- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- e2-952-867/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Eurilė“
- Ieškovas
- UAB „FSTS“
- Trečiasis asmuo
- „Ims Machinery“, „Kapi - Trans“, „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“
- Advokatai
- Simonas Makrickas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „FSTS“ atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „FSTS“ ieškinį atsakovei UAB „Eurilė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Eurilė“ priešieškinį ieškovei UAB „FSTS“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys „Ims Machinery“, „Kapi - Trans“, „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės ieškovės naudai: 2 420,00 Eur skolą, 46,11 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 40,00 Eur išlaidų kompensavimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp jos ir atsakovės susiklostė krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai, nes atsakovė kreipėsi dėl paslaugų atlikimo į ją ir 2022-06-21 buvo sudaryta Transporto užsakymo - sutartis, kuriuos pagrindu ji už 2 420,00 Eur atlygį (t.y. 2 000,00 Eur + PVM) įsipareigojo suteikti atsakovei krovinio pervežimo paslaugas atsakovės nurodytu adresu. Šalys susitarė, kad atsakovė apmokės sąskaitą per 30 dienų. Savo sutartinius įsipareigojimus įvykdžiusi pagal 2022-06-21 Transporto užsakymo - sutartį, atsakovei 2022-06-23 išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 088306 sutartai sumai, t.y. 2 420,00 Eur, tačiau atsakovė neapmokėjo, nors turėjo apmokėti iki 2022-07-23. Atsakovei laiku neapmokėjus už suteiktas paslaugas, 2022-10-14 ragino atsakovę atsiskaityti el. paštu, tačiau susidariusios skolos atsakovė vis tiek nesumokėjo.
2022-11-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai preliminariu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį.
Atsiliepimas
2022-11-30 teisme gauti ir 2022-12-01 priimti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašoma panaikinti preliminarų sprendimą, o ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovės jos naudai priteisti: 2 000,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinio pagrindu nurodo, kad 2022-06-21 su ieškove sudarė transporto paslaugų užsakymo sutartį (toliau - Sutartis) dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos į Lietuvą. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo pargabenti iš Lenkijos į Lietuvą gamybos įrangą (nutraukimo filtrą), o ji įsipareigojo sumokėti už krovinio parvežimą 2 420,00 Eur atlygį (t.y. 2 000,00 Eur + PVM). Nurodė, kad krovinio pervežimui ieškovė pasamdė faktinę vežėją - Lenkijos bendrovę Kapi - Trans. Krovinį Lenkijoje pakrovė siuntėja Ims Machinery, o jį priėmė vežti ir sutvirtino Kapi - Trans vairuotojas. 2022-06-23 įrengimas buvo pristatytas į vietą, tačiau sugadintas ir pirminės apžiūros metu buvo nustatyta, kad vežamas nutraukimo filtras lūžo per pusę, apatinės filtro tvirtinimo detalės išplėštos bei sulankstytos, nutraukta viršutinė filtro dalis. Krovinio sugadinimo faktą patvirtina ir CMR važtaraštis, kuriame yra įrašas apie krovinio pažeidimą. Krovinį pristatęs Kapi - Trans vairuotojas paaiškino, kad gamybos įranga lūžo vežimo metu, netoli Klaipėdos, posūkyje ant viaduko. Apie pažeisto krovinio pristatymą nedelsiant informavo ieškovę telefonu, o 2022-06-27 išsiuntė rašytinę pretenziją ir ieškovę informavo, kad kol nėra išspręstas nuostolių kompensavimo klausimas, atsisako priimti ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už atliktas transportavimo paslaugas. Nurodo, kad ieškovė savo atsakomybę yra apdraudusi ERGO Ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartimi ir kartu su savo draudiku ERGO Insurance SE Lietuvos filialu (toliau – ERGO) žalos atlyginimo klausimą sprendė ilgiau nei du mėnesius. Per visą šį laiką jos veikla buvo visiškai sustojusi, kadangi nepriėmus sprendimo dėl įvykio, sugadintas krovinys negalėjo būti nei naudojamas, nei remontuojamas ir dėl to kasdien patirdavo nuostolius dėl neįvykdytų užsakymų. Siekiant kuo operatyviau ir geranoriškiau išspręsti susidariusią situaciją ji teikė pakartotinius paaiškinimus, siuntė visą reikalingą informaciją tiek ieškovei, tiek draudimo bendrovei bei siūlė ieškovei, kad gali surasti įmonę, kuri sudarytų remonto sąmatą ir siūlė ieškovei pačiai atsiųsti savo ekspertus, kurie galėtų įvertinti žalos dydį ir t.t., tačiau ieškovė savo, kaip vežėjos, atsakomybės dėl krovinio neprisiėmė ir į jokius kompromisus nesileido. 