Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo bei sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Ruvis“ patikslintu skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Departamentas) 2024 m. liepos 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-490 (toliau ir – Privalomasis nurodymas) ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. AD5-18151.

Patikslintame skunde pareiškėja paaiškina, kad atsakovas, 2024 m. liepos 24 d. atlikęs veiklavietės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Veiklavietė) patikrinimą, nustatė ir Privalomajame nurodyme užfiksavo, kad pareiškėja laikė nebetinkamas naudoti padangų atliekas, neturėdama teisės to daryti; laikė metalo atliekas, pažeisdama Taršos leidimo sąlygas; laikė juodųjų metalų laužo atliekas, pažeisdama Taršos leidimo sąlygas; laikė švino akumuliatorius atidarytuose konteineriuose, iš kurių vienas buvo netinkamai paženklintas. Atitinkamai atsakovas nurodė pareiškėjai naudoti nebetinkamų padangų atliekas perduoti atliekų tvarkytojams; už Veiklavietės ribų visas įmonės laikomas metalų (įskaitant ir juodųjų) laužo atliekas laikyti vadovaujantis Taršos leidimo atliekų laikymo zonavimo schema arba perduoti šias atliekas tvarkyti kitiems atliekų tvarkytojams; Veiklavietėje atliekų laikymo zonoje Nr. 4 pavojingąsias švino akumuliatorių atliekas laikyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles. Pažymi, jog Privalomąjį nurodymą pareiškėja įpareigota įvykdyti iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. Nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, pareiškėja teikė skundą, tačiau Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. AD5-18151 Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 26 d., t. y. jau praėjus nustatytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, tačiau skundžiamu sprendimu nauja Privalomojo nurodymo įvykdymo data nebuvo nustatyta. Pažymi, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas pateikė pareiškėjai patikrinimo aktą Nr. PA-3758 (toliau – Patikrinimo aktas), t. y. vos po kelių dienų nuo Skundžiamo sprendimo priėmimo, kuriame konstatavo, kad pavojingų atliekų – akumuliatorių laikymo reikalavimai įvykdyti, sukauptos padangos/ratai gali būti naudojami pakartotinai pagal tiesioginę jų paskirtį, bet nurodymas jas sutvarkyti kaip atliekas, nėra naikinamas; metalų atliekos laikomos už Veiklavietės teritorijos ribų.

Pareiškėja argumentuoja, kad visas savo veikloje susidariusias atliekas pareiškėja klasifikuoja laikydamasi galiojančių teisės aktų, tačiau tai, ką atsakovas vadina padangų atliekomis, iš tikrųjų nėra padangų atliekos, o yra perpardavimui skirtos eksploatuotinos panaudotos padangos, laikomos Veiklavietėje su tikslu jas realizuoti. Pabrėžia, jog pareiškėja nuolat atlieka padangų bei ratų inventorizaciją, atskirs eksploatuotinas padangas ir jas parduos, o netinkamas eksploatuoti vadovaudamasis Taisyklėmis perduos atliekų tvarkytojams. Pareiškėja neginčija, kad dalis atrūšiuotų padangų (ratų) pasirodys nebetinkamos eksploatacijai ir ilgainiui turės būti klasifikuojamos kaip atliekos, tačiau Privalomo nurodymo davimo metu jų laikyti atliekomis nebuvo teisinio pagrindo. Be to, šiuo metu padangas ir ratus pareiškėja jau perdavinėja jų naudotojams ir pretenzijų dėl jų tinkamumo nėra sulaukusi. Atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo aktu pats atsakovas pripažįsta, jog padangos gali būti tinkamos naudojimui. Pareiškėjas taip pat laiko ne metalų atliekas, o tolimesniam naudojimui tinkamas prekes, daiktus, automobilių (daugiausia metalines) detales ir kitus gaminius, kurie buvo įsigyti iš fizinių ir juridinių asmenų. Teigia, kad minėti daiktai, analogiškai kaip ir eksploatavimui dar tinkamos padangos, pirmiausia bus galutinai suinventorizuoti ir išrūšiuoti, o po to bus