- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-33-387/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11233-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutarties, kuria atmestas G. K. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos (toliau - pareigūnės) 2014-08-25 nutarimo Nr. 14N-17282884-14 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos 2014-08-25 nutarimu G. K. nubausta už tai, kad 2014-08-06, 06.53 val., savo vairuojamą automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė aikštelėje Mindaugo g. 11, Vilniuje, kelio ženklo „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo zonoje ir automobilis stovėjo iki 16.17 val., tuo pažeidė KET 1 priedo 529 ženklo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2014-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė G. K. skundą dėl 2014-08-25 pareigūnės nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti 2014-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad protokolus surašiusi tyrėja patvirtino mačiusi vaizdo įrašą, kuriame stovėjo apeliantės automobilis ilgesnį nei 2 valandų laiko tarpą. Anot apeliantės, teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad tyrėja pati nematė vaizdo įrašo, taip pat negalėjo patvirtinti, ar automobilis stovėjo ilgiau nei dvi valandas. Vadovaudamasi teismų praktika, formuojama nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. ATP-796-628/2013), apeliantė pažymi, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, sprendžiant jos kaltės klausimą negalima vadovautis byloje esančiomis prekybos centro „Maxima“ darbuotojų, o ne policijos pareigūnų, darytomis nuotraukomis. Anot apeliantės, šie duomenys galėtų būti vertinami tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tam, kad jie taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka.
Apeliantė nurodo, kad pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 1 priedą, 529 ženklas reiškia „Stovėjimo ribotą laiką vieta - Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta". Taigi šis reikalavimas reiškia, kad automobiliui leidžiama nepertraukiamai stovėti ne daugiau kaip dvi valandas. Apeliantė pažymi, kad siekiant nustatyti šio ženklo pažeidimą, turi būti nustatyta, kad automobilis nepertraukiamai toje pačioje vietoje stovėjo daugiau nei dvi valandas. Tuo tarpu fotonuotraukos nurodo po tris momentus skirtingais laikais, kuomet fiksuotas automobilis, todėl, apeliantės nuomone, iš fotonuotraukų negalima vienareikšmiškai įsitikinti, ar minimas automobilis nepertraukiamai toje pačioje vietoje stovėjo ilgiau nei dvi valandas. Automobiliui iš šios vietos išvažiavus tarp nurodomų užfiksuotų momentų, ir po 5, 10, 30, 45 min. ar daugiau laiko grįžus į tą pačią vietą, laikytina, kad 2 val. stovėjimo terminas skaičiuojamas iš naujo. Apeliantė akcentuoja, jog be pareiškimų su pridėtomis fotonuotraukomis, byloje nėra jokių kitų leistinų įrodymų apie nepertraukiamą automobilio stovėjimą.
Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nei protokoluose, nei nutarime nėra nurodyta kokiomis techninėmis priemonės buvo padarytos minėtos fotonuotraukos, nepateikta tų techninių priemonių dokumentų (metrologinės patikros, sertifikatai bei kiti naudojimo teisėtumą patvirtinantys duomenys), kad būtų galima įsitikinti šios medžiagos autentiškumu, jos nesuklastojimu, nesumontavimu ir t. t.
Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi ir 2005-07-25 LR Generalinio komisaro Įsakymo „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo" Nr. 5-V-462 63 p. reikalavimų, kuris numato, kad „Jei KET pažeidimui nustatyti buvo panaudoti matavimo prietaisai, šių prietaisų matavimo paklaidų dydžiai įvertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai." Anot apeliantės, tariamam pažeidimui nustatyti kaip laiko matavimo prietaisas tikėtina buvo naudotas fotoaparatas ar filmavimo kamera (nors tyrėja, kaip užfiksuota 2014-10-29 teismo posėdžio darytame garso įraše, nurodė negalinti pasakyti, kokiais prietaisais buvo matuota laikas, data, fiksuotas automobilis). Apeliantė pažymi, kad tokie matavimo prietaisų dydžiai, kaip ir patys matavimo prietaisai, apskritai nebuvo nustatyti, todėl negalima teigti, jog nurodomi laikai, datos fotonuotraukose yra teisingi. Paprasčiausio modelio fotoaparate rankiniu būdu galima keisti tiek datos, tiek laiko duomenis, todėl nėra pagrindo remtis neaiškios kilmės fotonuotraukomis kaip patikimu įrodymu. Formalus Protokolų užpildymas remiantis nepatikrinta ir nepatikima medžiaga neatitinka minėto Generalinio komisaro Įsakymo 26.7., 26.7.1., 26.7.2., 31., 43 reikalavimų: 26.7.1. p. numato, kad protokole įrašomas prietaiso, kuris buvo panaudotas pažeidimui nustatyti, pavadinimas, markė, gamyklinis numeris, metrologinės patikros liudijimo numeris, tačiau nei prietaiso nustatymas nei jo patikrinimas nebuvo atliktas; 26.7.2. punktas numato protokole įrašyti tikrinimo rezultatus, t.y. įrašyti prietaiso, panaudoto pažeidimui nustatyti, rodmenis, be to, nurodyti prietaiso paklaidas, numatytas metrologinės patikros liudijime, tačiau, pasak apeliantės, ir šie veiksmai nebuvo surašant protokolą atlikti.
Apeliantė akcentuoja, jog pareiškimas ir fotonuotraukos tyrėjai buvo pateikti jau po tariamo pažeidimo padarymo, tad ji negalėjo nuvykti ir įsitikinti, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant KET reikalavimus. Be to, byloje nėra jokių tarnybinių pranešimų, patvirtinančių, jog pareigūnė buvo nuvykusi į įvykio vietą.
Taip pat, apeliantės teigimu, iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti, kurio kelio ženklo reikalavimas yra pažeistas. Fotonuotraukose užfiksuotas ženklas negalioja minėtam automobiliui, kadangi ženklo galiojimas yra į priekį, tuo tarpu automobilis stovi prieš ženklą. Anot apeliantės, iš pateiktos medžiagos galima tik numanyti, jog nurodomoje vietovėje yra/buvo (ar nėra/nebuvo) dar daugiau ženklų, kurių reikalavimai neva tai buvo pažeisti, tačiau kurie nebuvo užfiksuoti kartu su automobiliu fotonuotraukose.
Apeliantės nuomone, vairuotojai, atvykstantys į Ševčenkos gatvę iš Mindaugo gatvės bei statantys automobilius kairėje gatvės pusėje (žiūrint nuo Mindaugo g. pusės), negali pažeisti jokių statymo taisyklių nes šių vairuotoju važiavimo maršrutu neatsiranda jokiu kelio ženklu reglamentuojančiu stovėjimo ribotą laiką ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pagrindo. Pasak apeliantės, šioje vietoje kairėje kelio pusėje įrengtas ženklas „stovėjimo ribotą laiką vieta" (2val.) reglamentuoja stovėjimą aikštelėje ties p/c Maxima, nes šis ženklas yra įrengtas taip, kad ženklo plokštuma yra statmena aikštelės kelio ašiai, o ne Ševčenkos g.. Taigi, vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 28 p., toks ženklas Ševčenkos gatvėje negalioja.
Taip pat apeliantė pažymi, kad p/c Maxima darbuotojai galimai daromą pažeidimą stebėjo ir duomenis rinko slaptai (byloje minimoje vietoje nėra jokių įspėjančių lentelių, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo įranga), nežinant apie tai galimą pažeidimą darančiam asmeniui, o tai jau atitinka operatyvinei veiklai būdingus požymius.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, nagrinėjant bylą, buvo pažeista ir jos teisė į teisingą, nešališką, nepriklausomą bylos nagrinėjimą ir iš šios teisės kylantis rungimosi principas, kadangi apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog policijos komisariate yra prekybos centro schema, kurioje nurodytos vietos kur iki 2 valandų gali parkuoti automobilius „Maximos" lankytojai, tačiau į bylą ši schema pateikta nebuvo. Tokiu būdu apeliantė negalėjo jos įvertinti, pateikti prieštaravimus ir ginti savo galimai pažeistas teises.
