- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1-148-579/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61791-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kaltinamasis
- S. D.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. D. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. D. 2017 m. lapkričio 25 d., tarp 19 val. ir 19.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vykstant išgertuvėms, tarpusavio konflikto su G. M. metu, tyčia du kartus dūrė jai peiliu į krūtinės sritį, tuo padarė durtines-pjautines kiaurymines krūtinės ląstos žaizdas su kepenų kairės skilties sužalojimu, ko pasėkoje nuo ūminio išorinio ir vidinio nukraujavimo, kiauryminių durtinių-pjautinių kairės pusės krūtinės ląstos žaizdų su kepenų kairės skilties sužalojimu, nukentėjusioji G. M. įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis S. D. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad ilgą laiką palaikė gana artimus ryšius nukentėjusiąja – dažnai susitikdavo, kartais G. M. nakvodavo, netgi pagyvendavo jo namuose, tačiau bendro ūkio nevedė, nukentėjusioji nebuvo jo sugyventinė. Paskutinius du metus G. M. draugavo su A. K. ir pagrinde gyveno pas šį asmenį, tačiau kartais ateidavo pagyventi ir pas jį. 2017 m. lapkričio 25 d., vakare, būdamas neblaivus, atėjo pas A. K.. Name buvo ir G. M., taip pat buvo atėjęs R. M.. Visi šie asmenys virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjęs jis prisijungė prie paminėtų asmenų ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl to, kad ši nesutiko eiti gyventi su juo. Konflikto metu nuo stalo paėmė peilį ir, norėdamas pagąsdinti G. M., juokaudamas, dūrė sėdinčiai nukentėjusiajai į krūtinės sritį. Netrukus dūrė dar kartą. Tokiais savo veiksmais nužudyti nukentėjusiosios nenorėjo. G. M. brolis, pamatęs tokius veiksmus, smogė jam į veidą. Tuomet visi kartu apžiūrėjo nukentėjusiąją, kurios krūtinėje matėsi dvi žaizdos. Siūlė kviesti medikus, tačiau G. M. atsisakė. Dar kiek laiko visi vartojo alkoholinius gėrimus, o po to nuėjo miegoti. Ryte prabudę pamatė, kad nukentėjusioji sukniubusi šalia lovos. Palietęs kūną pamanė, kad ji gali būti negyva. Atvykę greitosios medicinos pagalbos specialistai nustatė, kad G. M. mirusi. Pripažįsta, kad anksčiau taip pat buvo vartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu.
Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 159-160) kaltinamasis S. D. parodė ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 25 d., apie 19.30 val., būdamas neblaivus, atėjo pas A. K., su kuriuo gyveno G. M.. Visi virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Parodė, kad jis sėdėjo ant kėdės, esančios spintelės dešinėje, R. M. – ant kėdės, esančios spintelės kairėje, o G. M. – ant taburetės priešais jį. Kur sėdėjo A. K. neatsimena. Begeriant prasidėjo nesutarimai. Konflikto metu paėmė ant stalo buvusį peilį ir, laikydamas dešinėje rankoje, du kartus dūrė sėdinčiai G. M. į kairę krūtinės pusę. Ar iš karto du kartus dūrė, ar antrą kartą dūrė praėjus kažkokiam laiko tarpui neatsimena. Paaiškino, kad dūrė nestipriai, pajuokaudamas. Siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet nukentėjusioji atsisakė. Po kiek laiko visi sukrito miegoti ant dviejų lovų gretimame kambaryje. Kai prabudo, pamatė G. M. klūpančią ant grindų ir užsikniaubusią ant lovos.
