Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendis dėl E. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį ir baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos E. B. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu E. B. buvo nuteista pagal BK 229 straipsnį 1882,50 Eur (50 MGL) dydžio bauda, nustatyta ją sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 229 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. būdama kredito unijos „SK“ (nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. „ŠTK“) (toliau – Unija) paskolų komiteto narė, savo einamų pareigų pagrindu turėdama Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus įgaliojimus nagrinėti kredito unijos narių prašymus dėl paskolų, numatyti paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikti pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai, žinodama, kad negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas, pagal Unijos paskolų komiteto darbo reglamento (patvirtinto Unijos valdybos 2009 m. sausio 16 d. protokolu Nr. 7 ir vėlesnės redakcijos 2010 m. birželio 21 d. Unijos valdybos protokolu Nr. P-226, 2011 m. vasario 28 d. paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106) 4.2.1, 4.2.2 punktus privalėdama dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savarankiškai įvertinti paskolos paraiškos dokumentus bei objektyviai priimti sprendimus, pažeisdama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktus, pagal kuriuos finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, privalo įsitikinti, kad: 1) įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (patvirtintų 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149) 19 punktą, pagal kurį bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas, kartu įvertinant galimą palūkanų normos ir valiutos kurso pasikeitimų įtaką kredito gavėjo įmokoms, ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus, 24 punktą, pagal kurį, prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką; iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos; Unijos paskolų komiteto darbo reglamento (Unijos valdybos 2009 m. sausio 16 d. protokolu Nr. 7, 2010 m. birželio 21 d. protokolu Nr. P-226 ir 2011 m. vasario 28 d. paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtinta redakcija) 3.1.1, 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5. punktus, pagal kuriuos paskolų komitetas, gavęs unijos darbuotojo parengtą paskolos teikimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlieka paskolos paraiškos ir kitą paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę; išanalizuoja, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą, įvertina ir pateikia išvadas dėl paskolų suteikimo galimybių, siūlo unijos valdybai paskolų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką, 2010 m. rugsėjo 16 d. – 2012 m. gegužės 28 d. laikotarpiu dešimčia atvejų netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y., UAB „P“, UAB „A“, UAB „R“, UAB „T“, UAB „N“ (dviem atvejais), UAB „M“ (dviem atvejais), UAB „VP“ ir UAB „V“ pateikus Unijai prašymus gauti paskolas, E. B., nesilaikydama pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, nepagrįstai perdavė sprendimus, leidžiančius Unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimus suteikti paskolas šioms bendrovėms, dėl to Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą dėl minėtų bendrovių nevykdomų įsipareigojimų pagal paskolos sutartis, taip E. B. savo veiksmais sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą.