Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-79-618/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-23
Bylos Nr.
2A-79-618/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00438-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Atsakovas
V. U.
Ieškovas
kooperatinės bendrovės „S. ir Ko“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-79-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00438-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1996-1030/2021 pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „S. ir Ko“ ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kooperatinė bendrovė „S. ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. U. 5 033,26 Eur skolą, 1 026,64 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad suteikė atsakovei paslaugas, už jas išrašė ir pateikė atsakovei 2016 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą–faktūrą. Atsakovė pretenzijų dėl pateiktos sąskaitos ir suteiktų paslaugų kokybės nereiškė, tačiau su ieškove atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga ieškovei 5 033,26 Eur. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ji taip pat turi sumokėti ieškovei 1 026,64 Eur palūkanų.

Atsiliepimas

2. Atsakovė V. U. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, kad ji kartu su trečiuoju asmeniu M. M. įkūrė sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. ieškovė ir trečiasis asmuo žodžiu susitarė su atsakovės vadovu T. S., kad šis padės jiems įrengti kilnojamojo namo pamatus, medinį karkasą ir stogo konstrukciją. Šalys tikslaus susitarimo dėl darbų apimties ir kainos nesudarė, tačiau susitarė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo sumokės T. S. už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas. T. S. pasitelkti darbininkai įrengė pamatų kolonas, betonines grindis, pastato medinį karkasą ir stogą, tačiau minėti darbai buvo atlikti netinkamai, jiems atlikti buvo panaudotos netinkamos kokybės statybinės medžiagos: 1) ant pamatų kolonų atsivėrė įtrūkimai, atskilo betono gabalai, ne visur buvo panaudota armatūra; 2) betoninės grindys buvo su akivaizdžiais nuokrypiais, jose nepadarytos deformacinės siūlės, grindims panaudotas betonas trupėjo, nes buvo netinkamos kokybės; 3) pastato medinis karkasas buvo įrengtas tiesiai ant betoninių pamatų be hidroizoliacijos, panaudoti nevienodų matmenų ir neišdžiovinti medienos balkiai bei pertvaros, jie sukalti netaisyklingai, kreivai, langų palangės buvo įrengtos be nuolydžio, palikti dideli tarpai tarp medinių konstrukcijų, kai kuriose vietose nepritvirtinti kampainiai, vienur buvo naudojami medvaržčiai, o kitur – tik vinys; 4) netinkamai įsukti stogo varžtai, stogo skarda buvo pjaustoma naudojant kampinį šlifuoklį, todėl jos kraštai dėl pažeisto apsauginio sluoksnio pradėjo rūdyti, difuzinė plėvelė nebuvo privesta iki latako. Atsakovė ir trečiasis asmuo T. S. ne kartą nurodė darbų trūkumus, siekė dėl trūkumų šalinimo susitarti taikiai, tačiau T. S. trūkumų šalinti nesutiko. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė ir trečiasis asmuo vėliau bendravo su T. S. dukra S. S.. Pastaroji neginčijo, jog darbai galėjo būti atlikti su trūkumais, tačiau reikalavo sumokėti bent pusę PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytos sumos. 2016 m. lapkričio 15 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. S. S. pateikė atsakovei patikslintas PVM sąskaitas–faktūras (jose buvo nuryta ta pati sąskaitų išrašymo data ir numeris) 6 550,26 Eur sumos, t. y. 5 413,44 Eur už „medinio namo karkaso pagaminimą ir surinkimą“ ir 1 136,82 Eur PVM. Atsakovė 2016 m. lapkričio 21 d. pranešimu prašė S. S. atsiųsti apmokėti sąskaitą 3 275,13 Eur sumos, t. y. sutiko sumokėti pusę anksčiau minėtoje sąskaitoje nurodytos sumos. Atsakovė ir S. S. toliau vykdė derybas dėl kainos sumažinimo, tačiau, atsakovei nesulaukus ją tenkinančio pasiūlymo, 2017 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimu ji pervedė ieškovei 1 517 Eur (su PVM) už pastato karkasui panaudotą medieną ir dailylentes. Atsakovė pažymi, kad ji kartu su trečiuoju asmeniu kreipėsi į kvalifikuotą statybos specialistą A. B. (A. B.) dėl atliktų darbų trūkumų nustatymo. 2016 m. lapkričio 21 d. A. B. apžiūrėjo T. S. atliktus darbus ir pateikė išvadą, kurioje nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Atsakovė neturi prievolės mokėti ieškovei už nekokybiškai atliktus darbus, nekokybiškas arba sugadintas statybines medžiagas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovės kooperatinės bendrovės „S. ir Ko“ ieškinį tenkino iš dalies:

3.1. Priteisė iš atsakovės V. U. 2 939,50 Eur skolą, 599,58 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 539,08 sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei kooperatinei bendrovei „S. ir Ko“.