2022-09-16 ieškovės draudimo bendrovė ERGO priėmė sprendimą dėl įvykio ir nurodė, kad remiantis draudimo ekspertine išvada, kurią atliko nepriklausomas survejeris, krovinio apgadinimas yra ne vežėjo (ieškovės), o siuntėjo atsakomybė. Motyvuodama tuo, kad krovinys buvo netinkamai paruoštas transportavimui, ieškovė pasiūlė dėl žalos atlyginimo kreiptis į krovinio siuntėją.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo su atsakovės prieštaravimais nesutinka ir prašo: 1) atsakovės prieštaravimų argumentais dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-11-10 preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10532-1182/2022 nesivadovauti ir laikyti šiuos atsakovo prieštaravimus visiškai nepagristais, pateiktais tikslu tik užvilkinti bylos nagrinėjimą, veikti prieš spartų procesą byloje ir sukelti ieškovui papildomą bylinėjimosi išlaidų naštą; 2) ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu tenkinti visiškai, priimti civilinėje byloje Nr. e2-11894-1182/2022 galutinį sprendimą, kuriuo Klaipėdos rajono rūmų 2022-11-10 būtų paliktas galioti nepakeistu ir priteisti iš atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovės priešieškinį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, kad ji neatliko krovinio (nutraukimo filtro) pakrovimo į užsakytą atvirą transportą, nes krovinys buvo pateiktas ir pakrautas būtent siuntėjo, t.y. IMS Machinery Mariusz Olek (PL), pervežimui pas gavėją, t.y. atsakovę. Nutraukimo filtras transportavimui buvo perduotas be jokios pakuotės, į transporto priemonę pakrautas ant dviejų medinių sijų ir per viršų sutvirtintas diržais. Mano, kad atsakovė nepagrįstai siekia išvengti atsiskaitymo su ja ir nepagrįstai reikalauja 2 000,00 Eur nuostolių, kurių pati negali net pagrįsti jokiais rašytiniai įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog: CMR konvencijoje yra aiškiai apibrėžtos vežėjo atsakomybės ribos. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c) punkte numatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Taigi, įstatymo leidėjas labai aiškiai numatė, jog vežėjo atsakomybė kyla ir sugadinus krovinį jį pakraunant ar iškraunant, jeigu po krovinio perdavimo jam jis tai daro pats, o atleidžiamas nuo atsakomybės tokiais atvejais, kai krovinį pakrovė ar iškrovė ne vežėjas (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019-04-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-542-656/2019 ir kt.).
Trečiasis asmuo ERGO teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė nėra atsakinga už krovinio sugadinimus. Papildomai pažymėjo, jog įvykio ištyrimui ERGO kreipėsi į UAB „Smart claims“, kuri pateikė išvadą dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/22/09/0014 ir išvadoje nurodyta, jog krovinys transportavimui buvo perduotas be jokios pakuotės, į transporto priemonę pakrautas ant dviejų medinių sijų ir per viršų sutvirtintas diržais. Ventiliatorius buvo ant medinio padėklo. Transportavimo metu nutraukimo filtras sulūžo centrinėje dalyje, gavėjas šią aplinkybę pažymėjo CMR važtaraštyje. Pervežimo metu per vidurį lūžo nutraukimo filtro rėmas, dėl ko deformavosi šoniniai, viršutiniai skydai bei vidiniai elementai. UAB „Smar claims“ nustatė, kad įrenginio svoris nebuvo tolygiai paskirstytas per visą ilgį (pvz. panaudojant medinį padėklą ar papildomas medines sijas), o transportavimo metu jo korpusas sulūžo dėl nuosavo svorio poveikio, todėl atsižvelgiant į specialisto pateiktą išvadą 2022-09-16 buvo priimtas sprendimas, kuriuo UAB „FSTS“ atsakomybę atmetė, todėl ERGO nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos dėl minėto įvykio.
