- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Donatas Šernas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žygintis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ribena“
- Advokatai
- Vykintas Zulonas
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žygintis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1287-555/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ribena“ (buvusi firma „Ribena“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žygintis“ dėl negrąžinto avanso ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ribena“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Žygintis“ 300 000 Lt negrąžintą avansą, 300 000 Lt baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2007 m. sausio 10 d. buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis parduoti ieškovui 2,5000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2.2 punktą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka turėjo būti sudaryta pakeitus žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į komercinės paskirties objektų teritorijos, bet ne vėliau nei iki 2007 m. liepos 31 d. Ieškovas 2007 m. sausio 12 d. atsakovui sumokėjo 300 000 Lt avansą. Atsakovas esminės sutarties sąlygos, t. y. pakeisti žemės sklypo paskirtį, laiku neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė preliminariąją sutartį. Netgi po žemės sklypo paskirties pakeitimo 2007 m. gruodžio 6 d., atsakovas nepranešė ieškovui apie pasirengimą pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutartį. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2009 m. sausio 12 d. pranešimu preliminariąją sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Minėtas žemės sklypas 2009 m. vasario 19 d. buvo parduotas UAB „Teravita“. Ieškovo nuomone, ši aplinkybė patvirtina atsakovo atsisakymą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kas laikytina pagrindu atsakovo atsakomybei kilti, t. y. ne tik grąžinti 300 000 Lt avansą, bet ir sumokėti avanso dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, tačiau atsakovas dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovas preliminariosios sutarties sąlygų nepažeidė, nes sutartyje numatytas terminas sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį prasitęsia, jei atsakovas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių neparuošia visų būtinų dokumentų arba negali sudaryti sandorio dėl institucijų ar pareigūnų veiksmų ar neveikimo. Po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas išreiškė pageidavimą žemės naudojimo paskirtį pakeisti į pramonės ir sandėliavimo. Ieškovas, būdamas atsakovo įgaliotu asmeniu, davė atitinkamus nurodymus dokumentus ruošusiems asmenims, tokiu būdu įtakojo rengimo trukmę. Be to, atsakovas po žemės sklypo paskirties pakeitimo bandė įteikti ieškovui pranešimą dėl notarinės sutarties sudarymo, tačiau ieškovas atsisakė pranešimą priimti. Atsakovas prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo.
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 300 000 Lt negrąžintą avansą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 572,18 Lt bylinėjimosi išlaidas, o reikalavimą dėl 300 000 Lt baudos priteisimo atmetė. Nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 2007 m. sausio 10 d. sudarytos preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį atsakovas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis parduoti ieškovui 2,5000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta, kai bus pakeista žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio į komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), bet ne vėliau kaip iki 2007 m. liepos 31 d. Preliminariosios sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad minėtas terminas prasitęsia, jei pardavėjas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių neparuošia visų pirkimo-pardavimo sutarčiai būtinų dokumentų ar negali sudaryti sandorio dėl kompetentingų spręsti atitinkamą klausimą institucijų ar jų pareigūnų veiksmų ar jų neveikimo. Teismas nustatė, kad apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo buvo priimtas 2007 m. gruodžio 5 d.
