- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- 1-3990-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34704-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji, 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 10.38 val., adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija.
J. K. šiais savo veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji J. K. nurodė, kad iš vakaro išgėrė ir kaimyną vežė į (duomenys neskelbtini). Turi problemų dėl (duomenys neskelbtini). Buvo reidas, sustabdė ir pripūtė. . Sutinka, kad kaltinime nurodytu laiku ir vieta. Alkoholį 0,5 l alaus vartojo su sugyventiniu. Porą valandų iki važiavimo vartojo alkoholį, negali tiksliai pasakyti. Apie 11 val. sustabdė. Anksčiau nei 9 val. vartojo alkoholį, buvo tamsu, apie 5-6 val. Praėjo 6 val. po gėrimo iki vairavimo. Išgėrė vieną 0,5 l dviese, turi didelių problemų su kepenimis. Iš vakaro buvo gimtadienyje, ten vartojo degtinės, alaus ir iš ryto apie 11 val. reikėjo važiuoti. Nežino koks suvartoto alkoholio kiekis buvo, keturiese išgėrė butelį degtinės, alaus. Sutinka su nustatyta alkoholio koncentracija. Suprato, jog prieš sėsdama už vairo buvo pavartojusi alkoholio. Iš ryto gerai jautėsi ir galvojo, kad nepripūs, nesijautė apsvaigusi. Iš vakaro kaimynas paprašė jį pavežti, bet galvojo nepripūs, todėl neatsisakė pavežti. Jai priklauso vairuota transporto priemonė. Prieš 4 dienas buvo įsigijusi automobilį. Neturi problemų dėl alkoholio, bet buvo užsirašiusi gydytis, nes galvojo nieko gero nebus. Nedažnai vartoja alkoholį, mažai kada. Labai gailisi dėl savo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamoji, jos gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamosios J. K. prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2025 m. (duomenys neskelbtini) d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 10.38 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, koordinatės: (duomenys neskelbtini), J. K., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 5-7).
2025 m. (duomenys neskelbtini) d. liudytojo E. G. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 10.30 val., kartu su (duomenys neskelbtini) R. M., (duomenys neskelbtini) gatvėje vykdė blaivumo kontrolę. Vykdant kontrolę apie 10.35 val., buvo sustabdytas automobilis „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, keleivio sėdynėje, priekyje sėdėjo vyriškis. Vairuotojai buvo prisistatyta ir paaiškinta, kad vykdoma blaivumo kontrolė, bei nurodyta pūsti į bekontaktį alkotesterį. Po patikros bekontakčiu alkotesteriu pastarasis parodė, kad vairuotojos iškvėptame ore yra etilo alkoholio koncentracija, todėl ji buvo patikrinta alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0009, patikros sertifikato Nr. 2424802. vairuotoja nepateikė jokio asmens dokumento, pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad automobilį vairavo J. K., tapatybė sutikrinta per POLIS II naršyklę. Pirmuoju tikrinimu J. K., 10.38 val., nustatytas 2,70 promilių., neblaivumas, antruoju tikrinimu 10.55 val., nustatytas 2,30 promilių., neblaivumas. J. K. su tikrinimo rezultatais sutiko, taip pat paaiškino, kad vartojo alkoholį prieš 5 valandas, nurodė, kad ryte išgėrė butelį alaus. J. K. nurodė, kad automobilis „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, tačiau ji dar neįregistravo savo vardu, tačiau jokio pirkimą patvirtinančio dokumento pateikti negalėjo. Automobilis „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini), priverstinai išgabentas į saugomą aikštelę (duomenys neskelbtini). Procesiniams veiksmams atlikti į įvykio vietą atvyko ekipažas (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-42).
2025 m. spalio 2 d. įtariamosios J. K. apklausos protokole nurodyta, kad Įtariamosios teisės jai išaiškintos, jų esmę suprato, gynėjas šiuo metu nereikalingas, lietuvių kalbą moka ir supranta. Narkologo, psichiatro įskaitoje neregistruota, galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Dėl jai pareikšto įtarimo parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. 2025 m. rugsėjo 29 d. vakare apie 21.00 val., kartu su savo sugyventiniu išgėrė vieną buteliuką 0,5 l. alaus 5.2 %. ,po ko nuėjo miegoti. Iš ryto atsikėlė ir važiavo su kaimynu į (duomenys neskelbtini) turgų. Kaimynas iš vakaro susitarė su ja, ar ji galėtų jį pavežti, ji sutiko. Jiems bevažiuojant sustabdė policijos pareigūnai, nes buvo reidas. Priėję pareigūnai pasakė, kad tikrins blaivumą ir davė jai papusti. į alkotesterį. Kai matuoklis parodė, kad gali būti pavartojus alkoholio jai davė patikrinti su kitu alkotesteriu, kur pūtė du kartus, pirmas kartas buvo nustatyta 2.70 promilių, o antras kartas po 15 minučių buvo nustatyta 2.30 promilių etilo alkoholio koncentracija. Po ko iškvietė tralą automobiliui, kad jį nuvežti į saugojimo aikštelę. A. A. A4 ji nusipirko 2025 m. rugsėjo 27 d. ir internetu perregistravo savo vardu. Nežino kodėl dar nėra duomenų.. Šiai dienai turi tik pirkimo - pardavimo sutartį. Mokėjo grynais pinigais 1200 Eur. Ji turi sveikatos problemų su kepenimis, galimai kepenis netoleruoja alkoholio, galimai dėl to tiek parodė alkotesteris. Per visą laiką niekada nebuvo nieko panašaus, niekada nevairavo būdama išgėrusi, tai buvo pirmas kartas, kai taip atsitiko. Dėl to kas atsitiko labai gailisi, tikrai neturėjo tikslo vairuoti būdama išgėrusi. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti pagreitinta proceso tvarka (b. l. 63-65).
2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis Audi v. n. (duomenys neskelbtini) automobilis stovi (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešojo transporto sustojimo stotelėje. Apžiūrint automobilį, ant jo kėbulo matomi nežymūs apgadinimai, subraižymai (žiūrėti nuotraukas). Automobilis po apžiūros priverstinai išvežamas į saugomą aikštelė (duomenys neskelbtini). Daugiau objektų turinčių reikšmės tyrimui nėra, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (b. l. 10-19).
2025 m. spalio 1 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas BODY stebėjimo kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-6uf4e“, „export-w3hzl“, „export-w3hzl“. Vaizdo įrašas „export-6uf4e“ spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo trukmė – 00.01.35 min. Vaizdo įraše matoma kelio atkarpą, kažkas išlipa iš sidabrinio automobilio ir eina link pakelėje stovinčių policijos pareigūnų. Girdima, kad kažkokiai moteriai pareigūnas sako (duomenys neskelbtini): „Aš nesuprantu“. Vienas iš pareigūnų, stovinčių prie tarnybinio automobilio jai atsako:“ Ponia, bet nuo alaus tiek nebus. Klausykite, nekvailinkite savęs nei mūsų, nuo vieno alaus beveik 3 promilių. Tai ką jus juokaujate? Arba visa naktį baliavojote arba ne viena diena gėrėte“. Moteriškas balsas atsako, kad „jus ką nematote, kad vaikštau“. Pareigūnas atsakė: „Yra kad ir 4 žmogus pripučią, kaip dvi savaitės pagėrė ir irgi vaikšto normaliai. Priklauso nuo organizmo“. (b. l. 21-22).
2025 m. (duomenys neskelbtini) d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. K., nustatyti šis neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. J. K., 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. alkotesteriu „Alcotest 7510“, serijos Nr. ARCK-0009 10.38 val. nustatytas 2,70 promilių; 10.55 val. nustatytas – 2,30 promilių neblaivumas (b. l. 24).
VĮ „Regitra“ 2025 m. spalio 1 d. išrašo duomenimis, automobilio „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. B.. Skiltyje TPSAIS deklaracijos nurodyta, kad J. K. priklauso transporto priemonės dalis 1. Skiltyje deklaracijos dokumentai nurodyta 2025 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis 1000 Eur vertės (b. l. 32).
2025 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje nurodyta, kad sutartis sudaryta tarp pardavėjo R. B. ir pirkėjos J. K. dėl automobilio „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-37).
VŠĮ „Emprekis“ 2025 m. rugsėjo mėn. pažymos duomenimis, automobilio „Audi A4“, variklio darbinis tūris – 1781 cm³, galia 120 KW, gamybos periodas – 2004-2008 m., 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 2470 Eur su PVM (b. l. 33).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamoji duodama parodymus teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Sutiko su nustatyta alkoholio koncentracija. Teigė, kad įvykio išvakarėse buvo gimtadienyje ir vartojo degtinę, alų keturiese. Iš ryto apie 11 val. reikėjo važiuoti, pavežti kaimyną iki (duomenys neskelbtini). Suprato, jog prieš sėsdama už vairo buvo pavartojusi alkoholio, tačiau iš ryto gerai jautėsi ir galvojo, kad nepripūs, nesijautė apsvaigusi. Sutinka, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdama neblaivi.
Be J. K. prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo ((duomenys neskelbtini)) E. G. parodymai. Liudytojas patvirtino, jog vykdant kontrolę apie 10.35 val., buvo sustabdytas automobilis „Audi A4“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, keleivio sėdynėje, priekyje sėdėjo vyriškis. Po patikros pirmuoju tikrinimu J. K., 10.38 val., nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 10.55 val., nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. J. K. sutiko su nustatyta neblaivumo koncentracija ir paaiškino, jog vartojo alkoholį prieš 5 valandas, ryte išgėrė butelį alaus. Liudytojų parodymus papildo ir patvirtina 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. tarnybinis pranešimas, 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas lengvasis automobilis „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini) 2025 m. spalio 1 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Aplinkybę, jog J. K. automobilį vairavo būdama neblaivi patvirtina 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. neblaivumo nustatymo aktas.