Nukentėjusioji L. M. paaiškino, kad G. M. jos sesuo. Nukentėjusioji kelis paskutinius mėnesius gyveno (duomenys neskelbtini) pas A. K., o prieš tai – pas S. D.. Kaltinamasis buvo pavydus, G. M. atžvilgiu ne kartą vartojo fizinį smurtą – buvo išmušęs dantis, sulaužęs koją, peiliu dūręs į ranką, be to, grasino su kirviu, dėl ko ši S. D. bijojo. Pati nukentėjusioji buvo priklausoma nuo alkoholio, dėl tokios priklausomybės buvo gydyta, tačiau vartoti nenustojo. Turėjo dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini)m., tačiau kai jai buvo maždaug 10 metų, nukentėjusiajai buvo apribotos motinystės teisės ir dukrą užaugino ji. 2017 m. lapkričio 25 d. telefonu kalbėjo su G. M., ši sakė, kad atėjęs brolis R. ir visi vartoja alkoholinius gėrimus. Kitą rytą, apie 5.30 val., paskambino R. M. ir pasakė, kad nukentėjusioji mirė. Seserį palaidojo savo lėšomis.
Nukentėjusioji G. M. paaiškino, kad S. D. pažįsta, nes su juo kurį laiką gyveno jos motina. G. M. dažnai skųsdavosi, kad kaltinamasis neišleidžia iš namų, jos atžvilgiu vartoja smurtą – buvo išmušęs priekinius dantis, sulaužęs šonkaulius, ranką, metęs į mamą kirvį. Ne kartą sužalotą nukentėjusiąją matė ir pati. Prieš kelis mėnesius G. M. paliko S. D. ir nuėjo gyventi pas A. K.. Tačiau net ir po to nukentėjusioji skundėsi, kad kaltinamasis nepalieka jos ramybėje, reikalauja grįžti. 2017 m. lapkričio 26 d. 5.30 val. paskambino R. M. ir pasakė, kad nukentėjusioji mirė. Mamos mirtis tokiomis aplinkybėmis ją labai sukrėtė, patyrė didelius išgyvenimus.
Liudytojas A. K. paaiškino, kad nukentėjusioji G. M. paskutinius du mėnesius gyveno pas jį namuose. Ir anksčiau nukentėjusioji yra gyvenusi pas jį, tačiau nepastoviai. Tiek jis, tiek ir G. M. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. Ir 2017 m. lapkričio 25 d. nuo pat ryto namuose girtavo. Apie 8 val. pas juos atėjo R. M., parduotuvėje nusipirko tris litrus alaus, po to 0,7 l talpos butelį degtinės, alaus. Iš pradžių gėrė trise, o apie 11 val. atėjo S. D.. Po kiek laiko nuėjo miegoti. Ryte prabudęs išgirdo, kad G. M. nebekvėpuoja. Dėl kokios priežasties mirė nukentėjusioji nežino. Nukentėjusioji G. M. pasakojo, kad kaltinamasis buvo pavydus, ją dažnai mušdavo, buvo sužalojęs, išmušęs dantis, taip pat pasakojo, kad S. D. pastatydavo ją prie sienos ir mėtydavo peilius prie jos galvos.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad jo sesuo G. M. artimai draugavo su S. D. ir A. K., pagyvendavo tai pas vieną, tai pas kitą. Paskutiniu metu gyveno su A. K. jo namuose (duomenys neskelbtini). Kai gyveno su kaltinamuoju, šis jos atžvilgiu vartodavo smurtą, buvo dantį išmušęs, yra matęs ir kraujosruvas sesers veide. 2017 m. lapkričio 25 d. jis, G. M. ir A. K. pastarojo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko atėjo kaltinamasis S. D., kuris irgi su jais pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Vakarop A. K. nuėjo į kitą kambarį miegoti, o jie virtuvėje toliau gėrė. S. D. kvietė seserį eiti gyventi pas jį į namus, tačiau G. M. atsisakė, pasakė, kad čia (pas A. K.) yra jos namai, kaltinamąjį išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tarp jų kilo konfliktas. S. D. susierzinęs atsistojo, pagriebė ant stalo buvusį peilį ir dūrė sėdinčiai nukentėjusiajai du kartus į krūtinę. Dūriai neatrodė nei kaip pagąsdinimas, nei kaip pajuokavimas. Tuomet jis pašoko ir, gindamas seserį, sudavė kumščiu kaltinamajam į veidą. Pakėlęs nukentėjusiosios drabužius pamatė dūrių žymes, tačiau kraujas iš žaizdų nebėgo. Norėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau sesuo atsisakė. Po šio įvykio dar išgėrė ir kas vyko toliau neatsimena. Ryte prabudę pamatė kambaryje ant grindų gulinčią G. M.. Bandė ją kelti, patikrino pulsą. Kadangi pulso neužčiuopė, suprato, kad ji gali būti negyva. S. D. iškvietė policijos pareigūnus, medikus ir laukė jų atvykstant.