Pagal preliminariosios sutarties 4.2 punktą visus būtinus dokumentus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, įskaitant ir dokumentus dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, įsipareigojo savo lėšomis paruošti atsakovas, be to, jis privalėjo raštu informuoti ieškovą apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo atsakingas už žemės sklypo paskirties pakeitimą. Atsakovas šios pareigos neginčijo, tačiau įrodinėjo, kad žemės sklypo paskirties keitimo procedūra užsitęsė dėl paties ieškovo veiksmų, kuriuos jis atliko veikdamas atsakovo vardu. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko, atsakovo argumentus, kad ieškovo įmonės savininkas R. B., būdamas atsakovo įgaliotu asmeniu, pakeitė savo ketinimus ir išreiškė valią pakeisti žemės sklypo paskirtį į pramonės ir sandėliavimo, davė architektei L. D. ir vyr. specialistui ekologui V. P. nurodymus dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo į logistikos – sandėliavimo, prašė atlikti atitinkamus tyrimus bei poveikio aplinkai vertinimą, kuris nebuvo privalomas, kas prailgino detaliojo plano rengimo termino trukmę, atmėtė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad ieškovas pripažįsta, jog domėjosi viso proceso eiga, bendravo su detalųjį planą rengusia architekte ir pan. Tačiau ieškovas neigia, kad buvo gavęs iš atsakovo įgaliojimą atstovauti atsakovą žemės sklypo paskirties keitimo procedūroje ir buvo davęs detaliojo plano rengėjai kokius nors nurodymus. Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta įrodymų, kad ieškovas veikė ar atliko kokius nors veiksmus atsakovo pavedimu. Teismas nurodė, kad įgaliojimo nuorašo pateikimas, nesant jame duomenų apie asmens sutikimą priimti pavedimą (CK 6.757 str. 2 d.), nepateikus įrodymų apie šio įgaliojimo panaudojimo žemės sklypo paskirties keitimo procedūroje, taip pat ieškovui nepripažįstant šio pavedimo egzistavimo fakto, teismo vertinimu, nepatvirtina atsakovo įrodinėjamų aplinkybių, kad ieškovas veikė atsakovo vardu. Atsakovo argumentai, kad ieškovas susirašinėjo su detaliojo plano rengėja ir ekologu, nėra pakankami išvadai, kad ieškovas veikė kaip atsakovo atstovas. Teismo nuomone, šie veiksmai vertintini kaip įprastinis domėjimasis detaliojo planavimo eiga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2007 m. liepos 31 d., o terminas šiai sutarčiai sudaryti buvo praleistas ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Nustatė, kad preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas pakeisti žemės sklypo paskirti buvo realus ir galėjo būti įvykdytas, jeigu procedūra būtų pradėta vykdyti iš karto po sutarties sudarymo. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas preliminariąja sutartimi prisiėmė pareigą atlikti tam tikrus veiksmus nustatytu terminu, jų neatliko dėl priežasčių, už kurias jis atsakingas, kas sudarė pagrindą ieškovui atsisakyti sutarties.
Teismas nurodė, kad atsakovo teigimu, atsakovas 2007 m. lapkričio 4 d. išsiuntė ieškovui pranešimą apie atsakovo ketinimą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ieškovo teigimu, atsakovas 2007 m. lapkričio 4 d. išsiuntė ieškovui tik dokumentų, susijusių su žemės sklypo detaliojo plano rengimu, kopijas, bet ne pranešimą apie atsakovo ketinimą sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas, įvertinęs tai, kad dokumentai buvo siunčiami pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, sprendė, jog nurodyti argumentai dėl pranešimo apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovui teigiant, kad terminas yra esminė sutarties sąlyga, šalių ginčo išsprendimui įtakos neturi.
Kadangi pagrindinė sutartis sutartu laiku nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, teismo įsitikinimu, atsakovui kilo atsakomybė pagal preliminariosios sutarties 6.1 punktą, t. y. atsiranda pareiga grąžinti 300 000 Lt avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą. Tačiau teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovo reikalavimui dėl baudos priteisimo yra suėjęs CK 1.125 straipsnyje numatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl baudos priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Žygintis“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. galutinį sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Ribena“ ieškinį atmesti. Nurodo šiuos apeliacinio skundo motyvus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai vertino tarp šalių susiklosčiusius santykius ir tarpusavio teisių bei pareigų pasidalinimą. Ieškovas, būdamas atsakovo 2007 m. sausio 12 d. įgaliojimo pagrindu įgaliotu asmeniu, pakeitė savo ketinimus, t. y. pageidavo, kad žemės sklypo paskirtis būtų pakeista į pramonės ir sandėliavimo. Šiuos nurodymus ieškovo atstovas R. B. davė architektei L. D. ir vyr. specialistui ekologui V. P. Atsakovo vardu R. B. atliko veiksmus, kurie tiesiogiai įtakojo detaliojo plano rengimo termino trukmę. Terminas pagrindinei prievolei sudaryti buvo praleistas dėl ieškovo kaltės, t. y. jo papildomų pageidavimų. Pabrėžtina, kad detalusis planas buvo rengiamas pagal R. B. pateiktą projektą, ieškovas savo pageidavimus dėl statybinių medžiagų didmeninės prekybos parduotuvės statybai poveikio aplinkai vertinimo tiesiogiai nurodė architektei L. D. ir ir vyr. specialistui ekologui V. P., nors toks vertinimas apskirtai nebuvo privalomas.
