- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 1-1899-119/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01455-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- E. Č.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės “If P&C Insurance AS“
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2013 m. gruodžio 28 d., apie 21.58 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Ozo g. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios apie 150 m atstumu nuo sankryžos su J.Kazlausko g., nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir automobiliu partrenkė bei sužalojo iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį E. Č., gim. 1965 m., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. T. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013-12-28, apie 22:00 val. vairavo automobilį Audi 80, važiavo Geležinio Vilko gatve link Ozo gatvės pirmąja eismo juosta. Buvo tamsu, jis buvo pavargęs. Pravažiavo sankryžą su J.Kazlausko gatve ir artėjo link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Prieš ženklą, rodantį pėsčiųjų perėją, buvo greičio ribojimas iki 60 km/val., tai sumažino greitį iki 60 km/val. Perėjos ženklą ir pačią perėją matė, tačiau žmogaus, įžengusio į pėsčiųjų perėją nepastebėjo. Nei paties pėsčiojo, nei jo ėjimo krypties, nei jo judėjimo tempo nepastebėjo. Gatvė buvo prastai apšviesta, asfalto danga tamsi, perėjos bei greičio apribojimo ženklus matė, bet kad perėjos zona buvo nudažyta raudona spalva, šito nepastebėjo. Bandė stabdyti, tik neatsimena to momento, kada paspaudė stabdžio pedalą. Kitas momentas, kurį atsimena, buvo tai, kad kai įvažiavo į perėją ir ties automobilio priekiniu kairiu kampu perėjoje pamatė pėsčiojo siluetą, spėjo dar šiek tiek pasukti vairą į dešinę, tačiau pėsčiąjį automobiliu partrenkė. Pėsčiąjį kliudė kairiąja priekine automobilio dalimi. Sustabdęs automobilį, išlipo ir nuėjo prie važiuojamoje dalyje gulėjusio pėsčiojo, kuris buvo be sąmonės. Iškvietė greitąją, pastatė avarinį ženklą ir laukė greitosios pagalbos bei policijos. Po to suieškojo nukentėjusįjį, lankė jį ligoninėje ir su juo bendravo kažkurį laiką. Norėjo taikytis, bet susitarti nepavyko. Be draudiko pasiūlytos 4000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam sutiktų papildomai dar sumokėti iki 10 000 Lt, bet tikrai ne 80 000 Lt kaip prašo nukentėjusysis savo ieškinyje. Nukentėjusiojo pareikštą ieškinį dalyje dėl sugadintų drabužių sutinka atlyginti, nors ta suma jam atrodo neadekvati.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką be jo prisipažinimo pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Č. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad 2013-12-28, apie 21.30 val. išėjo iš draugo, kuris gyvena Viršuliškėse, namų. Pas draugą gėrė degtinę. Buvo išgėręs, bet nedaug, viską prisimena, kaip atvažiavo iš Viršuliškių. Iki perėjos, kurioje buvo partrenktas, buvo praėjęs apie 2,5 km. Priėjęs prie perėjos, pažiūrėjo, kad artėjančių automobilių nėra. Padarė du žingsnius perėjoje ir daugiau nieko neprisimena, nematė nei jį partrenkusio automobilio, nei jo žibintų šviesos. Atsigavo ligoninės palatoje. Gulėjo ligoninėje. Dabar jaučia pasekmes. Gydytojai siunčia nustatyti invalidumo, nes pas jį sužeistas stuburas ir prakirstos sausgyslės kojoje. Jau 8 mėnesius negali įsidarbinti. Tuo laikotarpiu, kai įvyko eismo įvykis, nedirbo. Prieš tai dirbo Darbo biržos siuntimu vaikų darželyje. Darbo birža turėjo jam pasiūlyti naują darbą. Dabar yra registruotas Darbo biržoje, gauna pašalpą, iki pensijos jam liko 15 metų. Jo pragyvenimo išlaidos sudaro 700-800 Lt per mėnesį. Prašo priteisti