Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. B. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį ir jai paskirta 50 MGL dydžio (1 882,50 Eur) bauda, nurodant paskirtą baudą sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdama laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2012-09-04 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (iki 2012-09-24 pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) (toliau – Unija) Paskolų komiteto nare ir savo užimamų pareigų pagrindu turėdama Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytus įgaliojimus nagrinėti kredito unijos narių prašymus dėl paskolų ir numatyti paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikti pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai, žinodama, kad negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas Paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas, privalėdama pagal Unijos valdybos 2009-01-16 protokolu Nr. 7 (ir vėlesnėse redakcijose 2010-06-21 Unijos valdybos protokolu Nr. P-226 ir 2011-02-28 Paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106) patvirtinto „Unijos Paskolų komiteto darbo reglamento“ 4.2.1. ir 4.2.2. punktų nuostatas „dalyvauti Paskolų komiteto posėdžiuose ir savarankiškai įvertinti paskolos paraiškos dokumentus bei objektyviai priimti sprendimus“, pažeisdama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002-09-10 Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ... įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008-09-25 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Bankas turi atsižvelgti į skolininko finansinę padėtį, jo gebėjimą grąžinti lėšas, kartu įvertinant galimą palūkanų normos ir valiutos kurso pasikeitimų įtaką kredito gavėjo įmokoms, ir, kai reikia, į gautą užtikrinimo priemonę ir užtikrinimo priemonės objekto srautus“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Prieš priimdamas sprendimą suteikti kreditą arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti prašomo kredito riziką. Iš kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito riziką vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir išorės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito riziką prieš suteikiant kreditą ir galėtų tai daryti per visą terminą, likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, „Unijos Paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.1., 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.5. punktuose numatytas nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komiteto funkcijos: 3.1.1. gavęs unijos darbuotojo paruoštą paskolos teikimą ir prie jo pridėtus dokumentus, atlieka paskolos paraiškos ir kitą paskolai gauti reikalingų dokumentų analizę (Unijos valdybos 2009-01-16 protokolu Nr. 7, 2010-06-21 Unijos valdybos protokolu Nr. P-226 ir 2011-02-28 Paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintos reglamento redakcijos); 3.1.3. išanalizuoja, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, o taip pat įvertina garantiją, laidavimą, paskolos patikimumą ir pakankamą apdraudimą (Unijos valdybos 2009-01-16 protokolu Nr. 7 ir 2010-06-21 Unijos valdybos protokolu Nr. P-226 patvirtintos reglamento redakcijos); 3.1.4. įvertina ir pateikia išvadas dėl paskolų suteikimo galimybių (Unijos valdybos 2009-01-16 protokolu Nr. 7 patvirtinta reglamento redakcija); 3.1.5. siūlo unijos valdybai paskolų išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką“ (Unijos valdybos 2009-01-16 protokolu Nr. 7, 2010-06-21 Unijos valdybos protokolu Nr. P-226 ir 2011-02-28 Paskolų komiteto protokolu Nr. PK-106 patvirtintos reglamento redakcijos), 2010-09-16–2012-05-28 laikotarpiu Klaipėdos mieste 10 atvejų netinkamai, formaliai atliko savo pareigas ir dėl to Unija prisiėmė nepaprastai didelę riziką, lėmusią reikšmingų nuostolių atsiradimą, taip E. B. sumenkino Unijos autoritetą bei prestižą ir sukėlė nepasitikėjimą Unija, kaip kredito įstaiga, dėl to Unija patyrė didelę žalą, tai yra: