neigiamai veikia jų emocinę būklę). R. Z. sumokėjo jai paskirtą 800 Eur dydžio baudą, nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo padarymo, itin neigiamai vertina savo elgesį, per pastarąjį mėnesį nuo pažeidimo padarymo kasdien patiria didelius nepatogumus (finansinius, moralinius) dėl apribotų darbo galimybių, blogai jaučiasi dėl darbdaviui bei pacientams sukeliamų nepatogumų.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovė, paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo skundo netenkinti. Paaiškino, kad nutarime įsivėlė techninė klaida prie pažeidimo aplinkybių aprašymo, tačiau tai nesudaro pagrindo asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė, be kita ko, numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Skundžiamu nutarimu R. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad R. Z. administracine tvarka nubausta už administracinį nusižengimą, kuriuo šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas 0,53 promilės neblaivumas. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į skunde teismui pareiškėjos nurodytas aplinkybes, o būtent – padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. Z. pateiktą paaiškinimą (dėl teisės vairuoti transporto priemones būtinumo, atsižvelgiant į darbo pobūdį ) ir tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies administracinius nusižengimus ji neturi, dėl ko jai buvo skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimalus už padarytą administracinį nusižengimą numatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas – 6 mėnesių, su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Tokia švelni pareiškėjai taikyta administracinė nuobauda (bauda ir administracinio poveikio priemonė) atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė tiek į pažeidėjos asmenybę, tiek ir į padaryto pažeidimo pavojingumą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skunde pareiškėjos nurodytos ją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kaip antai: nusižengė atsitiktinai, administracinės atsakomybės nevengė, kaltę pripažino, su pažeidimu iškart sutiko, dėl jo padarymo gailėjosi, anksčiau nebausta už vairavimą neblaivumo ar apsvaigimo būsenoje, neturi priklausomybės alkoholiui, specialioji teisė jai būtina dėl darbinės veiklos, nes darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) jos pareigos – medicinos personalo darbuotoja, ji atlieka bendrosios praktikos slaugytojos ir slaugos koordinatorės pareigas bendrosios praktikos slaugytojų komandoje; pagrindinės jos funkcijos – pacientų slaugymas ir gydymo plano įgyvendinimas pagal gydytojų paskyrimus pacientų namuose bei įstaigos teikiamų slaugos paslaugų pacientų namuose tikrinimas, priežiūra, koordinavimas; didžioji R. Z. darbo dalis yra pacientų, gyvenančių Akmenės ir Mažeikiu rajonuose ir dėl negalios negalinčių atvykti sveikatos paslaugų į gydymo įstaigą, lankymas, paslaugu jiems teikimas jų namuose, todėl pareigoms atlikti yra būtinas automobilis; netekus teisės vairuoti transporto priemonę ilgesniam laikui, bus apribotos jos darbo galimybės, blogai jausis dėl darbdaviui, kolegoms bei jos pacientams atsiradusių nepatogumų. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, suteikiančiomis pakankamą pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti R. Z. teisinę padėtį.
Dėl pareiškėjos nurodytos vienos iš jos teisinę padėtį gerinančių aplinkybių, neva, jos padarytas pažeidimas nėra tyčinis, o padarytas dėl neatsargumo, nes prieš imdamasi vairuoti transporto priemonę, net nesuvokė, kad yra neblaivi, jautėsi gerai prieš sėsdama vairuoti automobilį, pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, jog esant abejonių dėl blaivumo asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pažeidimą, už kurį nubausta, R. Z., padarė tyčia, t. y. žinodama, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, nes praėjus kuriam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino esanti blaivi ir galinti vairuoti transporto priemonę, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji negalėjo suprasti esanti neblaivi, nes alkoholį vartojo vakare, iki 2.00 val. (gėrė alų), nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu.
Skunde pareiškėjos nurodytos tokios aplinkybės, kaip antai: ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo gailėjosi, jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, anksčiau už analogiškus nusižengimus nebausta, jau buvo įvertintos skundžiamu nutarimu paskyrus jai ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį ir trumpiausią administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės taikymo terminas atitinka jos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesuteikia pagrindo šią situaciją vertinti pareiškėjos naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti ji pati, o to nepadariusi prisiimti pasekmių, kilusių dėl padaryto pažeidimo, riziką. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, teismų praktikoje savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Akivaizdu, jog pareiškėja ir iki padaryto pažeidimo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbe, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų ją nedaryti nusižengimo. Taigi nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme, todėl jų vertinimas galimas asmeniui skiriant administracinę nuobaudą tik jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sankcijos ribose, kas ir buvo padaryta skundžiamame Institucijos nutarime.
Dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarime, aprašant nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodoma, jog ji neva paaiškinusi, kad alkoholį vartojo vakare, išgėrė šiek tiek šampano, kad ryte jautėsi blogai (jautė širdies permušimus), todėl apie 30 min. iki sėdant už vairo, išgėrė gudobelių ekstrakto, nors rašytiniame paaiškinime ir pareigūnams buvo nurodžiusi kitokias aplinkybes – iš vakaro išgėrė alaus, o šampano ir gudobelių ekstrakto negėrė, jautėsi gerai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, įvertinus ir į tai, jog Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog nutarime aprašant aplinkybes buvo padaryta techninė klaida.
Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos duomenis, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, išimtinių aplinkybių, kurioms esant R. Z. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nenustatyta, todėl keisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-4132-2023 skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Netenkinti R. Z. skundo.
Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2023 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-4132-2023 nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.