Kiti tretieji asmenys apie bylą buvo informuoti tinkamai, atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Simonas Makrickas nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visa apimtimi, o atsakovės priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022-06-21 buvo sudaryta transporto užsakymo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį, bet ne pakrauti ar iškrauti, tai yra tik suteikė auto platformą, nuvyko į nurodytą adresą Lenkijoje, o ten buvo pakrautas krovinys vežti. Ieškovė krovinį pristatė nurodytų adresu. Atsakovė atsisako sumokėti už paslaugą argumentuodama, kad krovinys, kuris buvo pristatytas yra sugadintas dėl ieškovės kaltės. Nesutinka, kad ieškovė yra kalta už krovinio sugadinimą, nes atsakovė pati užsisakė atvirą platformą pervežti kroviniui ir pati pasirinko kokiu būdu krovinys bus pervežamas. Krovinį pakrovė krovinio siuntėjas. Nurodo, kad pateikta Specialisto išvada patvirtina, kad krovinys sulūžo nuo nuosavo svorio, kitaip tariant atsakovė pasirinko netinkamą pervežimo būdą. Nurodė, kad krovinio vairuotojas į jokį eismo įvykį veždamas krovinį nepapuolė. Mano, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų priešieškiniui pagrįsti, todėl priešieškinis turi būti atmestas, kaip neįrodytas.
Atsiliepimas
Atsakovės savininkas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko. Paaiškino, kad iš siuntėjo gavus informaciją, kad krovinys yra paruoštas, jis pagal siuntėjo reikalavimus susirado vežėją, t.y. ieškovę, kad ši krovinį parvežtų. Jis buvo informuotas, kad krovinys pakrautas, ieškovės vairuotojas pats prisitvirtino krovinį ir atvežė krovinį, tačiau krovinys buvo sulūžęs. Krovinio vairuotojas telefonu jam pasakė, kad visos kelionės metu buvo viskas gerai, tačiau krovinys lūžo važiuojant viaduku netoli Klaipėdos. Mano, kad krovinys sulūžo dėl vairuotojo kaltės, nes vairuotojas nepasirinko tinkamo greičio posūkyje, kitu atveju krovinys būtų lūžęs jau ankščiau. Nurodė, kad su krovinio siuntėju buvo susitarę, kad siuntėjas pakraus krovinį ir krovinys turėjo būti vežamas su atvira platforma, nes kitu atveju niekaip nebūtų tilpęs. Iš siuntėjo ar vairuotojo duomenų, jog krovinys yra pakrautas netinkamai dėl ko jo nebūtų galima transportuoti negavo, priešingai vairuotas CMR rašte pasirašė, kad krovinys priimtas transportavimui.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu su ieškovės ieškiniu nesutiko prašė jo netenkinti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės argumentai, kad krovinys netinkamai buvo pakrautas, t.y. nepanaudojus tento ar kitų tvirtinimų yra nesusijęs su krovinio sugadinimu, nes CMR prasme medinis pagrindas prie kurio buvo pritvirtintas krovinys laikomas tinkamas sutvirtinimas gabenimui. Jeigu vairuotojas priimdamas krovinį abejoja dėl krovinio pakrovimo ar paties krovinio, tai turi pažymėti CMR rašte. Ergo Lietuva yra sudariusi sutartį su ieškove, tai jeigu pripažintu, kad ieškovė yra kalta ji patirtų nuostolius, nes reiktų sumokėti draudimines išmokas, todėl ir nepripažįsta fakto, kad ieškovė yra kalta dėl sugadinto krovinio. Atsakovė nekaltina atsakovės, jog buvo padaryti kažkokie KET pažeidimai, atsakovės manymu, kad ir nesant KET pažeidimų, tai nepatvirtina, kad krovinį vežantis vairuotojas pasirinko tinkamą greitį, vežti tokio dydžio krovinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu, o priešieškinis atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022-06-21 sudarė transporto užsakymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Lenkijos, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už šio krovinio pervežimą 2 000,00 Eur + PVM per 30 d., tau yra 2 420,00 Eur.