2. Aplinkybę, kad po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas pakeitė savo ketinimus ir paprašė detalųjį planavimą atlikti pagal logistikos – sandėliavimo centrų paskirtį, patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. išrašas iš vyr. specialisto ekologo V. P. elektroninio laiško. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pats ieškovas inicijavo ir aktyviai dalyvavo poveikio aplinkai vertinimo procese. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad detaliojo plano rengimas užsitęsė dėl netinkamai ruoštos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados, už kurią atsakovas nėra atsakingas.
3. Dėl visų nurodytų aplinkybių nebuvo realios galimybės planavimo sąlygų sąvadą gauti ir žemės sklypo paskirtį pakeisti ne dėl atsakovo kaltės, o būtent dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į preliminariojoje sutartyje 2.3 punkte įtvirtintą nuostatą, pripažintina, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti prasitęsė.
4. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl atsakovo pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį ir tai patvirtinančių dokumentų sintimo ieškovui, nurodydamas, kad šios aplinkybės šalių ginčo išsprendimui įtakos neturi. Aplinkybę, kad pagrindinę sutartį ieškovas ketino sudaryti jau pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, pripažino ir ieškovo atstovas R. B., be to, šią aplinkybę patvirtina faktas, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį ieškovas atlikinėjo geologinius tyrimus ginčo žemės sklype. Šis faktas patvirtina, kad ieškovo savininkas ir administracijos vadovas veikė kaip atsakovo įgaliotas asmuo, naudojo įgaliojimą, nes tretieji asmenys negali svetimame žemės sklype atlikinėti jokių tyrimų. Pripažinęs faktą, kad ginčo žemės sklype atlikinėjo geologinius tyrimus, ieškovo atstovas nenurodė įmonės, kuri atliko šį darbą, taip piktnaudžiaudamas savo teise ir užkirsdamas galimybę tiesiogiai įrodyti ieškovui išduoto įgaliojimo naudojimo faktą.
5. Per UAB „Kautra“ siuntų skyrių 2007 m. lapkričio 4 d. ieškovui buvo išsiųstas pranešimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir pridėti detalaus plano sprendiniai, tai patvirtina byloje esantis 2007 m. lapkričio 4 d. pranešimas. Kadangi jokio atsakymo per protingą terminą nebuvo gauta, atsakovo direktorius R. B., akcininkas Ž. A. ir tarpininkas V. J. siekė asmeniškai įteikti pranešimą, tačiau ieškovo atstovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti, kad toks pranešimas jam yra įteiktas. Šie ir ankstesni ieškovo veiksmai nulėmė susiklosčiusią situaciją, kad preliminariojoje sutartyje įtvirtintas šalių tikslas – sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo pasiektas dėl ieškovo kaltės.
6. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl pagrindinės sutarties nesudarymo laiku priežasčių. Pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina, kad terminas pagrindinai sutarčiai sudaryti buvo praleistas ne dėl atsakovo veiksmų (sutarties 2.3 punktas), o ieškovas, galiojant preliminariajai sutarčiai, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Žygintis“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Ribena“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:
1. Atsakovas iki sutarto laiko 2007 m. liepos 31 d. neįvykdė esminės sutarties sąlygos, t. y. nepakeitė žemės sklypo paskirties. Atsakovo samdyta architektė L. D. planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti gavo tik 2007 m. rugpjūčio 2 d., t. y. jau suėjus numatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti. Detaliojo plano vieša ekspozicija vyko 2007 m. rugpjūčio 16-30 d., detaliojo plano svarstymas su visuomene – 2007 m. rugsėjo 13 d. Dėl statybinių medžiagų didmeninės prekybos parduotuvės statybos poveikio aplinkai vertinimo išvados atsakovas kreipėsi 2007 m. rugpjūčio 23 d., o išvadą dėl to, kad poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, gavo 2007 m. rugpjūčio 28 d. Taigi, nustatymas, ar poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas, jokiu būdu negalėjo užvilkinti paties detaliojo planavimo proceso, tuo labiau, kad terminas pagrindinei sutarčiai buvo suėjęs jau 2007 m. liepos 31 d. Architektė L. D. minėjo, kad detalaus plano rengimas užsitęsė dėl netinkamai ruoštos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados, tačiau už šios išvados ir kitų žemės sklypo paskirties pakeitimo dokumentų paruošimą buvo atsakingas atsakovas. Šios aplinkybės patvirtina, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo praleistas ir pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės.