3.2. Priteisė iš ieškovės kooperatinės bendrovės „S. ir Ko“ 29,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. U.

3.3. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovė, vadovaudamasi šalių žodiniu susitarimu, 2016 m. atliko tikrus darbus atsakovei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. įrengė pamatą, pastato medinį karkasą, stogą ir stogo konstrukciją, betonines grindis. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė ir trečiasis asmuo gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog rangos darbai buvo skirti atsakovės ir trečiojo asmens buitiniams ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš viešųjų duomenų (http://www.infoplius.lt/S.irko/lt) matyti, kad ieškovė verčiasi medienos gaminiais, todėl ieškovės (rangovės) įsipareigojimai atsakovei (užsakovei) pastatyti pastato ir stogo medinį karkasą ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus buvo susiję su jos vykdoma veikla.

4.2. Teismas pažymėjo, jog nors šalys nesudarė priėmimo–perdavimo akto, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo ginčo name gyvena, 2017 m. balandžio 10 d. minėtas gyvenamasis namas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais ginčo darbus priėmė. Nagrinėjamu atveju ieškovė už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas yra išrašiusi atsakovei dvi skirtingas sąskaitas (7 267,02 Eur ir 6 550,26 Eur) ir atitinkamai sudariusi dvi skirtingas sąmatas darbų ir medžiagų kainai apskaičiuoti. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė ieškinį grindžia 2016 m. spalio 19 d. sąskaita (6 550,26 Eur), ją iš esmės atitinkančią Statybos darbų sąmatą Nr. 16/1 (su 3 Eur paklaida) pasirašė ieškovei atstovaujantis asmuo, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas vertina šioje sąmatoje nurodytus duomenis.

4.3. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė 2017 m. balandžio 7 d. sumokėjo ieškovei 1 517 Eur. Minėtame mokėjimo pavedime atsakovė nurodė, kad jis skirtas atsiskaityti už medieną namo karkasui ir dailylentes, įskaitant PVM. Iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo ir kitų duomenų matyti, jog minėta sumą sudaro: 1 230 Eur (6 m³ x 205 Eur) už impregnuotą medieną karkasui ir 287 Eur (41 m² x 7 Eur) už medieną pastogei apkalti. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos atliktą apskaičiavimą. Statybos darbų sąmatoje Nr. 16/1 nurodyta, kad impregnuotos medienos, skirtos karkasui surinkti, kaina sudaro 1 488,30 Eur (1 230 Eur be PVM). Minėtoje sąmatoje kaina už medieną, skirtą stogo konstrukcijai, nėra išskirta. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė neginčija prievolės atsiskaityti su ieškove už darbams atlikti panaudotą medieną, laikytina, kad atsakovė, sumokėdama 1 517 Eur, yra atsiskaičiusi pagal Statybos darbų sąmatos Nr. 16/1 10 punktą (karkaso surinkimo medžiaga – impregnuota mediena).

4.4. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teigia, kad ieškovės atlikti darbai yra netinkamos kokybės. Iš byloje esančio susirašinėjimo duomenų matyti, kad jau 2017 m. vasario mėn. ieškovė žinojo, jog atsakovė turi pretenzijų dėl darbų kokybės, siūlydama sumokėti ieškovei 1 517 Eur už panaudotą medieną, vėliau – 2 093,36 Eur už, atsakovės vertinimu, pusę atliktų darbų. Tai šiuo atveju pretenzijas dėl darbų kokybės ir kainos sumažinimo atsakovė pareiškė 2017 m. vasario mėn., todėl, atsižvelgus į tai, kad ginčo darbai buvo atliekami 2016 m., ji nėra praleidusi įstatyme nustatyto garantinio termino.

4.5. Teismas konstatavo, jog byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros aktas Nr. 1 patvirtina, kad ieškovė statybos darbus atliko netinkamai. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas statinio apžiūrą atlikęs A. B. palaikė Statinio apžiūros akte pateiktas išvadas. Taigi šiuo atveju atsakovė įrodė defektų buvimo faktą ir turėjo teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu jos teisių gynybos būdu – sumažinti darbų kainą.