jam 80 000 Lt neturtinės žalos, nes kai atsitrenkė galva į automobilį, buvo pažeistas žandikaulis, ir po šito įvykio pas jį iškrito beveik visi dantys, tiesiog pats juos ištraukė. Ligoninėje po įvykio šito nefiksavo, patikrino tik koją, stuburą, plaučius. Kada atsigavo ligoninėje, jo priekiniai viršutiniai ir apatiniai dantys visi klibėjo, o kitus, kaip jam pasakė gydytojas, kurie iškrito nuo smūgio galva į automobilį, jis greičiausiai tiesiog prarijo. Laiko, kad dėl tokių sužalojimų jam priteistina 80 000 Lt, nes vien tik dantų sudėjimas kainuos apie 25 000 Lt, o su sulaužytu kaklo slanksteliu ir pažeistomis sausgyslėmis jis dar du metus dirbti negalės. Pažymos, kiek kainuos dantų sutvarkymas, neturi ir negali pateikti, nes dar tik konsultavosi. Visi jo drabužiai, kuriais buvo apsirengęs, po eismo įvykio buvo suplėšyti ir sugadinti, tame tarpe net ir sportbačiai. Dabar medikai jį siunčia į komisiją darbingumo lygio nustatymui. Šiandien 11:30 val. turi eiti pas chirurgą, kuris duos išvadą ir su ta išvada turi eiti pas apylinkės gydytoją paimti siuntimo į komisiją.
Liudytojos A. R. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad 2013-12-28, apie 22 val. su draugais važiavo Geležinio Vilko gatve antrąja eismo juosta miesto centro link. Priekyje, maždaug 20 m atstumu, pirmąja eismo juosta, maždaug tuo pačiu greičiu, ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Audi 80“. Jiems priartėjus prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ji pamatė per ją einantį žmogų, tamsiai apsirengusį, be atšvaitų. Buvo tiesiog sekundžių reikalas, jie taip pat galėjo jį partrenkti. Pamatė tik smūgį ir į jų pusę krentantį žmogų. Pėsčiasis ėjo iš kairės į dešinę, partrenktas buvo pirmojoje eismo juostoje. Ar ta važiuojamosios dalies atkarpa buvo apšviesta, negali pasakyti, nes neatsimena, bet ji buvo tamsi, gal kažkiek neryškiai ir buvo apšviesta. To pėsčiojo visiškai nesimatė.
Liudytojo T. V. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad 2013-12-28d. apie 22 val., vairavo automobilį „Renault“, važiavo Geležinio Vilko gatve antrąja eismo juosta link Vilniaus miesto centro. Priekyje, maždaug 20 m atstumu pirmąja eismo juosta, maždaug tuo pačiu greičiu, ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Audi 80“. Tuo metu buvo tamsu, kelio danga buvo šlapia, bet nelijo. Kai „Audi“ automobilis priartėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis (liudytojas T. V.) pastebėjo perėjoje pėsčiąjį, kuris ėjo link dešinio važiuojamosios dalies krašto. Tuo metu pamatė, kad užsidegė automobilio „Audi“ „Stop“ žibintai ir šis automobilis priekiniu kairiu kampu pėsčiąjį partrenkė. Nuo smūgio pėsčiasis pakilo į orą ir nukrito į jo (liudytojo T. V.) važiavimo eismo juostą. „Audi“ automobilis sustojo. Jis taip pat sustojo. Su „Audi“ automobilio vairuotoju priėjo prie partrenkto pėsčiojo, kuris buvo be sąmonės. „Audi“ vairuotojas iškvietė medikus ir pastatė avarinį ženklą, po to atvažiavo policija ir greitoji. Mano, kad pėsčiasis buvo partrenktas visų pirma dėl to, kad gatvė nebuvo apšviesta pakankamai gerai, nes tuo metu toje vietoje vyksta intensyvus eismas. Tai pat mano, kad pėsčiasis neįvertino situacijos, nes važiavo visa banga automobilių. Jis (liudytojas T. V.) pėsčiąjį matė jau įžengusį į pėsčiųjų perėją, ir pėsčiasis net neatsisuko, nors automobilis buvo jau arti, ir visa banga mašinų artėjo link pėsčiųjų perėjos.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr.2078, kuriame užfiksuota, jog 2013-12-28, 23.10 val., atliekant A. T. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad A. T. blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 25).
VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12286/13(01), kurioje užfiksuota, kad eismo įvykio metu E. Č. buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 3,78 ‰ etilo alkoholio (b.l. 41).
Specialistės J. M.-Čobot, VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės, apžiūrėjusios E. Č., gim. 1965 m., RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2013/31294 ir rentgeno nuotraukas, padaryta išvada, kad nustatyti E. Č. sužalojimai - daugybiniai odos nubrozdinimai visame kūne, paviršinės žaizdos abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, kaklo 7-o slankstelio kairės pusės lanko lūžis, dešinės pusės 3, 4, 5 ir 6-o šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio sumušimas, oro ir kraujo susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 42-43).
Policijos patrulio T. V. tarnybiniu pranešimu (b.l. 3).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 5-7).
Fotolentelėmis (b.l. 8-11).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 12-13).
Medicininių dokumentų apžiūros protokolu (b.l. 42-43).
Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti nukentėjusysis E. Č., liudytojai A. R., T. V. dėl kokių tai aplinkybių galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir šie jo paaiškinimai yra kaltinamojo kaltės įrodymas.
Specialistų išvadose, medicininės apžiūros akte, protokoluose, fotolentelėse, tarnybiniame pranešime esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes bei neprieštarauja kaltinamojo A. T. ir nukentėjusiojo E. Č., liudytojų A. R., T. V. paaiškinimams. Todėl šiuose įrodymuose nurodyti duomenys yra kaltinamojo A. T. kaltės įrodymas.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jog pastarasis vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, įrodyta jo pačio visišku savo kaltės pripažinimu ir duotais teisme paaiškinimais, nukentėjusiojo E. Č., liudytojų A. R., T. V., specialistų išvadomis, protokolais, fotolentelėmis, tarnybiniu pranešimu. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus.
A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 2 punktas). A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. T. LR BPK 140 straipsnio tvarka nebuvo sulaikytas. A. T. neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. A. T. kardomoji priemonė nepaskirta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. T. bausmę, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. T. neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirbantis. Šios aplinkybės rodo, kad A. T. nelinkęs nusikalsti, jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savikritiškai įvertino savo elgesį, sutiko pagal galimybes atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Šios aukščiau paminėtos aplinkybės įrodo, kad ateityje A. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam skirtina bauda.
Nukentėjusysis E. Č. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 345 Lt turtinės ir 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių padarytą turtinę žalą. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Šiame straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos ar turėtos išlaidos, kurių asmuo būtų nepatyręs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau patirta žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta nei vieno dokumento, patvirtinančio patirtą turtinę žalą, teismas atmeta prašymą atlyginti turtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis A. T. nukentėjusiajam E. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamojo A. T. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kurių liekamieji reiškiniai išliko iki šiol. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir skausmą. Iš pateikto draudimo bendrovės „IF P&Insurance AS“, veikiančios per „IF P&Insurance AS“ filialą atsiliepimo nustatyta, jog nukentėjusiojo reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, didesnis nei teismų praktikoje nustatytas neturtinės žalos dydis, kompensuojamas eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdžius sveikatą, todėl apskaičiuota 4000 Lt dydžio draudimo išmoka atlygins nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt (LAT nutartys 2K-280/2010, 2K-215/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą bei į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą bei pobūdį, į tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus eismo įvykio metu, pareikštas ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas iš dalies ir iš draudimo bendrovės IF P&Insurance AS“, veikiančios per „IF P&Insurance AS“ filialą priteistina 4000 Lt, o iš kaltinamojo 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais teismas,-
nusprendė:
pripažinti A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą ir vadovaujantis LR BK 68 straipsniu skirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise- vairuoti kelių transporto priemones.
Įpareigoti A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Nukentėjusiojo E. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš draudimo bendrovės IF P&Insurance AS“, veikiančios per „IF P&Insurance AS“ filialą 4000 Lt, o iš kaltinamojo A. T. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. Č..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.