Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirta 20 parų arešto bausmė pakeista į 20 dienų laisvės atėmimo bausmę (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės – 20 dienų laisvės atėmimo – pridėta Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 9 mėn. 12 d., ir T. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėn. 2 d. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią T. N. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. spalio 19 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. N. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu už tai, kad 2021 m. gegužės 13 d. apie 19.10 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,01 g gryno lorazepamo keturiose tabletėse „Lorazepam“, kurias laikė savo drabužio kišenėje iki kol 2021 m. gegužės 13 d. apie 19.10 val., Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai jas rado ir paėmė. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino, jog T. N., visiškai suvokdamas, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, todėl sprendė, kad T. N. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

2.2. Teismas atsižvelgęs, jog kaltinamasis pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį padarymo, nustatė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2.3. Teismas įvertino, kad T. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta, anksčiau teistas, nusikalto atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, bausmės atlikimo metu 10 kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už tai 10 kartų baustas drausmine tvarka, turi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas nebuvo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos jis charakterizuojamas neigiamai. Teismas atsižvelgė į Laisvės atėmimo vietų ligoninės raštą, kuriame nurodyta, kad bausmės atlikimo metu T. N. drausminėmis nuobaudomis nebaustas, neskatintas, į taikomos socialinės reabilitacijos priemones reaguoja vangiai, administracijos jis charakterizuojamas patenkinamai. Teismas T. N. skyrė BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, buvo sumažintina vienu trečdaliu.

2.4. Teismas, paskyręs kaltinamajam bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikant visišką bausmių subendrinimą, pridėjo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 9 mėn.12 d. laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. N. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas T. N. pripažino kaltu vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, visapusiškai išanalizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių visetas leido daryti pagrįstas išvadas dėl T. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

7. BK 259 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už tai, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš šių alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis), baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, T. N. neteisėtai savo drabužio kišenėje laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,01 g gryno lorazepamo keturiose tabletėse „Lorazepam“ bei kurias kratos metu rado ir paėmė Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. N. pripažino kaltu dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į byloje ištirtas aplinkybes ir nepagrįstai T. N. pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nežinojo, kad tai psichotropinės medžiagos, be to, teigė, jog vėliau tabletes būtų išmetęs arba nuleidęs į tualetą, todėl tokiu atveju teismas negalėjo konstatuoti, jog tai buvo neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis, kadangi jo veikoje nebuvo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių.

9. 2021 m. rugpjūčio 24 d. apklausos metu nuteistasis nurodė, kad dėl įvykdyto nusikaltimo neprisipažįsta. 2021 m. gegužės 13 d. apie 19.00 val. buvo atliekama nuteistojo gyvenamųjų patalpų krata. Kratos metu ant T. N. lovos buvo rasti jo sportiniai šortai, kurių šoninėje kišenėje pareigūnai rado į pleistrą suvyniotą ryšulėlį, kurio viduje buvo keturios tabletės. Šias tabletes nuteistasis tą pačią dieną rado ant žemės koridoriuje, grįžtant iš dušo, ryšulėlio vidaus turinio netikrino, kas jame buvo nežinojo, manė, kad rado ryšulėlį su tabaku, todėl jį paėmė ir įsidėjo į kišenę, nes tuo metu rūkė. 2021 m. rugsėjo 6 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. kratos metu T. N. šortų kišenėje buvo rastos keturios tabletės ir ant spintelės viršaus, tarp popierių lankstinukas su tabaku. Tabakas buvo palaidas, jis nebuvo supurkštas ar impregnuotas jokia narkotine ar psichotropine medžiaga, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra draudžiama rūkyti, todėl nuteistasis, kaip ir kiti rūkantys nuteistieji, tabaką slėpė nuo pareigūnų. Tabletes rado grįždamas iš dušo į gyvenamąsias patalpas, ant žemės, suvyniotas į pleistro ryšulį. Nuteistasis jį išvyniojo, viduje buvo keturios rusvos spalvos tabletės. Jis suprato, kad tai yra raminamieji vaistai. Nusprendė juos vėliau suvartoti pats, todėl juos paėmė ir įsidėjo į savo šortų kišenę. Grįžęs į savo gyvenamąją patalpą, netrukus atėjo pareigūnai daryti kratą ir rado nuteistojo šortuose minėtas tabletes. Dėl nusikaltimo prisipažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog radęs ryšulėlį jis suprato, kad tai nėra leidžiamas daiktas. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra draudžiama turėti tabako gaminių, cigarečių. Teigė, kad T. N. buvo įtarimų, kad ten gali būti psichotropinė medžiaga, apie tai pagalvojo. Tabletes jis greičiausiai būtų išmetęs, nes pats nėra vartojantis. Kai rado ryšulėlį, jam nekilo įtarimų, kad ten gali būti psichotropinė medžiaga, bet mintis tokia buvo. Todėl apylinkės teismas, nustatęs, kad T. N. pripažino objektyviąsias visas bylos aplinkybes ir jis jas suvokė, nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nuteistasis teigė, kad nežinojo kokios tai tabletės. Kaip matyti, viso proceso metu T. N. parodymai buvo nenuoseklūs. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi T. N. visus parodymus tiek atskirai, tiek kartu visų įrodymų visumoje, sprendžia, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. neabejotinai bent bendrais bruožais suvokė, jog neteisėtai laiko psichotropines ar panašias draudžiamas medžiagas.

10. Nuteistojo argumentai, jog jo veikoje nebuvo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamos veikos požymių, kadangi vėliau tabletes jis būtų išmetęs arba nuleidęs į tualetą atmestini kaip nepagrįsti. Psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimas nėra būtinasis BK 259 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėties požymis. Baudžiamoji atsakomybė dėl nurodytos veikos kyla atlikus vieną iš sudėtyje numatytų alternatyvių veikų (baudžiamoji atsakomybė už tai, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė), o nagrinėjamu atveju T. N. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

11. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K‑190‑648/2018).

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. N. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam T. N. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam baudžiamajam nusižengimui ir atitinka bausmės paskirtį. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į T. N. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas, nusikalto atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Teismas T. N. skyrė arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, sumažinta vienu trečdaliu.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikant visišką bausmių subendrinimą, pridėjo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 9 mėnesius 12 dienų laisvės atėmimo. Konstatuotina, kad bausmės dydis ir rūšis skundžiamu nuosprendžiu paskirta teisingai.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis pagrįstai nurodo, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos charakteristikoje ir pažymoje apie jo pažeidimus buvo pateikta klaidinga informacija, kad T. N. bausmės atlikimo metu 10 kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką 10 kartų baustas drausmine tvarka, turi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas nebuvo, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos jis charakterizuojamas neigiamai.

15. Nors skundžiamame nuosprendyje ir buvo nurodyti tokie tikrovės neatitinkantys faktai, tačiau akivaizdu, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę į paminėtas klaidingas aplinkybes neatsižvelgė, ši klaida neturėjo įtakos parenkant bausmės rūšį ir dydį. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi ištaisė ir pašalino aukščiau aptartą rašymo apsirikimą.

16. Pagal gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš T. N. prašoma valstybės naudai priteisti 132,13 Eur (2 t., b. l. 52). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. N. tenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo T. N. priteisti 132,13 eurus valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.