4.6. Teismas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, jog betonas buvo nesutankintas, vietomis sutrūkęs ir be armatūros; betono stiprumas ir nuokrypiai neatitinka leistinų normų pagal STR 1.01.05:2002. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, jog visos betono kolonos turi trūkumų, kadangi atliekant darbus buvo naudojamas netinkamai paruoštas ir nesutankintas betonas. Dėl šios priežasties betonas yra silpnas, trupa, konstrukciją laikančios sijos turėtų būti sulinkusios. Pažymėjo, jog, ateityje siekiant eksploatuoti namą, teks kelti namo konstrukcijas, iš naujo betonuoti pamatus. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad dėl pamatų įrengimo darbų kokybės trūkumų pamatai neatlieka savo funkcijos ir negali būti naudojami pagal įprastą paskirtį, todėl atsakovė neturi prievolės mokėti už šiuos darbus, t. y. atsiskaityti su ieškovei pagal Statybos darbų sąmatos 7 ir 8 punktus (kolonų užpylimui skirtos medžiagos (betonas) ir kolonų užpylimui parengiamieji darbai bei užpylimo darbai). Pažymėtina, kad rangovas, atlikdamas darbus, veikia savo rizika, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškovei turi būti atlygintos išlaidos už netinkamos kokybės darbams atlikti panaudotas medžiagas.

4.7. Teismas pažymėjo, jog 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad medinis karkasas įrengtas ant pamatų be hidroizoliacijos, medinio karkaso balkiai nevienodo skerspjūvio, tvirtinimo detalės ne iki galo pritvirtintos, sujungimuose tarp medinių konstrukcijų dideli plyšiai, pastebėti nuokrypiai, viršijantys leistinas normas. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, jog karkasas buvo pagamintas iš neišdžiovintos medienos, todėl, medienai pradėjus džiūti, ji deformavosi, įskilo. Ieškovė taip pat naudojo skirtingo dydžio medieną, ją tvirtino neteisingai, todėl atsirado įskilimai. Šiuo atveju reikia papildomai įrengti tvirtinimo medžiagas, pakeisti apie 30-40 proc. medienos elementų (per trumpus ir suskilusius elementus). Liudytojas taip pat nurodė, jog ne visur įrengta hidroizoliacija, todėl mediena drėksta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pasinaudojusi alternatyviais savo teisių gynimo būdais, t. y. reikalavusi ieškovės neatlygintinai pašalinti trūkumus ar reiškusi reikalavimą atlyginti nuostolius (trūkumų šalinimo išlaidas). Kaip minėta, atsakovė darbų rezultatą priėmė ir jį naudoja. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad namo karkasas turėjo kokybės trūkumų, tačiau jų apimtis, teismo vertinimu, sudaro pagrindą kainą mažinti tik iš dalies. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė ieškovei turi sumokėti 1 009,87 Eur (1 553,64 Eur x 65 proc.) už medinio karkaso surinkimą (Statybos darbų sąmatos 11 punktas).

4.8. Teismas nurodė, kad pagal 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros aktą stogo medinės konstrukcijos viršija leistinus nuokrypius; stogo metalinė danga pritvirtinta su skersai įsuktais savisriegiais, todėl savisriegių guma ne visiškai prispaudžia stogo dangą; stogo danga buvo pjauta su kampiniu šlifuokliu, dėl to jos kraštai aprūdijo; stogo apskardinimai įrengti nekokybiškai; difuzinė plėvelė neįrengta iki latako, todėl nėra vietos kondensatui išbėgti. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, jog stogo įrengimo darbai atlikti nekokybiškai, difuzinė plėvelė yra pernelyg įtempta, ant jos kaupiasi kondensatas, dėl to ši praranda savo savybes, skardos sujungimuose yra plyšių, kreivai įsukti medvaržčiai tinkamai neprispaudžia gumos, todėl į vidų gali patekti vanduo, dėl netinkamai nupjautų skardos kraštų ant jų atsiras rūdys, stogo apskardinimai netinkamai išlankstyti, kreivi, netinkamai sumontuoti; siekiant pašalinti trūkumus, reikėtų keisti difuzinę plėvelę, apskardinimus ir kai kuriuos skardos lakštus. Kaip jau minėta, atsakovė darbų rezultatą priėmė ir jį naudoja, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi alternatyviais savo teisių gynimo būdais, t. y. reikalavusi iš ieškovės neatlygintinai pašalinti trūkumus ar reikalavusi atlyginti nuostolius (trūkumų šalinimo išlaidas), taip pat duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė ėmėsi veiksmų stogo trūkumams pašalinti. Taigi, nors byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad stogas ir jo konstrukcija turi kokybės trūkumų, tačiau pastarieji, teismo vertinimu, sudaro pagrindą kainą mažinti tik iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės pusę atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kainos pagal Statybos darbų sąmatos 12, 12.1, 12.2, 14, 14.1, 14.2, 14.3 punktus (medinio stogo surinkimo, montavimo darbai, difuzinė plėvelė, tvirtinimo elementai, stogo danga pagal sąskaitą, vėjalentės, kraigas, medsargiai su guma), t. y. 1 268,58 Eur (2 537,16 Eur/2).