Iš PVM sąskaitos - faktūros serijos Nr. 088306 nustatyta, kad ieškovė atsakovei išrašė 2 420,00 Eur PVM sąskaitą - faktūrą už transporto paslaugas PL - LT. Taip pat iš PVM sąskaitos - faktūros matyti, kad siuntėjas trečiasis asmuo IMS Machinery, pasikrovimo data 2022-06-22, o išsikrovimo data 2022-06-23.
Iš atsakovės teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad krovinys atsakovei pristatytas pažeistas ir buvo pritvirtintas diržais, bet su išlūžusiomis ir sulankstytomis briaunomis.
Iš CMR važtaraščio nustatyta, kad krovinio, kurio svoris 4 000 kg, siuntėjas yra trečiasis asmuo IMS Machinery, o užsakovas atsakovė UAB „Eurilė“, pervežėjas trečiasis asmuo Kapi - Trans. Taip pat CMR yra žyma, kad krovinys atgabentas sulūžęs (CMR važtaraščio 19 punkte).
Iš ERGO 2022-09-16 Sprendimo dėl įvykio žalos Nr. 3010-0934_1-005 nustatyta, kad ERGO, atstovaudamas UAB „FSTS“ interesus, informuoja, kad UAB „FSTS“ atsakomybės nėra. Nurodoma, kad pagal UAB „Smart claims“ pateiktą išvadą dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/22/09/0014, kurioje nurodoma, jog įrenginio svoris nebuvo tolygiai paskirstytas per visą ilgį (pvz. panaudojant medinį padėklą ar papildomas medines sijas), transportavimo metu jo korpusas sulūžo dėl nuosavo svorio poveikio.
Iš atsakovės ieškovei pateikto pretenzijos matyti, kad remdamasi vairuotojo pateikta informacija, kad filtras lūžo paskutiniuose kelionės kilometruose bei, kad per tokį trumpą laiką su vilkiku ir nestandartiniu kroviniu buvo įveiktas daugiau nei 900 km atstumas, mano, kad transportavimo metu nebuvo atsižvelgta į transportavimo sudėtingumą bei dėl skubėjimo neįvertinus kelio ir lūžo įranga posūkyje.
Iš atsakovės elektroninio laiško ieškovei matyti, kad atsakovė 2022-06-27 atsisakė priimti ieškovės PVM sąskaitą – faktūrą tol, kol nebus išspręstas nuostolių kompensavimas atsiradęs transportavimo metu.
Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens ERGO, laikotarpiu nuo 2022-08-01 iki 2022-10-31 nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė savo kaltės nepripažįsta, o ERGO nepripažįsta tik ieškovės kaip vežėjos kaltės.
Iš 2022-06-10 sąskaitos tarp atsakovės ir trečiojo asmens IMS Machinery nustatyta, kad atsakovė įsigijo prekę, kurios vertę 7 000,00 Eur. Swedbank mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė trečiajam asmeniui IMS Machinery sumokėjo 7 000,00 Eur.
Iš Smart Claims išvados dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/22/09/0014, kurią užsakė ERGO nustatyta, kad pagal pateiktas fotografijas nutraukimo filtras transportavimui buvo perduotas be jokios pakuotės, į transporto priemonę pakrautas ant dviejų medinių sijų ir per viršų sutvirtintas diržais. Ventiliatorius buvo ant medinio padėklo. Kadangi įrenginio svoris nebuvo tolygiai paskirstytas per visą ilgį (pvz. panaudojant medinį padėklą ar papildomas medines sijas), transportavimo metu jo korpusas sulūžo dėl nuosavo svorio poveikio. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog įrenginio sugadinimo priežastimi buvo netinkamas / neteisingas jo pakrovimas į transporto priemonę.
