Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimo, kuriuo tenkintas G. Š. skundas ir administracinių teisės pažeidimų bylos jo atžvilgiu nutrauktos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-26910024-15 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d. 35 Eur bauda už tai, kad jis, 2014 m. lapkričio 28 d., 7.51 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 m. atstumu ir tuo pažeidė KET 155.4 p. reikalavimus bei už tai, kad jis, 2014 m. gruodžio 2 d., 8.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 m. atstumu, tuo pažeidė KET 155.4 p.

G. Š. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-27374859-15 buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 4 d. 86 Eur bauda už tai, kad jis, 2014 m. lapkričio 19 d., 8.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 m. atstumu ir tuo pažeidė KET 155.4 p. bei už tai, kad jis, 2014 m. gruodžio 23 d., 7.54 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 m. atstumu ir tuo pažeidė KET 155.4 p., taip pat už tai, kad jis, 2015 m. vasario 4 d., 8.21val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 m. atstumu ir tuo pažeidė KET 155.4 p., 2015 m. vasario 6 d. 8.06 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko ją stovėti prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 m. atstumu ir tuo pažeidė KET 155.4 p.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, surinkta administracinių teisės pažeidimų bylų medžiaga, apeliacinio skundo motyvais, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamo nutarimo, kuriuo Institucijos surinkti įrodymai pripažinti nepakankamais G. Š. kaltei pagrįsti, naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl mano, jog byloje nepakanka duomenų apie pažeidimo padarymo laiką ir vietą. Šie duomenys tiesiog preziumuojami, remiantis policijai apie įvykį pranešusio asmens pateikta informacija. Jokia išsamesnė informacija apie įvykį nebuvo renkama, iš pranešimą pateikusio asmens nepaimtas net paaiškinimas. Šių teismo padarytų išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliantas skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismas panaikino nutarimus Nr. 20N-26910024-15 ir Nr. 20N-27374859-15 nepagrįstai nesivadovaudamas liudytojo D. I. parodymais, kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto argumentas nepagrįstas. Teismas, priimdamas savo sprendimą, aptarė ir vertino visą byloje esančią medžiagą, t. y. vertino pateiktas fotonuotraukas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. paaiškinimus, sistemoje www.e-policija.lt įkeltą informaciją, surašytus administracinės teisės pažeidimo protokolus, nutarimus, teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustas liudytojas D. I., kuris negalėjo tiksliai įvardyti nuotraukų fiksavimo datos. Liudytojas pažymėjo, kad nuotraukas darydavo ryte, vesdamas vaikus į darželį. Mobilieji telefonai paprastai įrašo datą ir laiką, kada nuotrauka buvo padaryta. Kai nuotraukos perkeliamos iš telefono į kompiuterį, data ir laikas įrašomi kompiuteryje kaip informacijos, saugomos su kiekviena nuotrauka, dalis. Tačiau ši informacija ne visada yra tiksli. Pavyzdžiui, telefone gali būti nustatyta neteisinga data ir laikas. Jei nuotraukos nuskaitomos, gali būti rodoma nuotraukų nuskaitymo, bet ne fotografavimo data ir pan. Būtent todėl pareigūnai, gavę reikšmingos informacijos apie galimą pažeidimo padarymą, privalo patys vykti į įvykio vietą ir fiksuoti pažeidimą įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju D. I. apie galimai sistemingai daromus pažeidimus pranešė ne anonimiškai, o elektroniniu būdu ir ne vieną kartą, tačiau policijos pareigūnai, gavę svarbią informaciją, kurios pagrindu asmenį galima traukti administracinėn atsakomybėn, nesivargino pateiktos informacijos patikrinti ir į galimai pažeidimo vietą, kuri visuomet buvo ta pati – Rasytės gatvė, neatvyko. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi būtent pareigūnams, o ne privatiems asmenims yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, juos tikrinti bei vertinti, ar konkrečiu atveju surinktų duomenų pakanka asmens kaltei pagrįsti. Analizuojamu atveju pareigūnai pasirinko pasyvių stebėtojų vaidmenį, tikėdamiesi, jog kelių nuotraukų, kurių autentiškumas nėra nustatytas, pakaks ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties įrodytumui. Tačiau kiekvienu atveju turi būti remiamasi įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis.

Institucijos prašymui bylos medžiagą grąžinti iš naujo tirti įgaliotam organui nėra pagrindo, kadangi pažeidimo išaiškinimui reikšminga informacija jau yra prarasta. Laiku nenuvykus į įvykio vietą patikrinti, ar G. Š. automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš tiesų buvo pastatytas prieš pėsčiųjų perėją arčiau kaip 5 m. atstumu, nėra galimybių. Taipogi, jei liudytojas D. I. būtų laiku apklaustas apie betarpiškai fiksuotas aplinkybes, t. y. iš karto po elektroniniame policijos portale patalpintų nuotraukų, jis, tikėtina, būtų nurodęs tikslią nuotraukų darymo datą. Tačiau šiuo metu jau yra praėjęs ne vienas mėnesis nuo galimo pažeidimo fiksavimo momento (nuotraukos darytos galimai 2014-12-02), todėl liudytojas tikslių įvykio aplinkybių nesugebėjo atgaminti. Kokiais būdais Institucija tikisi surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, apeliaciniame skunde neminima, todėl bylos grąžinimas įrodymui rinkimui nėra tikslingas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Kadangi minėti kriterijai šiuo atveju yra pažeisti, todėl teigti, jog apylinkės teismas nukrypo nuo formuojamos aktualios teismų praktikos nėra pagrindo. Nesvarbu, ar fotonuotraukas pateikė anonimas, ar visus savo asmens duomenis bei kontaktus pateikęs asmuo, tokio asmens pateikta informacija privalo būti tikrinama ir vien ja negalima besąlygiškai remtis nubaudžiant asmenį administracine tvarka (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-33-387/2015; ATP-50-562/2015).

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad visos pažeidimo padarymo fakto nustatymui reikšmingos aplinkybės apylinkės teismo buvo ištirtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nuspręsta, kad G. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 4 d., sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.