2. Atsakovo argumentai dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo, esą ieškovo įmonės savininkas R. B., būdamas atsakovo įgaliotu asmeniu, pakeitė savo ketinimus ir išreiškė pageidavimą pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį į pramonės ir sandėliavimo, taip pat davė architektei L. D. ir vyr. specialistui ekologui V. P. nurodymus dėl žemės sklypo vertės pakeitimo į logistiko – sandėliavimo, prašė atlikti atitinkamus tyrimus bei poveikio aplinkai vertinimą, kuris nebuvo privalomas, kas prailgino detaliojo plano rengimo trukmę, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas niekuomet nebuvo davęs atsakovui ar jo nurodytiems asmenims – architektei L. D. ir vyr. specialistui ekologui V. P. – jokių nurodymų dėl ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo į pramonės ir sandėliavimo ar logistikos – sandėliavimo. Keisti žemės sklypo paskirtį ir duoti tokius nurodymus ieškovui nebuvo prasmės, nes ginčo žemės sklype pastatyti didmeninę statybinių medžiagų parduotuvę ieškovas galėjo ir esant nustatytai prekybos, paslaugų ir pramogų objektų paskirčiai. Ieškovas jokių nurodymų dėl ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo nedavė, o būdamas būsimu ginčo žemės sklypo savininku, tiesiog atsakė į atsakovo nurodytų asmenų klausimus. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovas siunčia pačios L. D. prašytus duomenis prašymui dėl sąlygų sąvado parengti, taip pat atsako į paties V. P. siųstą klausimyną apie planuojamą statyti objektą. Savaime suprantama, kad ieškovo, kaip būsimo žemės sklypo pirkėja, atstovas R. B. domėjosi detaliojo planavimo eiga ir buvo suinteresuotas, kad rengiamas detalusis planas atitiktų ieškovo, ketinančio šiame žemės sklype statyti didmeninę statybinių medžiagų parduotuvę, interesus. Be to, L. D. ir V. P. buvo atsakovo samdyti asmenys, kurie ruošė dokumentus dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Jokių sutarčių nei su L. D., nei su V. P. ieškovas nebuvo sudaręs. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimas buvo atliekamas atsakovo ir detalųjį planą ruošusių asmenų iniciatyva. R. B. niekuomet nėra buvęs atsakovo įgaliotu asmeniu ir atsakovo pateikto 2007 m. sausio 12 d. įgaliojimo nėra turėjęs. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuo įgaliojimu R. B. nors kartą būtų pasinaudojęs. Visuose dokumentuose yra nurodomas UAB „Žygintis“, o detaliojo plano rengėjas – L. D. Jokių duomenų apie ieškovą arba ieškovo įmonės savininką R. B., kaip UAB „Žygintis“ įgaliotinį detaliojo planavimo procese, pateikiamuose dokumentuose nėra. Taip pat nėra ir jokių duomenų apie galimą žemės sklypo paskirties keitimą ne į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, o į pramonės ir sandėliavimo ar logistikos – sandėliavimo objektų statybos. Iš Elektrenų savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. TS-247 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 29 rašto Nr. (80)-12-4 matyti, kad ginčo žemės sklypo paskirtis galėjo būti pakeista tik į komercinę ir kitų alternatyvų nebuvo numatyta, todėl ieškovui duoti nurodymus dėl kitokios žemės sklypo paskirties nebuvo jokio tikslo ir prasmės.