Iš 2022-12-27 defektacijos akto, kurį patvirtino UAB „Aigona“ nustatyta, kad preliminari įrengimo atstatymo kaina, įvertinus įrengimo perkėlimą, sulūžusių detalių numontavimą, reikalingų detalių užsakymą, padarymą ir transportavimą, sumontavimą yra 2 150,00 Eur be PVM. Dėl nuolat besikeičiančių kainų rinkoje, pasiūlymas galioja iki 2023-03-01.
Iš trečiojo asmens IMS Machinery atsakymo atsakovei dėl sugadinto krovinio matyti, kad trečiasis asmuo yra pakrovęs daug prietaisų ir niekada nieko panašaus nėra nutikę. Taip pat nurodo, kad už krovinio pritvirtinimą yra atsakingas transporto įmonės vairuotojas, jeigu jis turi kokių nors pastabų dėl pakrautų prekių ar jų išdėstymo, jis turėtų apibūdinti tai CMR dokumente.
Teisiniai argumentai
Byloje tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta transporto užsakymo sutartis, pagal kurią ieškovė iš Lenkijos į Lietuvą turėjo pristatyti atsakovei krovinį ir krovinys nustatytu laiku buvo pristatytas į sutartą vietą. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė krovinio pervežimui pasitelkė trečiąjį asmenį, tai yra trečiąjį asmenį Kapi - Trans ir faktiškai krovinį vežė Kapi - Trans. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kas turi atlyginti nuostolius dėl krovinio sugadinimo.
Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) (toliau – CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.
Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ar susitariantis vežėjas gali būti laikomas vežėju CMR konvencijos prasme, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad taikant bendrą taisyklę, jeigu sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas, jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veža pats, ar paveda tai padaryti trečiajam asmeniui. Kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010). Būtent siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartis nulemia susitariančio vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir garantuoja siuntėjui, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju, susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo.
Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl jos privalo sutartines prievoles vykdyti pagal sutartyje ar įstatyme nustatytus reikalavimus ir negali vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2022-06-21 sudarė transporto užsakymo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Lenkijos į Lietuvą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 2 000,00 Eur + PVM per 30 d. Sutartyje taip pat nurodytas siuntėjas IMS Machinery. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė ne pati krovinį gabeno, bet pavedė įmonei Kapi – Trans, tai patvirtina bylos šalys ir CMR važtaraščio duomenys. Sutartyje kurią sudarė ieškovė ir atsakovė daugiau įsipareigojimų nėra numatytą, išskyrus tai, kad ieškovė turi pristatyti krovinį, o atsakovę už krovinį sumokėti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad pas ieškovę užsakė atvirą platformą krovinio gabenimui, nes tokius nurodymus buvo gavęs iš krovinio siuntėjo, tai yra iš IMS Machinery. Šalių paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad krovinį ant vilkiko atviros platformos pakrovė krovinio siuntėjas - IMS Machinery. Duomenų, kad krovinio siuntėjas, krovinio vežėjui būtų pateikęs kažkokius specialius nurodymus būtų davęs dėl krovinio gabenimo sąlygų nenustatyta, nes tokios žymos nėra atliktos CMR važtaraštyje 13 punkte. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad krovinį diržais pritvirtino vežėjas.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė įvykdė tarp šalių sudaryto sutarties sąlygas, tai yra laiku ir į sutartą vietą atgabeno krovinį, o atsakovė savo sutartinių sąlygų per 30 dienų atsiskaityti nėra įvykdžius, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti preliminarų teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovei yra priteista skola.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Dėl patirtos žalos, nagrinėjamu atveju tai, kad krovinys buvo sugadintas patvirtina tiek į bylą pateiktos foto nuotraukos, tiek ir kiti rašytiniai įrodymai. Tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių raliai jos patirtą žalą dėl krovinio sugadinimo. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami nustatyti realų žalos dydį. Atsakovės savininkas nurodė, kad savo sąnaudomis ir jėgomis remontavo sugandintą įrenginį, o kaip įrodymą žalai įrodyti pateikė tik defekacijos aktą.