4.9. Teismas pažymėjo, jog 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad neįrengtos deformacinės siūlės tarp medinio karkaso ir betoninių grindų, betoninių grindų nuokrypis ir betono stiprumas neatitinka leistinų normų pagal STR 1.01.05:2002; rekomenduojama pašalinti nekokybiškai įrengtas betonines grindis, įrengti deformacines siūles ir naujai išbetonuoti grindis. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, jog nors jis apžiūrą atliko gerokai vėliau nei buvo įrengtos betoninės grindys, tačiau betono stiprumas buvo pasiekęs tik 40 proc., taip pat neįrengtos deformacinės siūlės, komunikacijų išvedimo vietose nebuvo polistireno. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. M. paaiškino, jog, nepaisant betoninių priestato grindų trūkumų, grindys, pasirinkus kitą dangą, yra eksploatuojamos. Taigi, nors betoninės grindys buvo įrengtos su trūkumais, tačiau pastarieji sudaro pagrindą kainą mažinti tik iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės pusę atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kainos pagal Statybos darbų sąmatos 4, 5, 6, 9 punktus (betonavimo darbai, polistirenas, armuotas tinklas verandai su pagaminimo ir montavimo darbais, juoda plėvelė), t. y. 163,45 Eur (326,9 Eur/2).

4.10. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė Statybos darbų sąmatoje nurodė neteisingus duomenis apie verandai (priestatui) sunaudotą žvyro kiekį, taip pat duomenų, pagrindžiančių žvyro paskirstymo, verandos vibravimo, langų ir durų montavimo, transporto darbų trūkumus, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 526,30 Eur už šiuos darbus.