3. Ieškovas jokių geologinių tyrimų ginčo žemės sklype 2007 m. rugsėjo mėnesį tikrai neatliko ir tokių įrodymų byloje nėra. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog konstatavus faktą, kad pagrindinė sutartis sutartu terminu nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, iš esmės nereikšmingomis bylai tampa atsakovo dėstomos aplinkybės dėl atsakovo pranešimų sudaryti pagrindinę sutartį siuntimo ir įteikimo. Atsakovo teiginys, kad per UAB „Kutra“ siuntų skyrių 2007 m. lapkričio 4 d. ieškovui buvo išsiųstas pranešimas apie atsakovo pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį bei detalaus plano sprendiniai, neatitinka tikrovės. Atsakovas išsiuntė ieškovui tik dokumentų, susijusių su žemės sklypo detaliojo plano rengimu, kopijas ir jokio pranešimo apie sandorio sudarymą voke su šiais dokumentais nebuvo. Be to, šiuos dokumentus atsakovas siuntė kitu tikslu. Nepavykus nustatytu terminu pakeisti žemės sklypo paskirties, šalys siekė susitarti taikiai, t. y. atsakovui nemokant baudos už įsipareigojimų nevykdymą, ir sprendė klausimą, kokiu būdu ieškovui grąžinti šio sumokėtą 300 000 Lt avansą. Todėl atsakovas minėtus dokumentus siuntė tuo tikslu, kad ieškovas turėtų duomenis apie parduodamą žemės sklypą bei atliktus detaliojo plano rengimo veiksmus ir galėtų ieškoti pirkėjų. Atsakovo akcininkui Ž. A. pranešus apie tai, kad jis rado pirkėją, dėl ko būtina iš viešojo registro išregistruoti žymą apie sudarytą preliminariąją sutartį, ieškovas garantiniu raštu patvirtino, kad šią žymą išregistruos per 7 dienas nuo to momento, kuomet jam bus grąžintas 300 000 Lt avansas. Taip pat lieka neaišku, kokiu būdu pranešimo surašymo dieną 2007 m. lapkričio 4 d. atsakovui galėjo būti tiksliai žinoma, kad apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo bus priimtas būtent 2007 m. gruodžio 5 d. Be to, 2007 m. lapkričio 4 d. pranešimas nėra jokiu būdu užfiksuotas atsakovo siunčiamų – gaunamų dokumentų registre.
4. Kritiškai vertintini atsakovo skunde dėstomi argumentai, kad 2007 m. gruodžio 6 d. atsakovo vadovas Robertas Bacevičius, akcininkas Ž. A. ir nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkas V. J. Klaipėdoje mėgino asmeniškai R. B. įteikti 2007 m. gruodžio 5 d. pranešimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau R. B. atsisakė pasirašyti. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų apie minėtų trijų asmenų vizitą į Klaipėdą ir šio vizito metu vykusias faktines aplinkybes. Jeigu atsakovas iš tiesų būtų suinteresuotas pranešti ieškovui apie pagrindinės sutarties sudarymą, o ieškovas būtų vengęs tokį pranešimą priimti, atsakovas galėjo pasinaudoti kur kas efektyvesniais dokumentų įteikimo būdais, pvz., kreiptis į antstolį.
5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006) avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Net konstatavus ieškovo kaltę dėl nesudaryto pagrindinio sandorio, avansas ieškovui bet kuriuo atveju turi būti grąžintas.
Šalies argumentai
6. Atsakovas, siekdamas pašalinti kliūtis žemės sklypo pardavimui, vienašališkai viešajam registrui pateikė prašymą dėl žymos apie preliminariąją sutartį išregistravimo. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas UAB „Teravita“. Vėliau šis žemės sklypas hipotekos lakštais buvo įkeistas su UAB „Žygintis“ susijusiems asmenims. Iš šių aplinkybių matyti, kad ginčo žemės sklypas buvo sąmoningai parduotas siekiant išvengti prievolių ieškovui vykdymo, tačiau realiai šio sklypo valdymą ir kontrolę išlaikant su UAB „Žygintas“ susijusių asmenų rankose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė ieškovo sumokėtą pinigų sumą (avansą) pagal preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo priteisimo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti šalių tikruosius ketinimus ir tarpusavio teises bei pareigas pagal preliminarų susitarimą, kiek tai susiję su šalių ikisutartine civiline atsakomybe už prisiimtų įsipareigojimą neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tam reikia išanalizuoti preliminariosios sutarties atskiras sąlygas.