realizuoti panaudotų automobilių dalių ir kitų daiktų rinkoje. Todėl jų klasifikavimas kaip atliekų ir perdavimas atliekų tvarkytojams būtų ekonomiškai neracionalus, netvarus veiksmas. Pabrėžia, kad pareiškėja po patikrinimo atidžiai inspektavo savo teritoriją ir juodųjų metalų laužo laikymo sąlygas, ir mano, jog juodųjų metalų laužo atliekas laiko tvarkingai, Taršos zonos ribose, konteineriuose, nepažeisdama jokių reikalavimų. Todėl pareiškėjai nėra suprantama, kokioje konkrečiai vietoje (zonoje, ar šalimais jos) laikomi metalai (būtent kaip atliekos) išeina už Veiklavietės ribų, ir atitinkamai pareiškėjas nežino ir negali žinoti, kokia apimtimi turėtų vykdyti šį Privalomąjį nurodymą. Pagal pareiškėjos duomenis tokių atliekų už Veiklavietės teritorijos ribų, kurias pagal Privalomąjį nurodymą reikalauja pašalinti atsakovas – nėra. Teigia, jog atsakovas aiškiai nepagrindė ir nenurodė, kurioje konkrečiai vietoje už Veiklavietės ribų pareiškėja netinkamai laiko juodųjų metalų laužą, tokiu būdu nesudarydamas realių galimybių tariamą pažeidimą ištaisyti. Tvirtina, kad normalią verslo praktiką – panaudotų automobilių padangų ir detalių laikymą perpardavimui – atsakovas nepagrįstai kvalifikavo kaip atliekų tvarkymą, tačiau tiek padangos, tiek nurodyti gaminiai / detalės pareiškėjos labai aiškiai išreikštu vertinimu nėra atliekos. Mano, kad atsakovas neatliko nei individualaus ar ekspertinėmis žiniomis pagrįsto vertinimo, nei faktiškai įvardijo, kodėl šių daiktų pareiškėja neturi teisės toliau naudoti ekonominėje rinkoje kaip produktų. Tokių prekių įsigijimas ir pardavimas yra viena iš įprastos pareiškėjos veiklos sričių, kurią Privalomuoju nurodymu Departamentas nepagrįstai siekia trikdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Privalomojo nurodymo davimo metu netinkamai laikomų atliekų Veiklavietėje nebuvo. Atsakovas nepagrįstai vertino, kad viskas, kas yra „Ruvis“ aikštelėje yra atliekos. Teigė, jog aikštelėje buvo laikomos prekės iki pardavimo, o neparduotoms prekėms bus suteiktas atliekų statusas ir jos bus utilizuojamos, tačiau pareiškėja turėjo ketinimą prekes parduoti, o ne utilizuoti. Padangos nebuvo sumaišytos, nes jos visos buvo prekės. Pažymėjo, kad Departamentas neturi kompetencijos vertinti apskaitos dokumentų, kurie yra prekių pirkimo pardavimo dokumentai, nesusiję su atliekomis. Akcentavo, jog Privalomasis nurodymas nėra panaikintas, jame konstatuotos aplinkybės nepaneigtos, todėl palaiko patikslinto skundo reikalavimus ir prašo ginčijamus administracinius aktus panaikinti. Tvirtino, kad jokio pažeidimo nebuvo, todėl jo ir nebuvo galima pašalinti, o Privalomasis nurodymas buvo duotas nepagrįstai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja negalėjo pateikti visų prekių visų apskaitos dokumentų.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka. Pažymi, kad Privalomajame nurodyme dėl padangų atliekų buvo nurodyta už Veiklavietės ribų visas įmonės neteisėtai laikomas naudoti nebetinkamų padangų atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti ir apdoroti tokias atliekas. Teigia, jog patikslintame skunde pareiškėja pati pripažįsta, kad už Veiklavietės ribų esančios padangos permaišytos – ir tinkamos, ir netinkamos. Pabrėžia, jog Privalomojo nurodymo formuluotė leidžia išrūšiuoti padangas ir jas sutvarkyti ar panaudoti antriniam naudojimui, ką pareiškėja ir ketino padaryti. Nurodo, kad pakartotinio patikrinimo išvados nesusijusios su Privalomojo nurodymo ir dėl jo priimto skundžiamo sprendimo teisėtumu, nes teisėtumas tikrinamas pagal Privalomojo nurodymo priėmimo metu buvusias aplinkybes. Mano, kad pareiškėja jokiais dokumentais nepagrindė, jog surūdiję suskilę vamzdžiai, metalinių lovų sulūžusios dalys, pjaustyta armatūra ir stipriai pažeisti metaliniai daiktai yra prekės, o ne atliekos. Akcentuoja, jog