Anot apeliantės, nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar prekybos centro „Maxima“ darbuotojų pateikta vaizdinę medžiagą galima pasitikėti. Tačiau nepriklausomai nuo šio fakto asmenų pateikta vaizdinė medžiaga vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet, pasak apeliantės, jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip tikrai padarytas pažeidimas ir kurios pagrindu būtų surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja (toliau – Institucijos atstovė) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos atstovės teigimu, G. K. kaltė padarius jai įkaltinamą pažeidimą, visiškai patvirtina byloje surinkti duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, gautas pareiškimas, liudytojų parodymai, kita administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta rašytinė medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, G. K. kaltės padariusi ATPK 124¹ str. 2 d., nurodytus pažeidimus, nepripažįsta. Apeliantė pažymi, kad UAB „Maxima LT“ darbuotojų pateikta vaizdinė medžiaga gali būti vertinama tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet jokiu būdu negali būti traktuojama kaip tikrai padarytas pažeidimas. Anot G. K., vadovaujantis vien šia medžiaga negalėjo būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jei jie būtų užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka.
Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 str. 1 d.). Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011).
Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų dėl eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.). Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-6/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2204/2011, N63-413/2010, N575-881/2009).
Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų protokolai G. K. ir jų pagrindu priimtas 2014-08-25 vyresniosios tyrėjos nutarimas buvo surašyti vadovaujantis iš esmės vien tik UAB „Maxima LT“ pateiktu pareiškimu bei nuotraukomis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apeliantės nurodomu argumentu, jog nei protokolą surašiusi ir nuobaudą paskyrusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių papildomų priemonių, siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo tiksliai nustatyta kokioje konkrečiai vietoje stovėjo G. K. automobilis (byloje esančiame stovėjimo aikštelės plane nėra pažymėta apeliantės automobilio stovėjimo vieta), kokiomis techninėmis priemonėmis buvo padarytos byloje esančios nuotraukos ir kieno jos buvo darytos, taip pat byloje nėra nustatyta kas užfiksavo galimai padarytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors tyrėja A. Š. teismo posėdžio apylinkės teisme metu ir parodė, jog gavusi pareiškimą, t. y. faktiškai jau po galimo pažeidimo padarymo, buvo nuvažiavusi į galimo pažeidimo padarymo vietą, tačiau, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, tuo pačiu tyrėja patvirtino pati vaizdo įrašo nemačiusi (pastaroji aplinkybė nustatyta perklausius teismo posėdžio garso įrašą, patalpintą teismų sistemoje LITEKO). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad tyrėja laiku nepasirūpino pastarojo vaizdo įrašo išsaugojimu ir net nebandė nustatyti kuris UAB „Maxima LT“ darbuotojas ir kokiomis priemonėmis užfiksavo galimą pažeidimą. Šių aplinkybių G. K. skundo nagrinėjimo metu nenustatė ir pirmos instancijos teismas, atmesdamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK atstovo prašymą iškviesti į posėdį ir apklausti liudytoju UAB „Maxima LT“ darbuotoją, kuris užfiksavo galimą pažeidimą ir kuris galimai padėtų nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (pastaroji aplinkybė nustatyta perklausius teismo posėdžio garso įrašą, patalpintą teismų sistemoje LITEKO). Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju šio liudytojo parodymai yra esminiai bylos baigčiai, kadangi tik jais galima patikrinti UAB „Maxima LT“ pareiškime nurodytas aplinkybes ir byloje esančias nuotraukas.
Išnagrinėjus bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar G. K. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 2 d., sudėtys.
Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.