Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, registruota užimtumo tarnyboje, teista:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį (2 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vykdymą atidedant 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį (2 veikos) galutine bausme – areštu 60 parų;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – areštu 45 paroms;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 28 paroms;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – areštu 40 parų. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 dienoms;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) – galutine bausme – areštu 36 paroms. Bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 15 dienų;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 5 dienoms,

2024 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams 15 dienų, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2024 m. kovo 1 d ir 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžius bei 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį (bausmę atlikusi);

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštu 50 parų (įsiteisėjo 2025 m. liepos 10 d., bausmės neatlikusi);

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 30 parų (įsiteisėjo 2025 m. liepos 18 d., bausmės neatlikusi),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025-02-05 apie 17.05 val. atvyko į UAB „IKI Lietuva“ parduotuvę „IKI Žemyna“, esančią adresu Žemynos g. 2, Vilniuje, kur nuo lentynos paėmė 8 vnt. 500 g maltos kavos „Dallmayr prodomo“, prekės kodas 30096, kurio 1 vnt. vertė 10,99 Eur, bendrai sumai už 87,92 Eur, ir 4 vnt. 500 g maltos kavos „Tchibo Exlusive Original“, prekės kodas 275409, kurios 1 vnt. vertė 13,99 Eur, bendrai sumai už 55,96 Eur, minėtas prekes įsidėjo į su savimi atneštą geltonos spalvos maišą ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi už 143,88 Eur vertės turtą,

tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025-02-13 apie 17.37 val. atvyko į UAB „IKI Lietuva“ parduotuvę „IKI Žemyna“, esančią adresu Žemynos g. 2, Vilniuje, kur nuo lentynos paėmė 16 vnt. 500 g maltos kavos „Dallmayr prodomo“, prekės kodas 30096, kurios 1 vnt. vertė 10,99 Eur, bendrai sumai už 175,84 Eur, minėtas prekes įsidėjo į su savimi atneštą geltonos spalvos maišą ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi už 175,84 Eur vertės turtą, tokiu būdu pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 319,72 Eur vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. K. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad vasario 5 dieną ji negalėjo tiek kavos paimti, toks kiekis netilptų į maišą. Kavos pakeliai buvo supresuoti. Paėmė kažkur trylika ar keturiolika pakelių. Dėl vasario 13 d. kaltę pripažįsta pilnai. Ėmė kavą ,,Dallmayr“, ,,Illy“. Kavos ,,Tchibo“ niekada neima, nes ji neskani ir niekam nereikalinga. Dėl kavos ,,Lavazza“, tai galimai ėmė. Ji pati tą kavą gėrė, o kitą išdalino. Sau pasiliko kavą ,,Dallmayr“ ir ,,Illy“, kavos ,,Lavazza“ nepasiliko. Jos paragavo ir ji jai nelabai patiko. Ji tada neskaičiavo tos kavos, tik grįžusi namo suskaičiavo. Tuo metu jai niekas nesiūlė darbo, tai pati čia nusprendė. Galima atsukinėti kameras, prieš ją buvo atėję ir kiti žmonės. Ji dabar yra Metadono programoje. Su ieškiniais kaip ir sutiktų, tik reikėtų pasižiūrėti dėl pirmo kaltinimo. Kai vykdė vagystes, tai buvo priklausoma nuo narkotikų. Kai vartoji, tai tų aplinkybių ir neatsimeni. Ji negalėjo tiek kavos paimti. Įėjus į parduotuvę matosi laipteliai, kuriais ji pakilo, ir yra durys, kur įėjimas, ir čia yra kasos. Per ten yra išėjimas, ten nefilmuojama. Įėjo į parduotuvę ir išėjo iš jos tuo pačiu keliu. Ji išnešė kavos iš parduotuvės, bet tikrai ne tiek, kiek nurodyta ieškovų. Ji „Tchibo“ kavos tikrai neėmė, nes ji jai yra neskani. Dabar prisiminė, jog kava „Illy“, „Lavazza“ buvo toje pusėje, kur stovėjo vyras, kuris užstoja ją (D. K.) vaizdo įraše. Ten buvo kilograminės kavos pupelės, kurios buvo viršuje, ji jų net nepasiektų. Kava „Illy“ net kitoje pusėje buvo. „Tchibo“ kava labai neskani kava, todėl jos tikrai nevogė. Nesutinka, kad pavogė 8,5 kilogramo kavos. Norėtų, kad atstovė patikslintų skaičius. Abu kartus ėjo į tą pačią parduotuvę, pasižiūrėjo, kad ten nėra apsauginių. Vieną kartą pastebėjo apsauginį, o kitą kartą ją uždengė. Vieną kartą iš tos parduotuvės buvo ir išvaryta.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą.

Vagystė – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016).