metalo atliekos (juodojo, spalvotojo ir kitų nurodytų atliekų) turi būti laikomos nustatytose Veiklavietės vietose, šioms vietoms nustatyti specialūs aplinkosauginiai reikalavimai (pvz. aikštelėje privalomas metalų tikrinimas dėl radioaktyvumo, laikymo vieta turi būti betonuota ir t.t.). Atkreipia dėmesį, kad iš technologinio atliekų veiklų aprašymo akivaizdu, jog metalas aikštelėje perdirbamas (spaudžiamas į gniutulus, pjaustomas ir kitaip apdorojamas ir perduodamas tolimesniam naudojimui), šalinti ar prekiauti metalų atliekomis aikštelėje nenumatyta. Šiuo atveju įmonė įpareigojama laikytis patvirtintos zonavimo schemos ir už Veiklavietės ribų esančias atliekas persikelti į funkcines zonas, nustatytas pareiškėjos Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Leidimu įmonei nustatytos jos Veiklavietės ribose visų jos veiklų ir atskirų atliekų laikymo zonos, kuriose atliekos ir turi būti laikomos. Be to, pati įmonė apskaito visą esamą įmonėje metalą kaip atliekas. Akcentuoja, kad Privalomasis nurodymas įpareigoja pareiškėją sutvarkyti ne konkretų kiekį, o visas juodojo metalo laužo atliekas. Pažymi, kad pareiškėja vykdo juodojo metalo tvarkymo veiklą, todėl identifikuoti juodojo metalo laužą negali būti nesuprantama ar sudėtinga. Akcentuoja, jog pareiškėjos patikslintas skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad pareigūnai, atlikdami metalo perdirbimo aikštelėje patikrinimą dėl taršos leidimo sąlygų laikymosi (metalo ir kitų atliekų), nereagavo į įmonės aiškią komunikaciją, jog įmonės metalo atliekos laikomos pažeidžiant leidimo sąlygas, už įrenginio ribų, yra visai ne atliekos. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, o teismui pateikti metalo supirkimo aktai – būtini dokumentai priimant metalo atliekas metalo laužo supirkimo aikštelėje.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė M. Š. nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Paaiškino, jog 2024 m. kovo mėn. pareiškėjos aikštelėje kilo didelis gaisras, po kurio UAB „Ruvis“ buvo duoti trys privalomieji nurodymai. Buvo liepta kuo greičiau sutvarkyti apdegusias atliekas, kurios laikomos pavojingomis. Taip pat įmonės teritorijoje rasta virš šimto, neaišku važiuojančių ar nevažiuojančių, automobilių – antras privalomas nurodymas buvo duotas dėl jų pašalinimo. Trečias privalomasis nurodymas, ginčijamas šioje administracinėje byloje, buvo duotas su ilgesniu terminu, nes pareiškėja tvarkėsi po gaisro, dalis atliekų, galimai tvarkantis, buvo iškeltos už teritorijos ribų. Pažymėjo, kad patikrinimo metu su dronu darytos fotonuotraukos akivaizdžiai patvirtina, jog dalis atliekų buvo už Veiklavietės ribų. Be to, fotonuotraukos įrodo, jog tai nėra daiktai. Akcentavo, kad pareiškėja turi pareigą sutvarkyti aikštelę pagal zonavimo reikalavimus, pagal išduotą taršos leidimą kiekviena atliekos rūšis turi būti laikoma atitinkamoje zonoje. Nurodė, jog UAB „Ruvis“ yra atliekų tvarkymo įmonė, todėl visa, kas patenka į metalo atliekų supirkimo aikštelę yra metalo atliekos, nepaisant to, ką įmonė su tomis atliekomis daro (parduoda ar kt.). Tvirtino, jog pareiškėjos į bylą pateikti dokumentai – supirkimo aktai, neįrodo, kad įmonė laikė prekes, nes be supirkimo aktų atliekos į aikštelę ir negali pateikti, jų pagrindu vykdoma atliekų apskaita. 2025 m. gegužės mėn. atlikto planinio patikrinimo metu darytas fotonuotraukas palyginus su patikrinimo, kuris buvo pagrindu Privalomajam nurodymui duoti, metu fiksuotais vaizdais matyti, kad likę tik vamzdžiai, viskas sutvarkyta.