4.11. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 599,58 Eur (5 proc. x 2 939,5 Eur x 1 489 d./365 d.) palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) V. U. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės kooperatinės bendrovės „S. ir Ko“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nebandė pasinaudoti alternatyviais savo teisių gynimo būdais, t. y. nereikalavo ieškovės neatlygintinai pašalinti trūkumus ar atlyginti nuostolius (trūkumų šalinimo išlaidas). Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo ne kartą kvietė T. S. į statybvietę ir parodė jam atliktų darbų trūkumus, bandė su juo susitarti dėl trūkumų šalinimo, tačiau pastarasis į atsakovės ir trečiojo asmens prašymus nereagavo. 2016 m. spalio 19 d. S. S. pateikė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą 7 267,02 Eur sumos už medžiagas ir atliktus darbus. Gavę minėtą sąskaitą, atsakovė ir trečiasis asmuo bendravo su T. S., nurodė jam ištaisyti atliktų darbų trūkumus, paaiškino, kad minėta sąskaita parengta netinkamai, tačiau pastarasis į pateiktus reikalavimus nereagavo. Ieškovės atliktų darbų trūkumus atsakovė taip pat nurodė ir 2016 m. lapkričio 21 d. el. laiške. Kadangi T. S. į atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimus nereagavo, pastarieji kreipėsi į kvalifikuotą statybos specialistą A. B. dėl statinio apžiūros. A. B. atliko ginčo statinio apžiūrą ir parengė apžiūros aktą, kuriame nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 1 009,87 Eur (1 553,64 Eur x 65 proc.) už medinio karkaso surinkimą (Statybos darbų sąmatos 11 punktas). Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas A. B. nurodė, kad tik 30 proc. karkaso įrengimo darbų atlikti tinkamai, t. y. karkasui įrengti ieškovė naudojo nedžiovintą medieną, todėl ji deformavosi ir įsikilo. Be to, ieškovė naudojo skirtingo dydžio medieną, nenaudojo kampinio tvirtinimo elementų arba jų nepritvirtino, dėl netinkamai atliktų tvirtinimo darbų mediena įskilo, karkasą reikia papildomai sutvirtinti, pakeisti kai kuriuos medienos elementus. Be to, medienos karkasas įrengtas ant pamatų be hidroizoliacijos, todėl mediena supus ir kils grėsmė karkasui griūti. A. B. pažymėjo, kad dėl blogai įrengtų pamato kolonų karkaso sijos gali išlinkti, todėl reikia pakelti konstrukcijas, viską sustiprinti, iš naujo įrengti pamatą, taip pat pakeisti 30-40 proc. karkaso įrengimui panaudotų medžiagų. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas ieškovės darbuotojas patvirtino, jog pastato medinis karkasas buvo įrengtas ant nekokybiškai įrengtų kolonų, pastarosios karkaso neatlaikys, todėl jis gali griūti. Taigi ieškovės atlikti karkaso įrengimo darbai turi esminių trūkumų, karkasas yra nestabilus, kelia grėsmę žmonių saugumu, ieškovams teko keisti dalį karkasui panaudotos medienos, iš naujo tvirtinti balkius.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 268,58 Eur už stogą ir stogo konstrukcijos įrengimą. 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros akte aiškiai nustatyta, jog stogo medinės konstrukcijos viršija leistinus nuokrypius; stogo metalinė danga pritvirtinta su skersai įsuktais savisriegiais, todėl savisriegių guma ne visiškai prispaudžia stogo dangą; stogo danga buvo pjauta su kampiniu šlifuokliu, dėl to jos kraštai aprūdijo; stogo apskardinimai įrengti nekokybiškai; difuzinė plėvelė nearenta iki latako, todėl nėra vietos kondensatui išbėgti. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. B.. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas su šiomis aplinkybėmis iš esmės sutiko, tačiau teigė, jog minėti trūkumai atsirado dėl to, kad ieškovės darbuotojams teko dirbti esant prastoms oro sąlygoms. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės nešalina ieškovės atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus. Atsakovė ir trečiasis asmuo reikalavo iš ieškovės pakeisti stogo dangą, o jai nesutikus, prašė atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau šalims susitarti nepavyko. Šiuo metu dėl nekokybiškai atliktų darbų stogas yra išlinkęs, po stogo danga kaupiasi kondensatas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad ginčo stogas yra įrengtas virš mobiliojo namelio, turinčio atskirą stogą, vanduo į pastato vidų nepatenka. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė neturi prievolės mokėti už netinkamai atliktus darbus ir jiems atlikti panaudotas medžiagas.

5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 163,45 Eur už betoninių grindų įrengimą. 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros akte nustatyta, jog neįrengtos deformacinės siūlės tarp medinio karkaso ir betoninių grindų, betoninių grindų nuokrypis ir betono stiprumas neatitinka leistinų normų. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. B.. Nagrinėjamu atveju, ieškovės darbuotojams išliejus betonines grindis, paaiškėjo, kad šiems darbams atlikti buvo panaudotos netinkamos medžiagos, kadangi betonas ilgai nestingo, jo storis neatitiko šalių sutarto storio, byrėjo, ne visur buvo patiesta šiltinimo medžiaga. Statinio apžiūros akte taip pat nurodyta, jog minėti trūkumai gali būti pašalinti tik išardžius nekokybiškai įrengtas betonines grindis. Nagrinėjamu atveju atsakovei ir trečiajam asmeniui teko patiems savo lėšomis pakeisti grindų dangą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė neturi prievolės mokėti už netinkamai atliktus betoninių grindų įregimo darbus ir jiems atlikti panaudotas medžiagas.

5.5. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog faktiškai panaudojo Statybos darbų sąmatos 1, 2, 3, 13 ir 15 punktuose nurodytas medžiagas ir atliko juose numatytus darbus, todėl atsakovė neturi prievolės mokėti 526,30 Eur už šiuos darbus ir medžiagas.

