- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-542-656/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- AAS "BTA Baltic Insurance Company"
- Ieškovas
- UAB „Areisa“
- Trečiasis asmuo
- V. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo AAS "BTA Baltic Insurance Company" apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d.sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Areisa“ ieškinį atsakovui AAS "BTA Baltic Insurance Company" dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo V. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 16578,82 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas ir nurodė, kad šalys sudarė Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. CVA 005906 (toliau Draudimo sutartis), draudimo laikotarpiui nuo 2016 m. susio 16 d. iki 2017 m. sausio 15 d. Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 038.1 (toliau – Taisyklės) yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis. Sutartimi šalys susitarė (priedas „Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sąlygos“), kad draudimo objektu yra Taisyklių „Specialiųjų sąlygų“ 2 punkte nurodyti turtiniai interesai, susiję su draudėjo atsakomybe dėl lengvųjų automobilių pervežimų.
2. Ieškovo darbuotojas V. Z. (duomenys neskelbtini) pasikrovė naujus „(duomenys neskelbtini)“ automobilius ir ieškovui priklausančiu vilkiku (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) (toliau Vilkikas), gabeno juos į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), iškraunant vieną iš automobilių, automobilis buvo apgadintas. 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovas iš užsakovo Prancūzijos bendrovės „Contact Logistic“ gavo 2016 m. lapkričio 7 d. sąskaitą dėl 17 282,58 Eur atlyginimo ir 2016 m. lapkričio 2 d. sąskaitą Nr. atlyginti 796,32 Eur dydžio žalą, atsiradusią gabenimo metu appgadinus naują automobilį. Šia suma buvo sumažinta ieškovui mokėtina suma už jo suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. 2017 m. gegužės 12 d. raštu atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad CMR konvencijos nuostatos taikomos tik nuo to momento, kai vežėjas priima krovinį su tikslu jį vežti. CMR konvencija vežėjo atsakomybės pabaigą sieja su krovinio perdavimo gavėjui momentu. Transporto priemonė buvo apgadinta po to, kai buvo baigtas jos vežimas. CMR nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškovo UAB „Areisa“ naudai 16 578,82 Eur draudimo išmoką, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1918,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas taikė Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau CMR konvencija). CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio ir kartu jo valdymo perdavimo momentas patvirtinamas gavėjo parašu vežėjo jam perduotame važtaraštyje.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo darbuotojas krovinį perdavė prekių priėmėjui, o šis pasirašė CMR važtaraštį. Nesant tokių duomenų, teismas sprendžia, kad krovinio vežimas, CMR koncencijos prasme, nebuvo pasibaigęs ir momentas, kai ieškovo darbuotojas atliko iškrovimo veiksmus, patenka į CMR konvencijos taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta rizika „Pretenzijos dėl krovinio apgadinimo ar praradimo vadovaujantis 1956 m. CMR konvencija“, taip pat į tai, kad įvykęs įvykis patenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį ir yra laikytinas draudžiamuoju, ieškinio reikalavimas laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
7. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir prtiimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisykles (toliau – Taisyklės). Byloje nustatyta, kad ieškovas krovinį privalėjo iškrauti pagal atskirą susitarimą su „Contact Logistics“. CMR konvencija nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros. Draudimo objektas pagal draudimo polisą Nr.CVA 005906 yra draudėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją, todėl ieškov veiksmai atliekant krovinio iškrovimą nepatenka į draudimo sutarties objektą.
9. Atsakovas nurodė, kad Draudimo polise Nr.CVA 005906 numatyta besąlyginė išskaita, kurią ir pritaikė teismas. 2016-11-02 sąskaitos Nr.2016/c/1424 796,32 eur suma susideda iš 616,32 eur (ekspertizė) ir 180 eur (avarinė tarnyba, transporto priemonės nuvilkino kaištai). Ieškovas teigė, kad ši suma priskirtina finansiniams nuostoliams, kurie apdrausti draudimo sutartimi. Finansiniai nuostoliai aptariami CMR konvencijos 23 str. Nei išlaidos dėl ekspertizės, nei išlaidos avarinei tarnybai nepatenka į finansinių nuostolių sąvoką, t.y. nepatenka į apdraustą riziką „Finansiniai nuostoliai“. Net konstatavus, kad šios išlaidos patenka į finansinius nuostolius, turi būti taikoma savarankiška besąlyginė 750 eur išskaita. Tuo tarpu 1500 eur besąlyginė išskaita taikoma žalai dėl krovinio apgadinimo. Draudimo sutartyje yra numatyti du atskiri besąlyginiai išskaitų dydžiai atskiroms apdraustoms rizikoms. Šie argumentai buvo išsakyti pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.
Šalies argumentai
10. Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad CMR konvencijoje nėra reglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti. Tačiau CMR konvencijoje yra aiškiai apibrėžtos vežėjo atsakomybės ribos. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c) punkte numatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Taigi, įstatymo leidėjas labai aiškiai numatė, jog vežėjo atsakomybė kyla ir sugadinus krovinį jį pakraunant ar iškraunant, jeigu po krovinio perdavimo jam jis tai daro pats, o atleidžiamas nuo atsakomybės tik tokiais atvejais, kai jis įrodo, jog pagal šalių susitarimą, krovinį pakrovė ar iškrovė ne vežėjas.
