Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-10-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-6890-652/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
2YT-6890-652/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02745-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Sakalauskienė
Pareiškėjas
S. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6890-652/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02745-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.4.11; 3.5.1.4. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 17 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Aldona Sakalauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą dėl antstolio Giedriaus Salicko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Salickas, L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas nutraukti išieškojimą iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančių vienos minimalios algos (toliau MMA) bei nepagrįstai nuskaitytas lėšas grąžinti į skolininko sąskaitą. Nurodė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. pateiktą Pravieniškių pataisos namams patvarkymą, antstolis reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų su bei trečiųjų gaunamų lėšų išskaičiuoti kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Pataisos įstaiga išskaito 50 procentų sumą nuo visos bendros sumos (tame tarpe ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų) neviršijančios vieno MMA. Su šiuo reikalavimu nesutinka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 668 straipsnio nuostatomis, nes išieškojimas negali būti kreipiamas į pinigų sumą, gaunamą iš trečiųjų asmenų lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tai išaiškino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Pagal CPK 737 straipsnį periodiškai iš kitų asmenų gaunamos lėšos nenurodomos kaip prilygintos darbo užmokesčiui. Gautos lėšos iš trečiųjų asmenų nėra priskiriamos darbo užmokesčiui ir jam priligintoms išmokoms bei davinių daliai.

Antstolis Giedrius Salickas 2018 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 0182/18/01338/KAL. Minėtame patvarkyme nurodyta, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį. Skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą 10 dienų terminą skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl 2018 m. liepos 27 d., antstolis atliko priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, tame tarpe patikslino patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Pažymėtina, kad antstolio priimtame 2018 m. birželio 14 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 0182/18/01338/KAL bei šį patvarkymą patikslinančiame 2018 m. liepos 27 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 0182/18/01338/KALTIKSL yra nurodyta, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį. Taip pat nepagrįstas skolininko teiginys, jog negali būti nukreipiamas išieškojimas į skolininko gaunamas lėšas iš trečiųjų asmenų. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio Giedriaus Salicko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0182/18/01338 pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-148-579/2018 dėl 7009,83 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. D. išieškotojos L. M. naudai. 2018 m. birželio 12 d. išieškotoja L. M. pateikė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 1-148-579/2018. 2018 m. birželio 14 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino skolininką per 10 dienų terminą nuo raginimo įvykdyti sprendimą gavimo dienos sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. 2018 m. birželio 14 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 0182/18/01338/KAL, reg. Nr. B18-22447, kuriuo reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuoti proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams - ne daugiau kaip 50 procentų. Taip pat patvarkyme nurodyta, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį. Skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą 10 dienų terminą skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl 2018 m. liepos 27 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 0182/18/01338/KATLIKSL, reg. Nr. B18-28016, kuriuo buvo patikslintas 2018 m. birželio 14 d. priimtas patvarkymas ir reikalaujama skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuoti proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams - ne daugiau kaip 50 procentų. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį.

Vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas negali būti nukreipiamas į fiziniam asmeniui priklausančią pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Specialios išieškojimo iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų sumų taisyklės įtvirtintos CPK 736 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Šis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą.

Pareiškėjas teigia, kad išieškojimas negali būti kreipiamas į pinigų sumą, gaunamą iš trečiųjų asmenų lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Antstolis tiek 2018 m. birželio 14 d. patvarkyme Nr. 0182/18/01338/KAL, reg. Nr. B18-22447, tiek jį tikslinančiame patvarkyme Nr. 0182/18/01338/KATLIKSL, reg. Nr. B18-28016 aiškiai nurodė, t. y. pajuodintomis raidėmis nurodė, kad „Išieškojimas turi būti vykdomas iš lėšų sumos, viršijančios vieno vienkartinio MMA dydį“, todėl pagrindo teigti, kad pradėjus išieškojimą lėšos buvo išieškomos iš mažesnės nei viena MMA ir antstolis nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle nėra. Pažymėtina, kad rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo sąskaitoje buvo sukaupta daugiau nei vienas MMA prieš pradedant priverstinius vykdymo veiksmus ir kas būtų laikoma pareiškėjo turtu ir, iš kurio buvo išieškota, pareiškėjas taip pat nepateikė, tokių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje (CPK 178 str.).

Išaiškintina, kad draudimas išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, taikytinas tik kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę. Vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, visa vienos MMA dydžio suma turi būti paliekama skolininkui ir iš jo negali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tokia suma skolininkas disponuoja pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus. Į vėlesnėse išieškojimo stadijose skolininko gaunamas lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas taikant CPK 736 straipsnio nurodytus maksimalius dydžius.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad gautos lėšos iš trečiųjų asmenų nėra priskiriamos darbo užmokesčiui ir jam priligintoms išmokoms bei davinių daliai.

Pačio pareiškėjo skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Todėl teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad gautos lėšos iš trečiųjų asmenų nėra priskiriamos darbo užmokesčiui ir jam priligintoms išmokoms bei davinių daliai, nėra.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad yra išskaitoma 50 procentų suma nuo visos bendros sumos (tame tarpe ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų) neviršijančios vieno MMA.

CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jeigu išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus gali būti išieškoma ne daugiau kaip 50 procentų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA.

Nagrinėjamu atveju, antstolio patvarkymuose aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta vykdymo tvarka bei nurodyta, kad „Jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuoti proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams - ne daugiau kaip 50 procentų. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę“. Iš vykdomosios bylos Nr. 0182/18/01338 duomenų matyti, kad skolininko S. D. atžvilgiu kitų vykdomųjų dokumentų pagrindu ir išieškotojų naudai taip pat užvestos vykdomosios bylos ir vykdomi išieškojimai kitų antstolių kontorose. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisniam reglamentavimui, pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodoma aplinkybe nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamuose antstolio patvarkyme nurodyti būtent tokie išskaitymų dydžiai, kokie nurodyti įstatymuose, iš skolininko neišskaitoma 100 procentų pajamų, todėl likusią dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, taip pat nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad antstolio veiksmai neteisėti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis, nukreipdama išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas laisvės atėmimo įstaigoje, laikėsi CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarkos ir neviršijo nustatytų išskaitų dydžio, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.

Skundu pareiškėjas teismo prašo nepagrįstai nuskaitytas lėšas grąžinti į skolininko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta neteisėtų antstolio veiksmų, pareiškėjo skundžiamuose antstolio patvarkymuose nurodyti būtent tokie išskaitymų dydžiai, kokie nurodyti įstatymuose, pagrindo grąžinti išieškotas lėšas nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis Giedrius Salickas vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų bei galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo S. D. skundą dėl antstolio Giedriaus Salicko veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Aldona Sakalauskienė