Iš kaltinamosios duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad J. K. suvokė, kad vairavo automobilį, būdama neblaivi bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamoji nurodė, jog vartojo prieš 5 valandas iki įvykio, atsigėrusi iš ryto alaus, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog iš vakaro vartojo alkoholį ir sėsdama už vairo suprato, jog yra pavartojusi alkoholio), t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. K. 2025 m. (duomenys neskelbtini) d. apie 10.38 val., adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją tėvo K. K. atsakomybėn.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji J. K. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Duodama parodymus kaltinamoji teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl J. K. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodama automobilį būdama neblaivi J. K. nesukėlė turtinės ar neturtinės žalos, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nepažeista.
Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog J. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors per pastaruosius 5 metus J. K. buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo transporto priemonę be privalomos techninės apžiūros, nevykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, visgi teismo vertinimu, tai savaime neindikuoja, jog yra tikimybė, kad asmuo ateityje nusikals (b. l. 51-53). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, jog ji neturi priklausomybės alkoholiui ir išreiškė nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog J. K. ankščiau nebuvo teista (b. l. 50), todėl visa tai leidžia spręsti apie atsitiktinį J. K. nusikalstamos veikos pobūdį. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog J. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Konstatuotina, jog kaltinamoji atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios tėvą K. K.. Pateiktame prašyme atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad K. K. yra nepriekaištingos reputacijos darbinėje ir asmeninėje aplinkoje, asmuo gerbia įstatymus. K. K. yra sąžiningas, atsakingas bei patikimas, todėl K. K. manymu dukra daugiau nenusikals. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kalbėjo su dukra apie įvykį, dukra padarė išvadas, žadėjo daugiau nebevartoti alkoholio. Pats K. K. jau seniai nebevartoja alkoholio ir įdarbintų dukrą, galėtų ją prižiūrėti. Dukra klauso jo nuomonės ir patarimų. J. K. patvirtino, jog su tėvu jie kartu gyvena, turi stiprų ryšį, klauso tėvo patarimų, tėvas yra jai autoritetas. Po įvykio tėvas išsakė pastabas, todėl kartu priėjo prie išvados, jog nevartos alkoholio.
K. K. darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas, kaip atsakingas, pareigingas ir iniciatyvus darbuotojas, mokantis dirbti komandoje. Be to, K. K. per penkerių metų laikotarpį buvo tik vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už vietinės rinkliavos nesumokėjimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 96), neteistas (b. l. 97). Teismas konstatuoja, kad padarytas vienas, nešiurkštus administracinis nusižengimas rodo, jog K. K. linkęs laikytis įstatymų, todėl ši aplinkybė neturi reikšmingos įtakos sprendžiant klausimą dėl K. K., kaip laiduotojo, tinkamumo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (teigiamą J. K. ir K. K. charakteristiką, abu asmenys nėra ankščiau teisti, juos sieja glaudus tarpusavio ryšys), J. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo K. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jai nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
J. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija, nustatytas girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį – jo viršutinę ribą (iki 2,51 promilių). J. K. grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamoji vairavo transporto priemonę dienos metu, policijos pareigūnų kaltinamoji buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini) gatvėje, taigi kaltinamoji automobilį vairavo mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus, be to, J. K. transporto priemonėje važiavo su keleiviu. Šie duomenys patvirtina, jog kaltinamosios vairavimas būnant neblaiviai buvo pavojingas, galėjęs sukelti realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Atsižvelgiant į išdėstytą, J. K. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 2 d., t., y. nuo dienos, kai J. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 66-67).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).
Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą vairuodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir AB „Regitra“ išrašo matyti, jog 2025 m. rugsėjo 27 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp J. K. ir R. B., ir kaltinamoji įgijo automobilį „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini), tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo automobilio neužregistravo savo vardu. Minėti duomenys patvirtina, kad J. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama jai priklausantį automobilį „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinių tikslų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2470 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė J. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta kaltinamajai būnant neblaivia, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neturi priklausomybės alkoholiui. Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas nenumato sąlygų, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tik tais atvejais kai asmuo turi priklausomybę alkoholiui ar savarankiškai negali spręsti priklausomybės problemų. BK 72⁵ straipsnis numato, jog baudžiamojo poveikio priemonė skirtina tais atvejais, kai nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju nustatyta, jog J. K. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, taigi asmens neblaivumo būsena yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas J. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per pirmuosius laidavimo 10 mėnesių sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
2025 m. spalio 2 d. nutarimu (b. l. 66-69) J. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. spalio 2 d. nutarimu (b. l. 68-69), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. K. priklausančiam automobiliui „Audi A4“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirta kaltinamoji J. K.. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.
Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Proceso išlaidų nėra, asmuo nebuvo laikinai sulaikytas, civilinių ieškinių nepareikšta.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72, straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu
nusprendžia:
J. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo K. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. spalio 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. spalio 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. priklausančiam turtui – automobiliui „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per pirmuosius 10 (dešimt) mėnesių laidavimo termino, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.
- rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti;
- specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.
- dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.
Iš J. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena (CD) su vaizdo įrašais, saugomą byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.