Liudytojas M. M. paaiškino, kad paskutiniu metu jo sesuo G. M. gyveno pas A. K.. Kiek laiko pas šį asmenį gyveno, negali pasakyti, kadangi pagyvenusi apie mėnesį ar du, ji su minėtu asmeniu susipykdavo ir tuomet grįždavo gyventi pas S. D.. Paskutiniu metu G. M. labai dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus ir būdavo su tuo, kuris tuo metu turėdavo pinigų alkoholiui. Seseriai gyvenant su kaltinamuoju, šis ne kartą buvo ją sumušęs – išmušęs dantis, sulaužęs šonkaulius, pastatęs prie sienos, mėtydavo aplink nukentėjusiąją peilius. Dėl tokių neteisėtų, smurtinių veiksmų netgi buvo kreiptasi į policiją. Būdama neblaivi, G. M., būdavo ūmaus būdo, ne kartą ir pati būdavo konflikto iniciatorė. A. K. sesers nemušdavo. 2017 m. lapkričio 25 d., apie 19.30 val., jam paskambinęs neblaivus brolis R. M. pasakė, kad S. D. įdūrė nukentėjusiajai į krūtinę, klausė, kaip jam elgtis. Pasakė, kad kviestų medikus, tačiau išgirdo kaip sesuo G. M. sako, kad nereikia jokios pagalbos, kad jai viskas gerai. Tuomet liepė visiems išsiblaivyti ir jo netrukdyti. Kitą rytą, apie 5.20 val., vėl paskambino R. M. ir pasakė, kad mirė sesuo.
2017 m. lapkričio 26 d. apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kambaryje ant lovos rastas G. M. lavonas, virtuvėje ant stalo rasti ir paimti du peiliai (1 t., b. l. 8-31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistas konstatavo, kad G. M. mirtis įvyko nuo ūminio išorinio ir vidinio nukraujavimo, kiauryminių durtinių-pjautinių kairės pusės krūtinės ląstos žaizdų su kepenų kairės skilties sužalojimu. Mirtis galėjo įvykti 2017 m. lapkričio 25 d. Atliekant lavono teismo medicininį tyrimą rasta durtinės – pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos (kurių kanalų ilgiai apie 3 cm ir apie 8 cm) su kepenų kairės skilties sužalojimu. Toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti aštraus duriančio-pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti trumpame laiko tarpe prieš mirtį, t. y. nuo kelių minučių iki kelių valandų laikotarpyje. Sužalojimų padarymo metu tikėtiniausia įtariamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio padėtis galėjo būti vienas priešais kitą. Po patirtų sužalojimų nukentėjusioji galėjo atlikti valingus veiksmus iki tol, kol neteko sąmonės (1 t., b. l. 105-107).
2017 m. lapkričio 26 d. ryte kaltinamajam S. D. buvo nustatytas 2,46 promilės girtumas (1 t., b. l. 4).
2017 m. lapkričio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistui apžiūrėjus S. D. buvo nustatyta, kad kaltinamajam padarytos kraujosruvos veide ir poodyje dešinės akies vokuose. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 110).