Šalys ikisutartiniuose santykiuose pasiektą susitarimą įformino preliminariąja sutartimi. Joje nustatė ne tik pagrindinės sutarties dalyką, kainą, atsiskaitymo tvarką, jos sudarymo terminą (iki 2007 m. liepos 31 d.) bet ir tai, jog pagrindinė sutartis bus sudaroma tik su sąlyga, jeigu bus pakeista žemės sklypo, kurį atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui, paskirtis iš žemės ūkio į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (Sutarties 1 str., 2.1-2.2 p., 3.1-3.2 p., t. 1, b.l. 9). Pastaroji preliminariosios sutarties sąlyga šalims laikoma esmine, kadangi jos įvykdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su pagrindinės sutarties (ne)sudarymu. Tokia išvada darytina, nes bylos duomenys (šalių veiksmų eiga, sutarta daikto kaina ir kt.) leidžia spręsti, jog ieškovas įsipareigojo pirkti būtent prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos paskirties parduodamą sklypą iš atsakovo. Iš preliminariosios sutarties 2.3 punkto matyti, kad atsakovas įsipareigojo atlikti sklypo paskirties keitimo procedūras. Šalys be kita ko susitarė ir dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo bei nustatė sąlygą, kuriai esant terminas gali būti pratęstas – jei visi būtini dokumentai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti neparengiami sutartu laiku ne dėl atsakovo priklausančių aplinkybių. Tuomet terminas prasitęsia tokiam terminui, kuris reikalingas visiems būtiniems dokumentams parengti (Sutarties 2.3 p., t. 1, b.l. 9). Taigi pagal preliminariąją sutartį šalys susitarė, jog atsakovas per sutartą terminą pakeis sklypo, kurį siekė parduoti ieškovui, paskirtį, ir tik tuomet įvyks šio sklypo pirkimo-pardavimo sandoris. Atsakovui nepavykus pakeisti sklypo paskirties dėl aplinkybių, kurių jis negali lemti, terminas įvykdyti šią pareigą pratęsiamas. Tačiau, ir tai labai svarbu šioje byloje, atsakovo pareiga įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ieškovui – atlikti visus sutartus veiksmus, kad sklypas galėtų būti pagrindinio sandorio dalyku, tam tikra prasme yra absoliuti, t. y. terminas gali būti pratęsiamas tiek, kiek reikės, kad sklypo paskirtis būtų pakeista į tą, dėl kurios sutarė šalys. Tai reiškia, jog negalėjimas pakeisti sklypo paskirties dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo, sudaro pagrindą tik prailginti terminą paskirčiai pakeisti, bet nesudaro pagrindo pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį pagrįstai atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip minėta aukščiau, būtent atsakovas, kaip daikto savininkas, o ne ieškovas, kaip daikto būsimas pirkėjas, įsipareigojo atlikti sutartus veiksmus, susijusius su daikto (žemės sklypo) paskirties pakeitimu. Todėl ieškovui negali tekti su tuo susijusi rizika ir jis negali netekti sumokėto avanso, nebent pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl ieškovo kaltės. Priešingu atveju reikėtų pripažinti, kad atsakovas, nesant ieškovo kaltės, galėtų nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita.
Remiantis bylos faktiniais duomenimis nenustatyta, kad pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo ir kad egzistuoja visos ieškovo ikisutartinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos. Atvirkščiai – šalių ketinimai, jų veiksmai iki preliminariosios sutarties sudarymo ir po jos, atsakovo sklypo perleidimas trečiajam asmeniui rodo, kad ieškovas netinkamai įvykdė tuos įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pagal preliminariąją sutartį (pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos tam, kad ieškovas galėtų nusipirkti tai, ko siekė) ir turi prisiimti su tuo susijusią riziką bei teisinius padarinius.