6. Ieškovė kooperatinė bendrovė „S. ir Ko“ atsiliepimo į atsakovės V. U. apeliacinį skundą nepateikė.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M. atsiliepimu į atsakovės V. U. apeliacinį skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovės atliktų darbų trūkumai yra nustatyti 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros akte. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas apžiūrą atlikęs statybos darbų specialistas A. B. patvirtino, kad karkasui įrengti ieškovė naudojo netinkamos kokybės medieną, dėl blogai įrengtų pamato kolonų karkaso sijos gali išlinkti, todėl reikia pakelti konstrukcijas, viską sustiprinti, iš naujo įrengti pamatą, taip pat pakeisti 30-40 proc. karkaso įrengimui panaudotų medžiagų. Taigi ieškovės atlikti karkaso įrengimo darbai turi esminių trūkimų, karkasas yra nestabilus, kelia grėsmę žmonių saugumu, atsakovei ir trečiajam asmeniui teko keisti dalį karkasui panaudotos medienos, iš naujo tvirtinti balkius.

7.2. 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros akte nustatyti stogo konstrukcijos įrengimo darbų trūkumai. Teismo liudytojas A. B. paaiškino, kad ieškovė karkasui įrengti naudojo netinkamos kokybės šlapią medieną, darbus atliko netinkamai, ant difuzinės plėvelės kaupiasi kondensatas, dėl to ji praranda savo savybes, dėl kreivai įsuktų medvaržčių guma ne visiškai prispaudžia stogo dangą, todėl į vidų gali patekti vanduo, stogo danga buvo pjauta su kampiniu šlifuokliu, dėl to jos kraštai aprūdijo. Šiuo metu dėl nekokybiškai atliktų darbų stogas yra išlinkęs, po stogo danga kaupiasi kondensatas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad ginčo stogas yra įrengtas virš mobiliojo namelio, turinčio atskirą stogą, vanduo į pastato vidų nepatenka. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė neturi prievolės mokėti už netinkamai atliktus darbus ir jiems atlikti panaudotas medžiagas.

7.3. 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros akte nustatyta, jog neįrengtos deformacinės siūlės tarp medinio karkaso ir betoninių grindų, betoninių grindų nuokrypis ir betono stiprumas neatitinka leistinų normų. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. B.. Nagrinėjamu atveju ieškovės darbuotojams išliejus betonines grindis, paaiškėjo, kad šiems darbams atlikti buvo panaudotos netinkamos medžiagos, kadangi betonas ilgai nestingo, jo storis neatitiko šalių sutarto storio, byrėjo, ne visur buvo patiesta šiltinimo medžiaga. Statinio apžiūros akte taip pat nurodyta, jog minėti trūkumai galio būti pašalinti tik išardžius nekokybiškai įrengtas betonines grindis. Nagrinėjamu atveju atsakovei ir trečiajam asmeniui teko patiems savo lėšomis pakeisti grindų dangą.

7.4. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog faktiškai panaudojo Statybos darbų sąmatos 1, 2, 3, 13 ir 15 punktuose nurodytas medžiagas ir atliko juose numatytus darbus, todėl atsakovė neturi prievolės mokėti 526,30 Eur už šiuos darbus ir medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

11. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės 5 033,26 Eur skolą ir 1 026,64 Eur palūkanas už atliktus statybos rangos darbus.

12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės atliktų darbų trūkumus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turi prievolę sumokėti už dalį ieškovės atliktų rangos darbų. Ieškovės atlikti rangos darbai turi esminių trūkumų, todėl atsakovė neturi prievolės už juos atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.

13. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis), numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje.

14. Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

15. Remiantis bylos duomenis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, t. y. pamato, pastato medinio karkaso, stogo ir jo konstrukcijos, betoninių grindų įrengimo darbus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

17. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

18. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

19. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

21. Taigi, ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su mokėtina suma, turėjo teisę, atsikirtimuose remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti atmesti ieškovės reikalavimą taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą, o teismas privalo vertinti atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų ir spręsti, ar, remiantis atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, ieškinys neturėtų būti atmestas ar tenkintas tik iš dalies.

22. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009).