Apžiūrėjus įvykio vietoje paimtus peilius matyti, kad pirmasis peilis (Nr. 1) yra tamsiai rudos spalvos medine rankena. Peilio bendras ilgis 250 mm, geležtės ilgis 140 mm, rankenos ilgis 110 mm. Geležtė tiesi, vienašmenė, pagaląsta iš abiejų pusių, geležtės smaigalys yra lygiai su penties linija. Ant geležtės yra užrašas TRAMONTINA INOX-STAINLESS-BRASIL. Geležtės plotis ties viduriu 10 mm, storis ties viduriu 1 mm. Rankenos storis ties viduriu 12,5 mm, aukštis 19 mm. Tamsoje peilio geležtę ir rankeną nupurškus latentinių (nematomų) kraujo dėmių paieškos reagentu BLUESTAR FORENSIC, ant geležtės abejų pusių išryškėjo mėlyna spalva, kas patvirtina kraujo buvimo faktą. Antras peilis (Nr. 2) yra juodos spalvos plastikine rankena. Peilio bendras ilgis 228 mm, geležtės ilgis 113 mm, rankenos ilgis 115 mm. Geležtė tiesi, vienašmenė, pagaląsta iš abiejų pusių, geležtės smaigalys yra lygiai su penties linija. Geležtės plotis ties viduriu 10 mm, storis ties viduriu 1 mm. Rankenos storis ties viduriu 15 mm, aukštis 18 mm. Tamsoje peilio geležtę ir rankeną nupurškus latentinių (nematomų) kraujo dėmių paieškos reagentu BLUESTAR FORENSIC, ant rankenos abejų pusių išryškėjo mėlyna spalva, kas patvirtina kraujo buvimo faktą (1 t., b. l. 32-35).
S. D. iš jam parodytų atpažinti trijų peilių nurodė (1 t., b. l. 161-164), kad panašiausias yra peilis esantis viduryje tarp kitų dviejų peilių, kuriuo 2017 m. lapkričio 25 d. du kartus dūrė G. M. į krūtinės sritį (peilis Nr. 1).
Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gauti duomenys, kad asmens, prisistačiusio S. D., skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą užfiksuotas 2017 m. lapkričio 26 d. 5:28:26 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95).
Šio pokalbio metu (tarp moters – Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir vyriškio, prisistačiusio S. D.) S. D. prisistatęs vyriškis kviečia pagalbą į (duomenys neskelbtini), aiškina, kad turi problemą, numirė moteris, M. G., taip pat nurodo, kad vartojo surogatus, į darbuotojos klausimą patvirtino, jog mirė nuo alkoholio (1 t., b. l. 96-97).
Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 114-116) S. D. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo sužalota G. M., nustatyta, kad jai padaryta kraujosruva viršutinėje lūpoje, danties trauminis išnirimas, taip pat kraujosruvos odoje abiejuose žastuose ir nugaroje, kad G. M. nurodė, jog ją sužalojo S. D.. Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnio 1 dalis) G. M. gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis, neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal paminėtą baudžiamojo kodekso straipsnį.
Kaip nustatyta iš ištirtų įrodymų, 2017 m. lapkričio 25 d., nuo pat ryto name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. K., R. M. ir nukentėjusioji G. M. vartojo alkoholinius gėrimus – alų, degtinę. Po kiek laiko prie jų prisijungė ir kaltinamasis S. D.. Nėra abejonių ir dėl to, kad po kiek laiko, A. K., pas kurį tuo metu gyveno nukentėjusioji, jau nuėjus į kitą kambarį miegoti, tarp kaltinamojo ir G. M. kilo konfliktas. Šią aplinkybę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojas, nukentėjusiosios brolis, R. M.. Kaip matyti iš šių asmenų parodymų, konfliktas kilo dėl to, kad G. M. atsisakė eiti pas kaltinamąjį (gyventi), nurodė, kad jos gyvenama vieta yra pas A. K., kas labai supykdė S. D.. Dar daugiau, kaip matyti iš R. M. parodymų, nukentėjusioji, be to, išvadino kaltinamąjį S. D. įvairiais įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais. Ir tokio konflikto metu, kaip nurodo tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojas R. M., S. D. paėmė peilį ir dūrė juo du kartus nukentėjusiajai G. M. į krūtinės sritį.