11. Žalos dydis yra pagrįstas dokumentais - 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovas UAB Areisa gavo užsakovo Prancūzijos bendrovės „Contact Logistic“ 2016-11-07 sąskaitą Nr. 2016/C/1445 dėl 17 282,58 Eur žalos atlyginimo ir 2016-11-02 sąskaitą Nr. 2016/C/1424 dėl 796,32 Eur atlyginimo už žalą, atsiradusią gabenimo metu appgadinus naują automobilį, ir šia suma sumažino mokėtiną ieškovui sumą už jo suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, todėl visa žalos suma atskaičius 1500 Eur besąlyginę išskaitą (franšizę) ir turi būti išmokėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
Dėl CMR konvencijos taikymo
14. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė argumentais, kad CMR konvencija krovinio iškrovimui netaikoma.
15. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neginčijo ir automobilius iš autovežio pagal šalių susitarimą privalėjo iškrauti ieškovo vairuotojas, o gavėjo atstovas po automobilių iškrovimo turėjo apžiūrėti juos ar nėra apgadinimų, ar visas krovinys pristatytas, ir tik tada gavėjas patvirtina savo parašu krovinio gavimą ir pažymi krovinio važtaraštyje, jeigu kroviniui iki jo perdavimo momento yra padaryta žala. Šioje byloje nėra keliamas ginčas, kaip vežimo sutarties šalys susitarė dėl krovinio pakrovimo ir/ar iškrovimo, nėra ginčo kad krovinį privalėjo iškrauti ne ieškovas. Tarp vežimo sutarties šalių yra sutarta, kad ieškovo vairuotojai visais atvejais patys ir pasikrauna, ir išsikrauna krovinius. Tretysis asmuo vairuotojas V. Z. pateiktame paaiškinime patvirtino, kad ir šiuo atveju automobilius iškrovė jis pats, o ne gavėjas. Automobiliai prieš juos iškraunant gavėjui dar nebuvo perduoti. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad kol krovinys yra iškraunamas ir nėra parašu patvirtinamas jo gavimas, negalima teigti, kad krovinio vežimas yra baigtas. Prancūzijos bendrovė „Contact Logistic“, kuri užsakė automobilių pervežimą, reikšdama pretenziją ieškovui taip pat laikėsi pozicijos, kad apgadintas automobilis nebuvo perduotas gavėjui.
16. CMR konvencijoje nėra reglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti. Tačiau CMR konvencijoje yra aiškiai apibrėžtos vežėjo atsakomybės ribos. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c) punkte numatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Taigi, įstatymo leidėjas labai aiškiai numatė, jog vežėjo atsakomybė kyla ir sugadinus krovinį jį pakraunant ar iškraunant, jeigu po krovinio perdavimo jam jis tai daro pats, o atleidžiamas nuo atsakomybės tik tokiais atvejais, kai jis įrodo, jog pagal šalių susitarimą, krovinį pakrovė ar iškrovė ne vežėjas.
17. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio dalies sugadinimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, iki jo perdavimo gavėjui momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad važtaraštis yra ne tik vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, bet ir įrodymas, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kita taisyklė, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priimant buvo tinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis). Vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigia, kai CMR važtaraštį pasirašo gavėjas, taip patvirtindamas apie krovinio pristatymą, kuris tampa atsakingas už krovinio tolesnį likimą. Taigi, CMR konvencijoje įtvirtinta teisinė prezumpcija, patvirtinanti krovinio perėjimo vežėjo dispozicijon faktą, ir teisinė prezumpcija, patvirtinanti tinkamos būklės krovinio ir pakuotės išorės perdavimą, taip pat nustatytas atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą atsiradimo momentas. Tačiau šios teisinės prezumpcijos yra nuginčijamos, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę įrodyti, kad yra priešingai negu preziumuojama įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012, 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014, kt.).
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas nuostolių dėl krovinio apgadinimo atlyginimo klausimo priskyrimo CMR konvencijos reguliavimo sričiai, taikė CMR konvenciją ir sprendė, kad automobiliui apgadinimo atveju taikoma draudimo apsauga, t.y. Draudimo sutarties apdrausta krovinio apgadinimo rizika.
Dėl finansinių nuostolių draudimo rizikos
19. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų dėl papildomos išskaitos taikomos draudžiant finansinių nuostolių riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų duomenų pakanka siekiant išspręsti išskaitos, kuri taikoma finansinių nuostolių rizikos draudimo išmokai, klausimą.
20. Paraidžiui aiškinant šalių sudarytą Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. CVA 005906, teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudimo liudijime nurodytos dvi atskiros apdraustos rizikos – (A) pretenzijos dėl krovinio apgadinimo ar praradimo vadovaujantis 1956 m. CMR konvencija ir (B) finansiniai nuostoliai. Atitinkamai, taikoma draudimo liudijimo priedo 1.3 punkte nurodyta besąlyginė išskaita (B) finansiniai nuostoliai 750 eur. Ši išvada sudaro pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies priteistą sumą mažinant 750 eur suma.
21. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir priteistą 16 578,82 eur draudimo išmoką mažina 750 eur suma ir priteisia ieškovui iš atsakovo 15828,82 eur draudimo išmoką.
22. Ieškinį patenkinus iš dalies (95 proc. dalimi), perskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 1822 eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Atsakovas patyrė 373 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui už paduodamą apeliacinį skundą sumokėti, todėl apeliacinį skundą patenkinus iš dalies atsakovui priteisiama iš ieškovo 19 eur dalis už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d.sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškovo UAB „Areisa“ naudai 15828,82 eur draudimo išmoką, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1822 eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš ieškovo UAB „Areisa“ 19 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.