24. Remiantis Statybos darbų sąmata, ieškovė apskaičiavo 1 553,64 Eur (su PVM) už medinio karkaso surinkimą (Sąmatos 11 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė aplinkybę dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų grindžia statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. B. parengtu 2016 m. lapkričio 21 d. Statinio apžiūros aktu. Minėtame akte nurodyti šie pastato medinio karkaso įrengimo darbų trūkumai: medinis karkasas įrengtas ant pamatų be hidroizoliacijos; medinio karkaso balkiai nevienodo skerspjūvio; tvirtinimo detalės ne iki galo pritvirtintos; sujungimuose tarp medinių konstrukcijų dideli plyšiai; pastebėti nuokrypiai, viršijantys leistinas normas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino kaip liudytojas apklaustas A. B.. Liudytojas paaiškino, jog karkasas buvo pagamintas iš tinkamai neišdžiovintos medienos, todėl, jai pradėjus džiūti, mediena deformavosi, įskilo. Ieškovė taip pat naudojo skirtingo dydžio medieną, ją tvirtino neteisingai, todėl atsirado įskilimai. A. B. nurodė, jog reikia pakeisti apie 30-40 proc. medienos elementų, kai kur reikia karkasą papildomai sutvirtinti.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, jog nors karkaso įrengimo darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau pastarieji nesąlygoja poreikio keisti viso karkaso, t. y. trūkumams pašalinti reikia pakeisti, sutvirtinti ir pan. tik dalį ieškovės įrengto karkaso. Iš atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų procesinių dokumentų, jų paaiškinimų teismo posėdžio metu ir byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog nors pastarieji, siekdami pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus, atlikto tam tikrus su karkaso įrengimu susijusius darbus, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad pastarieji būtų keitę visą ieškovės įrengtą karkasą, t. y. atsakovė ir trečiasis asmuo naudojasi ieškovės atliktu darbu. Kitų duomenų, pagrindžiančių poreikį pakeisti iš esmės visą ieškovės įrengtą karkasą, atsakovė nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie išlaidų už karkaso įrengimo darbų trūkumų šalinimo dydį, t. y. kad šios išlaidos viršija sumą, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino iš atsakovės priteistinų išlaidų už medinio karkaso įrengimą dydį.

26. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų išlaidų už medinio karkaso įrengimą dydį 35 proc., t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 1 009,87 Eur (1 553,64 Eur x 65 proc.) už medinio karkaso įrengimą. Šios teismo sprendimo dalies keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

27. Remiantis Statybos darbų sąmata, ieškovė apskaičiavo 2 537,16 Eur (su PVM) už stogo dangą ir jos įrengimą, t. y. 1 306,80 Eur už medinio stogo surinkimo ir montavimo darbus, 85,50 Eur už difuzinę plėvelę, 260 Eur už tvirtinimo elementus, 717,36 Eur už stogo dangą, 70 Eur už vėjalentes, 52,50 Eur už kraigą, 45 Eur už medsraigius su guma (Sąmatos 12, 12.1, 12.2, 14, 14.1, 14.2, 14.3 punktai). Statinio apžiūros akte nurodyti šie stogo ir stogo konstrukcijos įrengimo darbų trūkumai: stogo medinės konstrukcijos viršija leistinus nuokrypius; stogo metalinė danga pritvirtinta su skersai įsuktais savisriegiais, todėl savisriegių guma ne visiškai apspaudžia dangą; stogo danga buvo pjauta su kampiniu šlifuokliu, dėl to aprūdijo stogo dangos kraštai; nekokybiškai įrengti stogo apskardinimai; difuzinė plėvelė neprivesta iki latako, todėl kondensatui nėra kur išbėgti. Statinio apžiūros akte nurodyta, jog, šalinant trūkumus, reikia išlyginti medinį karkasą iki leistinų nuokrypių, pašalinti kitus defektus. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino kaip liudytojas apklaustas A. B.. Liudytojas taip pat paaiškino, jog difuzinė plėvelė yra labai įtempta, ant jos kaupiasi kondensatas, dėl to ji praranda savo savybes, skardos sujungimuose yra plyšių, dėl kreivai įsuktų medvaržčių guma, skirta stogo sandarumui užtikrinti, nėra tinkamai prispausta, todėl vanduo gali patekti į pastato vidų. Ieškovė netinkamai nupjovė skardos kraštus, todėl ant jų atsiras rūdys, taip pat netinkamai išlankstė ir sumontavo stogo apskardinimą. Siekiant pašalinti trūkumus reikėtų pakeisti difuzinę plėvelę, apskardinimus ir kai kuriuos skardos lakštus.

28. Taigi anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, jog nors stogo įrengimo darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, pastarieji nesąlygoja poreikio keisti visos stogo dangos. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors sutiktina su apeliante, kad aplinkybė dėl vandens skverbimosi į patalpas laikytina svarbiu trūkumu, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo visiškai atleisti jos, kaip užsakovės, nuo pareigos atsiskaityti už stogo įrengimo darbus. Kaip jau minėta, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog, siekdama pašalinti trūkumus, ji privalės keisti visą stogo dangą, t. y. keisti visas stogui įrengti panaudotas medžiagas ir visus darbus atlikti iš naujo. Byloje taip pat nėra duomenų apie išlaidų už stogo dangos ir jos įrengimo trūkumų šalinimo dydį.