Nors pats kaltinamasis tvirtina, kad taip elgdamasis (durdamas peiliu) norėjo tik pagąsdinti G. M., pajuokauti, kad dūrė nestipriai, tačiau S. D. pasirinktas ketinimų įgyvendinimo būdas ir priemonės paneigia tokį kaltinamojo teiginį. Kaltinamasis, paėmęs pavojingą, kūną žalojantį įrankį – peilį, kurio geležtės ilgis – 14 cm, duria juo du kartus G. M. į gyvybiškai svarbią vietą – krūtinę (kairę pusę). Vienu iš dūrių padarytos žaizdos kanalo ilgis net apie 8 cm. Įvertinant, kad nukentėjusioji tuo metu buvo apsivilkusi džemperiu, dviem megztiniais (1 t., b. l. 83-90), galima daryti išvadą, jog šis dūris buvo beveik per visą peilio geležtės ilgį. Nestipriu tokio dūrio laikyti tikrai negalima. Be to, kaip jau nustatyta, prieš peilio dūrius nukentėjusiajai tarp kaltinamojo ir G. M. kilo konfliktas, S. D. buvo supykęs, jog nukentėjusioji atsisakė eiti gyventi pas jį, taigi turėjo motyvą atlikti tokius smurtinio pobūdžio veiksmus. Liudytojas R. M. taip pat nurodo, kad S. D. susierzinęs tiesiog pagriebė peilį ir dūrė du kartus sėdinčiai nukentėjusiajai į krūtinę, kad dūriai neatrodė nei kaip pagąsdinimas, nei kaip pajuokavimas. O ir pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl girtumo ne visas įvykio aplinkybes prisimena.
Turi būti įvertinta ir tai, kad tokio pobūdžio (smurtinis) elgesys kaltinamajam S. D. buvo būdingas – apklausti liudytojai, o taip pat abi nukentėjusiosios nurodė, jog kaltinamasis buvo ne tik pavydus, bet ir nuolat smurtaudavo prieš G. M., kad šią ne kartą matė sužalotą – išmuštais dantimis, sulaužyta ranka, šonkauliais. Tokią aplinkybę patvirtina ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą S. D. atžvilgiu nustatytos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad kitą rytą, tai yra 2017 m. lapkričio 26 d., S. D. buvo nustatytas 2,46 promilės girtumas. Įvertinus laiką (apie dešimt valandų) praėjusį po dūrių peiliu nukentėjusiajai, galima kategoriškai teigti, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo sunkios girtumo (neblaivumo) būklės. O tokios būsenos asmenims, kaip žinoma, dingta orientacija, sumažėja (ar visiškai išnyksta) savikontrolė, adekvatus situacijos vertinimas, emocijų, veiksmų valdymas, gali prasidėti pavojingas, esant blaiviam nebūdingas elgesys.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat į S. D. elgesį po nusikaltimo padarymo – pats kaltinamasis tvirtino po dūrio norėjęs kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet G. M. atsisakė, būtent jis kitą rytą skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, teismas konstatuoja, kad nors kaltinamasis S. D. ir nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajai, tačiau du kartus durdamas peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – žmogaus krūtinę, sąmoningai leido tokiems veiksmams atsirasti. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad S. D., veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė G. M..
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju tarp kaltinamojo S. D. padarytų nukentėjusiajai durtinių-pjautinių kairės pusės krūtinės ląstos žaizdų su kepenų kairės skilties sužalojimu, ūminio išorinio ir vidinio nukraujavimo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuo tokių dūrių peiliu atsiradusios pasekmės ir sukėlė nukentėjusiosios G. M. mirtį.
S. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (plačiau apie tai pasisakyta anksčiau nuosprendyje). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi.
Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. S. D. padarė labai sunkią nusikalstamą veiką, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau charakterizuojamas kaip linkęs vartoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, ne kartą baustas už įvairių administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) padarymą (1 t., b. l. 118-127), įrašytas į priklausomybių ligų gydomų ir stebimų asmenų sąrašą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 132). Visa tai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Tuo pačiu turi būti įvertintas ir įvertintas ir S. D. elgesys po nusikaltimo padarymo – jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policijos pareigūnus, gailėjosi dėl to ką padarė, atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažino savo kaltę. Pažymėtina ir tai, kad kitokio pobūdžio (negu tai kas paminėta) nusiskundimų dėl S. D. elgesio (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi (1 t., b. l. 140). Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tyčios rūšį, pačios nukentėjusiosios G. M. elgesį (vartojo įžeidžiančius kaltinamąjį žodžius) bausmės už tokią nusikalstamą veiką dydis S. D. nustatytinas šiek tiek mažesnis už bausmės vidurkį. Tokios bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji L. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 2009,83 Eur turtinės žalos atlyginimo (ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Nukentėjusioji nurodo, kad palaidojo savo seserį, dėl to turėjo piniginių išlaidų. L. M. paaiškino, kad su sesers laidojimu susijusios išlaidos (laidojimo paslaugos, už paruošimą laidojimui, už palaikų pervežimą, už laidojimo rūbus, giedotojų paslaugas, ritualines paslaugas, maistą gėles ir vainikus, kapavietės sutvarkymą, paminklą) sudaro 2009,83 Eur (išskaičius gautas išmokas) ir pateikė dalį tai patvirtinančių dokumentų – PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo kvitus, kasos pajamų orderį (1 t., b. l. 43-47). CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Kaip anksčiau šiame nuosprendyje nustatyta, dėl smurtinės G. M. mirties kaltas S. D.. Teismo nuomone, nukentėjusiosios nurodyta laidojimo išlaidų suma nėra didelė, ji atitinka protingumo kriterijus, laidojimo tradicijas Lietuvoje, pagrįsta dokumentais ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimu. Kad tiek galėjo kainuoti suteiktos laidojimo paslaugos sutiko ir kaltinamasis, kuris pilnai pripažino civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog protingos ir realios išlaidos už šeimos nario laidotuves gali būti priteisiamos net ir nepateikus jas patvirtinančių rašytinių įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Todėl nukentėjusiosios L. M. civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos, kuri sudaro 2009,83 Eur, priteistinas iš kalto asmens – S. D. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.291 straipsnis).
Taip pat L. M. prašo atlyginti ir jai padarytą neturtinę žalą – 5000 Eur. Kita nukentėjusioji, nužudytosios duktė, prašo atlyginti 10000 Eur neturtinę žalą. Abi nukentėjusiosios nurodo, kad tokiomis sumomis vertina savo sukrėtimą, skausmą, išgyvenimus dėl sesers ir mamos netekties. Abi nukentėjusiosios teigia, kad nors G. M. dideliais kiekiais vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau žadėjo keisti gyvenimo būdą, gydytis nuo alkoholizmo, laukė gimsiančio anūko, jos palaikė artimus, draugiškus santykius, dažnai bendraudavo telefonu, padėdavo nužudytajai, ją aplankydavo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties). Tačiau trečiojo asmens (šiuo atveju – nužudytosios sesers ir dukters) teisė į neturtinės žalos atlyginimą nustatoma vadovaujantis ne tik CK 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnyje nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Tam yra būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, tik formalaus giminystės fakto konstatavimo nepakanka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2010). Šioje byloje, kaip jau minėta, nustatyta, kad nukentėjusiosios su G. M. palaikė artimus, glaudžius ryšius, be to, būtent nukentėjusioji L. M. palaidojo savo seserį.
Todėl atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino civilinius ieškinius, jų neginčijo, pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos padarymo tenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. 1 d., įskaityti laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Priteisti iš S. D. nukentėjusiosios L. M. naudai 2009,83 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Viso 7009,83 (septynis tūkstančius devynis eurus 83 centus) Eur.
Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: užuolaidą, tris kraujo pavyzdžius, peilį Nr. 1, G. M. drabužius (du megztinius, džemperį, kelnaites, kelnes, kojines), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; S. D. drabužius (džemperį, striukę, džinsines kelnes) – grąžinti nuteistajam, peilį Nr. 2 – grąžinti liudytojui A. K.; kompaktinius diskus su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, S. D. apklausos, parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, R. M. apklausos vaizdo įrašu – palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).