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė V. I. nurodė, kad atliekant įmonės aikštelės patikrinimą 2025 m. gegužės mėn. buvo vertinama, ar po ankstesnio patikrinimo ir jo pagrindu duoto Privalomojo nurodymo atliekos yra sutvarkytos. Apžiūrėjus paaiškėjo, kad atliekos sutvarkytos, yra likę tik vamzdžiai, tačiau įmonės vadovas paaiškino, kad atliekos sutvarkytos ir pateikė dokumentus, kad likę vamzdžiai yra metalo gaminiai. Pažymėjo, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog Privalomojo nurodymo davimo įmonės teritorijoje buvo prekės ar atliekos. Tuo metu jokių įrodymų iš įmonės atskirai nebuvo gauta. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu yra atliekamas įmonės patikrinimas, gauti ir analizuojami apskaitos dokumentai, taip pat ir 2024 metų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. V. nurodė, kad Departamentui davus Privalomąjį nurodymą įmonė iš karto nesutiko, kad tai yra atliekos. Ji yra atsakinga UAB „Ruvis“ už atliekų apskaitą. Pažymėjo, jog metalo atliekoms rašomi vienokios formos priėmimo dokumentai, o metalo gaminiams kitokios formos – pirkimo pardavimo sutartys. Atliekos apskaitomos GPAIS sistemoje, o metalo gaminiai tik buhalterinėje sistemoje. Teigė, kad įmonė atliekas laiko pagal išduotą taršos leidimą, atliekų laikymo zonose. Nurodė, jog pareiškėja nesutiko su Privalomuoju nurodymu ir siekiant jį įvykdyti niekas nebuvo daroma. Mano, kad atsakovas, teigdamas, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, pripažino, kad įmonės teritorijoje nebuvo atliekų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. L. nurodė, kad Privalomojo nurodymo davimo metu buvo UAB „Ruvis“ vadovas, šiuo metu tik dirba įmonėje. Pažymėjo, kad pareiškėja prekiauja metalo gaminiais tolimesniam panaudojimui. Departamentas metalą traktavo kaip atliekas, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko ir niekaip nereagavo. Vyko normalus gamybinis procesas, kažkas parsidavė ir atsilaisvino ta teritorija. Atkreipė dėmesį, jog Veiklavietėje yra tvarkomas metalo laužas kaip atliekos, tačiau tai visai kita Veiklavietė. Šiuo metu metalai laikomi kitoje vietoje, nes ten patogiau.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-490 ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. AD5-18151, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pagal 2024 m. kovo 28 d. pavedimą atlikti neplaninį patikrinimą Nr. SPR1-703 buvo atliktas UAB „Ruvis“ neplaninis patikrinimas, kurio tikslas – aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis ir Įmonės turimo Taršos leidimo Nr. TL-V.7-23/2015 laikymosi kontrolė atsižvelgiant į 2024 m. kovo 27 d. apie 18:25 val., UAB „Ruvis“ Veiklavietėje kilusį gaisrą. 2024 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. PA-3306 padarytos išvados: 1) Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonės Veiklavietėje, funkcinėje zonoje Nr. 7 („Kitų atliekų laikymo zona“) buvo laikomos naudoti nebetinkamos padangos (atliekos kodas 16 01 03), kurių Įmonė neturi teisės nei surinkti, nei laikyti, nei apdoroti pagal turimo Taršos leidimo ir neatsiejamo jo priedo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento sąlygas. 2024 m. birželio 13 d. pakartotinai atliktais atliekų matavimais bei vadovaujantis Atliekų kiekio nustatymo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-574 1 priedo lentelės „Atliekų tankiai pagal atliekų sąrašą“ duomenimis buvo apskaičiuotas naudoti nebetinkamų padangų atliekų kiekis, kuris siekė 33,0414 t. Naudoti nebetinkamų padangų atliekos (atliekos kodas 16 01 03) laikytos konteineriuose už Įmonės Veiklavietės ribų. Įmonė vykdydama naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) tvarkymo veiklą neturint šiai veiklai išduoto taršos leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies nuostatas; 2) Patikrinimo metu nustatyta, kad už Įmonės Veiklavietės – atliekų tvarkymo įrenginio ribų (centro koordinatės (duomenys neskelbtini)) AB „Lietuvos Geležinkeliai“ nuomos sutartimi Nr. SGS-7/2024 Įmonei išnuomotoje aikštelėje Nr. 5 (Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), žym. Plane B13) laikomos 204 transporto priemones, iš kurių 107 yra eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, atliekos kodas 16 01 04* (toliau – ENTP), kurioms Įmonė (duomenys neskelbtini) padalinyje ((duomenys neskelbtini)) yra išrašiusi ENTP sunaikinimo pažymėjimus. Įmonė už Veiklavietės laikydama 107 ENTP (atliekų tvarkymo veiklos kodas R13) neturint šiai veiklai vykdyti išduoto taršos leidimo ir neapskaičius aikštelėje laikomų ENTP atliekų pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ 6, 7 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 38 punkto nuostatas. 3) Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonės Veiklavietėje, funkcinėje zonoje Nr. 7 („Kitų atliekų laikymo zona“) laikomos nepilnai demontuotos ir nenukenksmintos ENTP (atliekos kodas 16 01 04*), kurių Įmonė neturi teisės tvarkyti (t. y. surinkti, laikyti, apdoroti). Įmonė Veiklavietėje vykdydama ENTP (atliekos kodas 16 01 04*) tvarkymo veiklą neturint šiai veiklai išduoto taršos leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies nuostatas. 4) Patikrinimo metu 2024 m. birželio 13 d. pakartotinai atlikus Įmonės atliekų matavimus nustatyta, kad Įmonė už Veiklavietės ribų laiko 197,6781 t metalų (atliekos kodas 20 01 40) atliekų, 71,87 t juodųjų metalo laužo atliekų. Tokiais veiksmais pažeistos Įmonės Veiklavietės Taršos leidimo sąlygos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies nuostatos; 5) Patikrinimo metu Įmonės Veiklavietėje, uždaroje patalpoje ant kietos vandeniui nelaidžios dangos (atliekų laikymo zona Nr. 4) užfiksuotos 4 konteineriuose laikomos pavojingosios švino akumuliatorių atliekos (atliekos kodas 16 06 01*). Konteineriai, kuriuose laikomos pavojingosios atliekos atidengti. Vienas iš konteinerių paženklintas pavojingų atliekų ženklinimo etikete, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo reikalavimų. Laikant pavojingąsias atliekas atvirose konteineriuose, nepaženklinus konteinerių pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketėmis pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 80, 81, 83, 88 punktų nuostatos; 6) Patikrinimo metu įvertinus Įmonės GPAIS vedamą atliekų tvarkymo apskaitą nustatyti didžiausių vienu metu lestinų laikyti atliekų kiekių viršijimai, kurie aprašyti šio patikrinimo akto 13, 14 punktuose. Viršijus vienu metu didžiausius leistinus laikyti atliekų kiekius pažeistos Įmonės Veiklavietės Taršos leidimo sąlygos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies nuostatos.

2024 m. liepos 25 d. pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, duotas ginčijamas privalomasis nurodymas Nr. PN-490 - iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. 24:00 val. 1) už Veiklavietės ribų visas Įmonės neteisėtai laikomas naudoti nebetinkamų padangų atliekas (atliekos kodas 16 01 03), nurodytas šio privalomojo nurodymo 4.1 p., perduoti atliekų tvarkytojams turintiems teisę tvarkyti ir apdoroti tokias atliekas; 2) už Veiklavietės ribų visas Įmonės laikomas metalų (atliekos kodas 20 01 40) atliekas, juodųjų metalų laužo atliekas laikyti vadovaujantis Taršos leidimo atliekų laikymo zonavimo schema nepažeidžiant kitų Taršos leidimo sąlygų arba perduoti šias atliekas atliekų tvarkytojams turintiems teisę tvarkyti ir apdoroti tokias atliekas; 3) Įmonės Veiklavietėje, atliekų laikymo zonoje Nr. 4 pavojingąsias švino akumuliatorių atliekas (atliekos kodas 16 06 01*) laikyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ nuostatas.

2024 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja Departamentui pateikė skundą „Dėl 2024 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-490 panaikinimo“. Skundžiamu 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. AD5-18151 pareiškėjos skundas netenkintas ir Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu.