29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai nustatė iš atsakovės priteistinų išlaidų už stogo dangos ir jos įrengimo darbus dydį, t. y. 1 268,58 Eur (2 537,16 Eur/2).

30. Remiantis Statybos darbų sąmata, ieškovė apskaičiavo 326,90 Eur (su PVM) už betoninių grindų įregimą, t. y. 144 Eur už betonavimo darbus, 105,50 Eur už XPS plokštes (polistireną), 48,40 Eur už armuotą tinklą verandai su pagaminimo ir montavimo darbais, 30 Eur už juodą plėvelę (Sąmatos 4, 5, 6, 9). Statinio apžiūros akte nurodyti šie betoninių grindų įrengimo darbų trūkumai: nėra įrengtos deformacinės siūlės tarp medinio karkaso ir betoninių grindų, nuokrypiai ir betono stiprumas neatitinka leistinų normų pagal STR 1.01.05:2002. Statinio apžiūros akte nurodyta, jog, šalinant trūkumus, rekomenduojama pašalinti nekokybiškai įrengtas betonines grindis, įrengti deformacines siūles ir naujai išbetonuoti grindis. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino kaip liudytojas apklaustas A. B.. Liudytojas taip pat paaiškino, jog nors jis statinio apžiūrą atliko gerokai vėliau nei buvo atlikti grindų įrengimo darbai, tačiau betonas buvo šlapias, pasiekė tik 40 proc. stiprumo. Komunikacijų išvedimo vietose taip pat nebuvo polistireno, tarp medinio karkaso ir betoninių grindų nebuvo įrengtos deformacinės siūlės, todėl ateityje gali atsirasti įtrūkimų. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. M. paaiškino, kad jis ir atsakovė minėtas grindis naudoja (eksploatuoja). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji ketino ant betoninių grindų kloti plyteles, tačiau dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, siekiant eksploatuoti grindis, jai teko pasirinkti kitą grindų dangą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, jog nors betoninių grindų įrengimo darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau atsakovė šiomis grindis, atsižvelgdama į tam tikrus apribojimus, šiuo atveju – apribojimą pasirinkti tam tikrą grindų dangą – gali naudotis pagal tikslinę paskirtį. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nustatyti betoninių grindų įregimo darbų trūkumai nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovės nuo prievolės atsiskaityti su ieškovė už minėtus darbus. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, išlaidų už stogo dangos ir jos įrengimo trūkumų šalinimą dydį.

32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai per pusę sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų išlaidų už betoninių grindų įrengimą dydį, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 163,45 Eur (326,9 Eur/2).

33. Remiantis Statybos darbų sąmata, ieškovė apskaičiavo 168 Eur už žvyro atvežimą į objektą, 50 Eur už žvyro paskirstymą objekte su mechanizuota įranga, 30 Eur už verandos vibravimą, 36,30 Eur už langų ir durų montavimą, 242 Eur už transportą, iš viso 526,30 Eur (Sąmatos 1, 2, 3, 13, 15 punktai). Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė panaudojo minėtas medžiagas ir atliko nurodytus darbus. Vis dėlto, kaip minėta, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas. Taigi būtent atsakovė turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius, jog ieškovė minėtų darbų neatliko, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, nėra. Minėti trūkumai taip pat nėra užfiksuoti Statinio apžiūros akte. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad ieškovės atliktiems darbams buvo reikalingas žvyras.

34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 526,30 Eur už Statybos darbų sąmatos 1, 2, 3, 13, 15 punktuose nurodytas medžiagas ir darbus, šios teismo sprendimo dalies keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

35. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovės skola atsakovei sudaro 2 939,50 Eur (1 009,87 Eur + 1 268,58 Eur + 163,45 Eur + 526,30 Eur - 28,70 Eur (likutis pagal Sąmatos 10 punktą)), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 599,58 Eur (2 939,50 Eur x 5 proc./365 d. x 1 489 d.) palūkanų.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė patyrė 106 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio mokėjimą. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai nepriteistinas šių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

41. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą ar kitų procesinių dokumentų, įskaitant duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei nespręstinas.

42. Trečiasis asmuo M. M. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė