Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. ir 2014 m. vasario 13 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. S. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo suinteresuotam asmeniui UAB „Egvisma“ vadovei Z. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III.Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad antstolis D. S. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2006-06-30 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1889-28 dėl 1400,00 Lt skolos išieškojimo iš Z. B. išieškotojo UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ naudai. Suinteresuotas asmuo Z. B. geruoju skolos nesumokėjo, todėl 2012-09-05 į skolininkės darbovietę UAB „Egvisma“ buvo išsiųstas patvarkymas Nr. 2-1889-28 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio, kuris 2012-09-12 įteiktas pasirašytinai įmonės adresu Z. B.. Kadangi skola iš Z. B. darbo užmokesčio nebuvo išieškoma, 2012-12-10 į skolininkės darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas Nr. 2-1889-28 dėl neišieškomos skolos, kuriuo buvo reikalaujama per 5 dienas pateikti duomenis apie skolininkės darbo užmokestį, duomenis dėl skolos išskaičiavimo ir nurodyti priežastis, kodėl nevykdomi antstolio reikalavimai. Minėtas patvarkymas 2013-01-03 įteiktas pasirašytinai įmonės adresu asmeniškai Z. B., tačiau suinteresuotas asmuo ir toliau nevykdo antstolio reikalavimų, siekdamas išvengti skolos grąžinimo.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Viena iš teismo nuobaudų rūšių, numatyta CPK 103 straipsnyje, yra bauda.

Remiantis CPK 585 str. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šiame straipsnyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

Apeliantė Z. B. atskirajame skunde teigia, kad UAB „Egvisma“ direktorė yra Asta Balčiūtė vienintelio akcininko 2012-06-08 sprendimu įregistruota Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje, kuri nuo 2012-06-08 yra juridinio asmens vadovė, kuriai jokio procesinio vykdymo dokumento nėra pateikęs, o bauda apeliantei yra paskirta už antstolio 2012-09-05 ir 2012-12-10 patvarkymų nevykdymą. Šiuo atveju vertintina, ar apeliantė yra tas subjektas, kuriam gali būti taikoma procesinė atsakomybė už nevykdymus antstolio reikalavimų. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 2.82 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą. CK 2.62 straipsnis įtvirtina, kad juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos. Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras (1,2 dalys). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB „Egvisma“ vadove 2012-06-08 paskirta Asta Balčiūtė, o Juridinių asmenų registre šis faktas įregistruotas tik 2014-02-05. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įpareigoja juridinius asmenis Juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (CK 2.62 str. 3 d.), o duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius ar administravimo organo narius, remiantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 17.7 punktu, yra registruotini registre, antstolis turėjo teisinį pagrindą Z. B. vertinti kaip bendrovės valdymo organą ir jo reikalauti vykdyti sprendimą. Apeliantei esant UAB „Egvisma“ direktore, jai galėjo kilti ir atsakomybė už skolininko (bendrovės valdymo organų) procesinių pareigų netinkamą vykdymą. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Z. B. pripažino tinkamu procesinės atsakomybės subjektu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su baudos skyrimu, teisingai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias visų asmenų pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (CPK 18 str.), bei nustatydamas baudos dydį nepažeidė CPK įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi buvo ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-07 nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse padaryta rašymo klaida – nurodytas netikslus suinteresuoto asmens vardas. Tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris nekeičia nutarties esmės, todėl turėjo būti ištaisytas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra pagrįstos ir teisėtos, todėl naikinti jų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. ir 2014 m. vasario 13 d. nutartis palikti nepakeistas.