Atlikus neplaninį pareiškėjos patikrinimą, 2024 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-490 įvykdymo kontrolės tikslu, 2024 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktu Nr. PA-3758 inter alia nustatyta, jog Įmonė už Veiklavietės – atliekų tvarkymo įrenginio ribų laiko įvairių metalų (metalinių vamzdžių, strypų, elektrinių variklių) atliekas (atliekos kodas 20 01 40). Laikant metalų atliekas už atliekų tvarkymo įrenginio ribų – nesilaikant Taršos leidimo atliekų laikymo zonavimo schemos, pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies nuostatos. Patikrinimo metu Įmonės atstovas nurodė, kad minėti metaliniai vamzdžiai nėra atliekos, tačiau nepateikė jokių dokumentų (pirkimo-pardavimo sąskaitų, faktūrų) patvirtinančių šį faktą. Taip pat nustatyta, kad už Įmonės Veiklavietės – atliekų tvarkymo įrenginio ribų (koordinatės (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti du krovininiai konteineriai su panaudotomis padangomis. Konteineriuose užfiksuotų laikomų panaudotų padangų kiekis sumažėjęs, lyginant su 2024 m. birželio 13 d. bepiločio orlaivio atlikta nuotrauka. Patikrinimo metu iš pažiūros įvertinus naudotų padangų būklę, užfiksuotos padangos galimai galėtų būti naudojamos pakartotinai. Patikrinimo metu Įmonės Veiklavietėje, atliekų laikymo zonoje Nr. 4 užfiksuotos pavojingosios švino akumuliatorių atliekos (atliekos kodas 16 06 01*) laikomos uždaroje patalpoje, uždengtuose konteineriuose, kurie paženklinti pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketėmis. Pavojingųjų atliekų laikymas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ nuostatas. Patikrinimo metu konstatuota, kad Įmonė laikydama metalų atliekas (atliekos kodas 20 01 40) už Įmonės Veiklavietės ribų – nesilaikant Taršos leidimo atliekų laikymo zonavimo schemos, neįvykdė Privalomojo nurodymo 5.1.2 reikalavimo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atlikus planinį UAB „Ruvis“ patikrinimą, atliekų tvarkymo, nuotekų tvarkymo kontrolės tikslu, 2025 m. gegužės 2 d. patikrinimo akte Nr. PA-1513 užfiksuota, jog UAB „Ruvis“ viršijo vienu metu leistinus laikyti juodųjų metalo atliekų kiekius, tačiau jokių Privalomuoju nurodymu fiksuotų pažeidimų nebenustatyta.

2025 m. spalio 27 d. raštu Nr. AD5-22470 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-490 įvykdymo“ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos skyriuje pagal gautą papildomą informaciją dėl UAB ,,Ruvis“, veiklavietei adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 27 d. išduoto privalomojo nurodymo Nr. PN-490, atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad Įmonė už Veiklavietės ribų laikydama metalo gaminius nepažeidė Įmonei išduoto taršos leidimo Nr. TL-V.7-23/2015, reikalavimų. Vadovaujantis tuo, UAB „Ruvis“ informuota, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra ne kartą nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/201 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, šalių paaiškinimus ir į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad Departamentui konstatavus, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, tiek Privalomojo nurodymo, tiek dėl jo teisėtumo priimto Sprendimo panaikinimas nebesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Nors pareiškėja patikslintu skundu siekė Privalomojo nurodymo panaikinimo, tvirtindama, jog jis buvo duotas nepagrįstai, tačiau kartu nustatyta, kad UAB „Ruvis“ iš esmės atliko visus veiksmus, kuriuos Privalomuoju nurodymu buvo įpareigota atlikti (sutvarkė švino akumuliatorių atliekas, sutvarkė (pareiškėjos teigimu realizavo (pardavė)) padangas ir ratus, juoduosius metalus perkėlė į kitą vietą (patvirtino ir liudytojas M. L.)).

Atsakovas, vykdantis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nepriklausomai nuo teismo sprendimo šioje byloje, turi teisę ir pareigą vykdyti veiklą pareiškėjos atžvilgiu, siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškiančią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu ir asmenų, padariusių šiuos pažeidimus, nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Tuo tarpu pareiškėjai nagrinėjamu atveju neužkertamas kelias konsultuotis su atsakingomis institucijomis dėl jos ūkinėje veikloje iškylančių klausimų, siekiant užtikrintumo ūkinėje veikloje bei siekiant išvengti teisės aktų pažeidimų, pvz. dėl panaudotų metalo gaminių ir padangų bei ratų traktavimo kaip atliekų ar prekių.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Taigi išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-662/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nelikus nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-490 ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. AD5-18151, patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundą atmetus, nėra pagrindo patenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.