Dėl vežėjo atsakomybės
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Vežėjo atsakomybė dėl krovinio dalies sugadinimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, iki jo perdavimo gavėjui momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis).
CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus.
Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalį, jei vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti.
Įvertinus CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas, teismas daro išvadą, kad vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, teismo vertinimu, nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Akivaizdu, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, tačiau jos gali nežinoti vežėjas.
Kasacinio teismo konstatuota, kad atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, nurodytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, žalos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai preziumuojama, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Tačiau, jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, tuomet atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Tokiu būdu vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,BOS“ v. V. Raukštaus firma ,,Renesansas“, bylos Nr. 3K-7-467/2000).
Byloje nėra nustatyta, kad vežant krovinį, automobilis su kroviniu būtų patekęs į eismo įvykį. Ieškovė atsikirsdama į priešieškinį pateikė UAB „Smart claims“ išvadą dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/22/09/0014, kurioje nurodoma, jog įrenginio svoris nebuvo tolygiai paskirstytas per visą ilgį (pvz. panaudojant medinį padėklą ar papildomas medines sijas), transportavimo metu jo korpusas sulūžo dėl nuosavo svorio poveikio. Atsakovė nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių šią išvadą ar rašytinių įrodymų, kad krovinys buvo tinkamai pakrautas, taip pat nepateikė į bylą nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad krovinys buvo sugadintas dėl vežėjo kaltės. Šalys neprašė byloje skirti ekspertizės, kad būtų nustatytos priežastys dėl krovinio sugadinimo. Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, jog jeigu vežėjo vairuotojas nebuvo garantuotos dėl patikimo krovinio pakrovimo jis turėjo atsisakyti vežti krovinį arba apie abejones pažymėti CMR važtaraštyje. Vairuotojas pagal CMR reglamentuojamas normas privalėjo patikrinti tik krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Ginčo dėl to, kad krovinys siuntėjo pakraunamas neturėjo jokių išorinių trūkumų, nėra. Taip pat nėra tai paneigiančių duomenų. Byloje ieškovė pateikė duomenis ir įrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos panaikinančios vežėjo atsakomybę, t.y. atviras tentas, krovinį pakrovė siuntėjas. Byloje pateiktos nuotraukos ir specialisto išvada patvirtina, kad krovinys sulūžo per pusę, toje vietoje, kurioje neturėjo atramos nuo savo svorio. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės preziumuojama aplinkybę, kad vežėjo vairuotojas pasirinko nesaugų greitį, nes šioms aplinkybėms patvirtinti nėra pateiktą jokių įrodymų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinį, todėl priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 29,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio surašymą, tai yra iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo ieškovė patyrė 513,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra priteistos preliminariu teismo sprendimu. Po atsakovės prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus: 484,00 Eur už atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl preliminarus teismo sprendimo priėmimo, 302,50 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, 121,00 Eur atstovavimo išlaidos parengiamajame teismo posėdyje, 665,50 Eur už procesinių dokumentų vertimą į Lenkų kalbą ir 484,00 Eur už atstovimą teisme, tai yra iš viso 2 05300 Eur, kurios ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės.
Byloje yra susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį tenkinus ir atmetus priešieškinį priteistinos iš atsakovės, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti ir palikti nepakeistą 2022-11-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų preliminarų sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-10532-1182/2023, kuriuo iš atsakovės UAB „Eurilė“ nuspręsta priteisti 2 420,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) skola, 46,11 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 11 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) papildomą sumą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 506,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513,00 Eur (penkis šimtus trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei UAB „FSTS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Atsakovės UAB „Eurilė“ priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eurilė“ 2 057,00 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „FSTS“.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eurilė“ 20,64 Eur (dvidešimt Eur ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.