Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-797-315/2014

Teisėja D. Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01455-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2; 2.4.6.3.4

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 15 MGL dydžio (1950 Lt) bauda, vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Iš draudimo bendrovės IF P&Insurance AS“, veikiančios per „IF P&Insurance AS“ filialą priteista 4000 Lt, iš nuteistojo A. T. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2013 m. gruodžio 28 d., apie 21.58 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Ozo g. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios apie 150 m atstumu nuo sankryžos su J. K. g., nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir automobiliu partrenkė bei sužalojo iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį E. Č., gim. 1965 m., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiajam E. Č. nepriteista 345 Lt turtinės žalos atlyginimo suma, jo teigimu, yra patirtos išlaidos dėl autoįvykyje suplėšytų drabužių, kurie yra saugomi jo namuose. Apelianto manymu, nebuvo poreikio išsaugoti sugadintų drabužių įsigijimo dokumentų, todėl jų vertę galima nustatyti tik lyginamuoju būdu, atsižvelgiant į vidutinę drabužių rinkos kainą.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtus nuostolius dėl sugadintų drabužių, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis yra pripažintas nukentėjusiuoju byloje dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei remiantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nukentėjusiajam turėjo būti atlyginta turtinė žala už sugadintus drabužius. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme pateikė apžiūrėti minėtus drabužius, tačiau jo pateiktas megztinis yra iširęs per siūles, nukentėjusiajam turtinė žala priteistina iš dalies, t.y., jam priteistina 275 Lt už aukščiau minėtus daiktus. 275 Lt suma už drabužių sugadinimą, kolegijos manymu, yra adekvati nukentėjusiojo patirtiems nuostoliams dėl įvykusio eismo įvykio.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis, bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu, dėl kurio nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d., nukentėjusiajam E. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo teigimu, dėl padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, skausmą jaučia iki dabar, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki dabar yra nedarbingas. Tai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ginamoms vertybėms ir atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

Apelianto skundo argumentai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 8 d. išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-90/2008 paliko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus, kuriais nukentėjusiajam buvo priteista 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmestini kaip nepagrįsti. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Remdamasis tokiu šaltiniu teismas turi spręsti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės. Pažymėtina, jog nurodytos Lietuvos Aukščiausio Teismo bylos Nr. 3K-3-90/2008 faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, žymiai skiriasi ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastas.

Nors nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde teigia, kad dėl jam padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, skausmą jaučia iki dabar, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki dabar yra nedarbingas, pažymėtina, kad jeigu ateityje nukentėjusysis turėtų išlaidas dėl gydymo, susijusio su įvykio metu patirtais sužalojimais, t.y. patirtų turtinę žalą, jis gali kreiptis į teismą dėl tokios žalos priteisimo bendra tvarka. Šiuo metu nustatyti, kokias išlaidas nukentėjusysis patirs dėl, jo manymu, atsirasiančių ateityje pasekmių nėra galimybės.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino paties nukentėjusiojo neblaivumą eismo įvykio metu. Nors nukentėjusysis nurodo, kad tokiu būdu teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, šis jo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstais jokiais duomenimis ir todėl atmestinas.

Teismų praktikoje, nukentėjusiems asmenims, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Priteista 10 000 litų neturtinė žala atitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikoje priteistinų sumų dydį panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgusi į visas teismo nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nustatytas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, kaltininko turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės pobūdį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Be to, nors apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sudėties pasikeitimą, pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patvarkymo, atsižvelgiant į tai, kad teisėjas A. Cininas buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju, pastarojo teisėjo žinioje buvusi byla buvo perduota kitam baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui, t.y. teisėjai D. Mickevičienei (b. l. 86). Konstatuoti, kad dėl to bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ar kitaip buvo pažeistos BPK normos, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo E. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš nuteistojo A. T. 275 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. Č. naudai.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.