Kaltinamosios nurodomas aplinkybes apie abi vagystes visiškai patvirtina byloje surinkti duomenys: parduotuvės pareiškimai, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti neteisėti kaltinamosios veiksmai parduotuvėse. Iš tiesų vaizdo įrašas apie 2025 m. vasario 5 d. vagystę nėra labai informatyvus, nes D. K. nufilmuota iš nugaros, matyti, kaip ji pritupia prie stelažo apatinėje lentynoje išdėstytų prekių, iš ten kažką ima ir krauna į savo maišą, tuo metu jai už nugaros stoviniuoja vyriškis, kuris panašiu laiku atėjo į parduotuvę. Jis ima prekes iš kito stelažo viršutinės lentynos, taip užstodamas D. K., dėl ko negalima nustatyti, kiek konkrečiai ir kokių prekių ji paėmė. Tačiau toliau vaizdo įraše matyti, kad D. K. maišas prikrautas pilnas, ji su juo išeina iš parduotuvės. Civilinio ieškovo atstovė teisme nurodė, kad dėl praėjusio laiko vaizdo įrašai iš kitų kamerų neišliko, todėl sumažino savo reikalavimus, atsižvelgdami į planogramą (prekių išdėstymą), kad pagrobta 8 vnt. „Dallmayr Prodomo“ po 500 g ir 4 vnt. „Tchibo Exclusive“ po 500 g. Teismas pažymi, kad vagystės faktas akivaizdus, D. K. išeina pro kasas su pilnu maišu prekių, už jas neatsiskaičiusi. Aplinkybė, kad nesimato, kokias prekes ji paėmė ir kiek, nesudaro pagrindo vertinti, kad vagystė nėra įrodyta. Civilinio ieškovo atstovė dar su pirminiu pareiškimu pateikė po patikrinimo parduotuvėje sudarytą nuostolių aprašą (1 t., b. l. 62), kuriame nurodyta pasigesta 5 rūšių kava, jos kiekis ir kaina (iš viso 251,78 Eur), teisminio nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų papildomiems įrodymams dėl nuostolių dydžio gauti, tačiau dėl praėjusio laiko nepavykus gauti tikslesnių duomenų, sumažino savo reikalavimus. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad civilinio ieškovo reikalavimas nepagrįstas. D. K. argumentai apie tai, kad ji nemėgsta „Tchibo“ kavos, todėl jos negalėjo pavogti, vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad tiek kavos per savaitę ji pati negalėjo suvartoti, taigi, jos pasirinkimas kavos rūšies niekaip nesusijęs su pačios pomėgiais.

Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog D. K. 2025-02-05 apie 17.05 val. atvyko į UAB „IKI Lietuva“ parduotuvę „IKI Žemyna“, esančią adresu Žemynos g. 2, Vilniuje, kur nuo lentynos paėmė 8 vnt. 500 g maltos kavos „Dallmayr prodomo“, prekės kodas 30096, kurio 1 vnt. vertė 10,99 Eur, bendrai sumai už 87,92 Eur, ir 4 vnt. 500 g maltos kavos „Tchibo Exlusive Original“, prekės kodas 275409, kurios 1 vnt. vertė 13,99 Eur, bendrai sumai už 55,96 Eur, minėtas prekes įsidėjo į su savimi atneštą geltonos spalvos maišą ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi už 143,88 Eur vertės turtą, ir 2025-02-13 apie 17.37 val. atvyko į tą pačią parduotuvę, kur nuo lentynos paėmė 16 vnt. 500 g maltos kavos „Dallmayr prodomo“, prekės kodas 30096, kurios 1 vnt. vertė 10,99 Eur, bendrai sumai už 175,84 Eur, minėtas prekes įsidėjo į su savimi atneštą geltonos spalvos maišą ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi už 175,84 Eur vertės turtą, tokiu būdu pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį iš viso 319,72 Eur vertės turtą.

Vertinant, ar padarytos dvi veikos, ar viena tęstinė, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-P-51-719/2023). Taip pat Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad jei kaltininkas sąmoningai atskirais veiksmais vagia mažesnės vertės turtą, pavyzdžiui, dėl to, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai darydamas turi išankstinį bendrą sumanymą tokius savo veiksmus ir toliau tęsti, yra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Teismui nekyla abejonių, kad D. K. veikė pagal vieną išankstinį sumanymą. Tokia išvada daroma atsižvelgus ir į nedidelį laiko tarpą tarp įvykdytų vagysčių, jų intensyvumą ir sistemingumą, į tai, kad prekės vogtos dideliais kiekiais, prikemšant maišą kiek tilps, siekiant gauti maksimalią naudą. Visas veikas vienija visiškai vienodas braižas, atidirbta veikimo schema – atsineša maišą, tikslingai eina prie tam tikrų prekių lentynų, kraunasi prekes kiek įmanoma didesniais kiekiais, greitai pasišalina. Teisiamajame posėdyje D. K. paaiškino į šią parduotuvę ėjusi todėl, kad ten nėra apsaugos. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad D. K. turėjo bendrą sumanymą vogti, kiek tik jai pavyks, kol bus sustabdyta, o vogė per kelis kartus, nes skaičiavo prekių kainą ir išnešdavo tiek, kiek, jos manymu, nesiekia baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą. Aplinkybę, kad D. K. vagia mažesnės vertės turtą dėl to, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, liudija ir tai, kad pakeitus kaltinimą teisme dėl vasario 5 d. vagystės, D. K. netgi neginčijo vogusi jos nemėgstamą „Tchibo“, o su veikų kvalifikavimu kaip vienos tęstinės veikos nesutiko aiškiai tik dėl to, kad veikas vertinant atskirai, pagal vieną jų liktų tik administracinė atsakomybė. Kitų argumentų ji nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, veiką pripažinus tęstine, D. K. padėtis nėra pabloginama, nes tęstinės veikos metu jos pagrobto turto vertė viršija 3 MGL sumą, bet neviršija 10 MGL sumos, ji kaltinama padariusi vieną baudžiamąjį nusižengimą. D. K. neabejotinai suvokė vykdanti vagystes ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas

D. K. pagal pirminį kaltinimą kaltę pripažino iš dalies, neigdama tik pirmosios vagystės metu pagrobtų prekių kiekį. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinimo apimtis pagal pirmąjį kaltinimą pasitvirtino iš dalies, teismas daro išvadą, kad D. K. prisipažino. Vis tik įvertinus, kad ji anksčiau daug kartų buvo teisiama už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, teismas neturi pagrindo manyti, kad D. K. gailisi nuoširdžiai. Darytina išvada, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę D. K., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamoji padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia, nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog nusikalstamą veiką D. K. padarė būdama teista 11 kartų, taip pat ne kartą teista Didžiojoje Britanijoje (1 t., b. l. 115-145, Liteko duomenys), nuo 2021 m. iki 2025 m. kovo 25 d. ji 256 kartus bausta administracine tvarka, iš jų kelis kartus už važiavimą be bilieto ir kelis kartus už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, likę baustumai – už smulkias vagystes, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 77-88, 93-113),

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, tai, kad ji sistemingai daro nusikalstamas veikas, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta D. K. už padarytą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant jo trukmę didesnę nei bausmės vidurkis – 39 paras. Nors didžioji dalis D. K. atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių sudaro bausmės už baudžiamuosius nusižengimus, kas teisiškai teistumo nesukelia, vis tik jos asmenybė rodo, kad švelnesnė bausmė nepasieks bausmės tikslų.

Po nagrinėjamos veikos padarymo kaltinamosios atžvilgiu buvo priimti 2 nauji apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu jie yra įsiteisėję, jais skirtos bausmės nesubendrintos tarpusavyje. Todėl nagrinėjamoje byloje skiriama bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 50 parų arešto bausmės pridedant po dalį (po 15 parų) iš šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

D. K. laikinai nebuvo sulaikyta. Duomenų, kad ji buvo sulaikyta ar atliko bausmę bylose, su kuriose priimtais nuosprendžiais bausmė bendrintina, taip pat nenustatyta.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo kaltinamosios sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

D. K. kardomoji priemonė nepaskirta, jai kitame procese taikoma kardomoji priemonė suėmimas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

UAB „Iki Lietuva“ byloje pareiškė civilinius ieškinius, kuriuo prašo priteisti civiliniam ieškovui turtinės žalos atlyginimą. 2025 m. kovo 17 d. civiliniame ieškinyje dėl 2025 m. vasario 5 d. vagystės nurodė, kad padaryta 251,78 Eur dydžio turtinė žala (1 t., b. l. 64). Šį ieškinį teisminio nagrinėjimo metu patikslino, prašė priteisti 143,88 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 46-48). Dėl 2025 m. vasario 13 d. vagystės pateikė 2025 m. kovo 20 d. civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 175,84 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 38). Civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios veiksmais ir jos kalte, todėl darytina išvada, kad ieškiniai pagrįsti byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurių teismas nekartoja, apie tai jau pasisakė šiame nuosprendyje. Todėl civilinio ieškovo reikalavimai dėl 2025 m. vasario 13 d. vagyste padarytos 175,84 Eur dydžio turtinės žalos ir dėl 2025 m. vasario 5 d. vagyste padarytos 143,88 Eur dydžio turtinės žalos, iš viso 319,72 Eur, tenkintini visiškai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl kaltinamajai D. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2025-07-15 pažymoje (patikslintoje) nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3.2.1 punktu, valstybės naudai iš kaltinamosios D. K. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 325 Eur (2 t., b. l. 63-66).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju D. K. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kaltinamoji suimta kitoje byloje, jos galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji vengė pati pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamoji, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamosios teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais (2 vnt.) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jai bausmę – areštą 39 (trisdešimt devynioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. ir 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. skirtos 50 parų arešto bausmės pridedant dalį (15 parų) šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės ir dalį (15 parų) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti D. K. galutinę bausmę – areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamosios sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

UAB „Iki Lietuva“ civilinius ieškinį tenkinti ir priteisti civiliniam ieškovui iš kaltinamosios D. K. 319,72 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 72 ct) turtinei žalai atlyginti.

Skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.