Apelianto argumentai, kad jis buvo įgaliojęs ieškovo dalininką atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su sklypo paskirties pakeitimu, taip pat, kad ieškovas pakeitė savo ketinimus ir pats siekė pakeisti sklypo paskirtį į dar kitokią negu buvo susitarta, nėra reikšmingi sprendžiant ginčą tarp šalių. Kaip minėta, atsakovas prisiėmė jam priklausančio sklypo paskirties pakeitimo riziką, gavo ir priėmė išankstinį ieškovo apmokėjimą už daiktą, kurį įsipareigojo parduoti, todėl teisiškai nereikšminga, kokį asmenį ir dėl kokių priežasčių jis įgaliojo atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, susijusius su sklypo paskirties pakeitimu. Ieškovo domėjimąsi sklypo paskirties pakeitimo procedūromis teisėjų kolegija vertina kaip normalią ūkinę veiklą, kurios metu siekiama sužinoti, ar verta investuoti pinigus į turtą, kurį siekiama pirkti. Apeliantui nepakeitus sklypo paskirties per šalių sutartą terminą ne dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), ieškovas įgijo teisę reikalauti jam grąžinti pinigų sumą, kurią jis sumokėjo atsakovui kaip dalį kainos už būsimą daiktą (CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p.).
Taip pat nėra reikšmingas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovas ginčo sklype atlikinėjo geologinius tyrimus, kadangi nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų ieškovui pagal preliminariąją sutartį. Tuo pačiu kaip teisiškai nereikšmingas atmestinas apelianto argumentas, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti turėjo būti pratęstas dėl ieškovo kaltės. Termino pratęsimą ar nepratęsimą turėjo lemti priežastys, dėl kurių nebuvo įvykdytas atsakovo prisiimtas įsipareigojimas ieškovui. Net ir termino pratęsimo atveju atsakovas vis tiek nepakeitė sklypo paskirties į tą, dėl kurios buvo sutarę. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo argumentu, jog jo pateikti įrodymai (duomenys iš UAB „Kautra“ siuntų skyriaus) patvirtina, kad 2007 m. lapkričio 4 d. išsiuntė ieškovui pranešimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Atsakovas, kaip privatusis juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, turi veikti itin atidžiai, kai susiklosto konfliktinė situacija su verslo partneriu ir sprendžiami ginčijami klausimai. Tai, kad 2007 m. lapkričio 4 d. išsiuntė ieškovui tam tikro turinio pranešimą – neginčijama. Tačiau ieškovui teigiant priešingai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas išsiuntė ieškovui būtent tokio turinio pranešimą, kokį jis nurodo apeliaciniame skunde. Kaip atidus ir rūpestingas asmuo, atsakovas turėjo ir galėjo imtis kitų teisinių priemonių, kad įrodytų siųsto siuntinio turinį, kaip antai, kreiptis į notarą dėl dokumentų persiuntimo ar į antstolį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, tuo metu, kai atsakovas išsiuntė ieškovui dokumentus, sklypo paskirtis nebuvo pakeista iš žemės ūkio paskirties į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos paskirtį. Neįvykdęs pareigos dėl sklypo paskirties pakeitimo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu. Atsakovui neįvykdžius esminių pareigų pagal preliminariąją sutartį ir neįrodžius, kad jis išsiuntė ieškovui pasiūlymą atvykti pas notarą sudaryti pagrindinę sutartį, o juo labiau neįrodžius, kad ieškovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį, nepriteisti ieškovui iš atsakovo sumokėtą avansą nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus byloje, teisingai taikė materialiąsias bei proceso teisės normas byloje ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 300 000 Lt sumokėtą avansą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei turėtų būti priteisti 7 000 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą atsakovas buvo atleistas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 84 str., t. 2, b.l. 50, 55a). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovui iškelta bankroto byla ir teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo, atsakovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo nagrinėjimą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 261 str., 326 str. 1 d. 1 punktu
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.