Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovadyba“ apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovadyba“ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Biograin“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypų ribų nustatymo, ieškovui teigiant, kad šios ribos yra neaiškios ir dėl to turi būti nustatytos teismo.

Ieškovui E. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Agrovadyba“ nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš situacijos brėžinio, (dubliko 1 priedas) ieškovas prašo nustatyti, kad jo žemės sklypo riba eina taškais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pažymėta raudona linija). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovui, tiek ir atsakovei priklausantys žemės sklypų ilgiai ir žemės sklypų konfigūracija numatyti D. J. planuose (atsiliepimo į ieškinį 2 priedas).

Dėl žėmės sklypų ribų (ne)aiškumo

CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 4. 45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės sklypo ribų nustatymą teismine tvarka atvejus, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, yra pažymėjęs, kad pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-453/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-6/2010).

Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-195/2010).

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, ieškovas turi įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad žemė sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypo ribos nustatymo yra specifiniai ir bylos nagrinėjimo metu pateikti žemės sklypų planai ne visada atitinka ginčo šalių interesus. Tuo tarpu teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ginčo šalys, įgyvendinančios savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-353/2009).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. ŽĮ 2 straipsnyje yra įtvirtintos įstatyme vartojamos sąvokos: Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (straipsnio 1 dalis); Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (straipsnio 14 dalis); Žemės sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane (straipsnio 19 dalis); Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (straipsnio 20 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota, jog ginčo dėl taško, skiriančio šalims priklausančių žemės sklypų pietines ribas, šioje byloje nėra. Ieškovas byloje buvo nurodęs, kad pietinės abiejų sklypų ribos sudaro ištisinę liniją, kurios ilgis vietovėje 413,75 m, tačiau pagal abiejų sklypų preliminarius planus ši linija turėtų būti 420 m. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis situacijos brėžiniu, sklypo riba, kuri šioje pietinėje dalyje skiria ieškovo ir atsakovės žemės sklypo ribas yra pažymėta tašku Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaip nurodė ieškovas ir atsakovės atstovas, šalys susitarė dėl šio taško ir ginčo tarp šalių nėra. Iš situacijos brėžinio (dubliko 1 priedas) nustatyta, kad atsakovė linijos ilgį pietinėje dalyje sumažino iki 271,34 m (juoda linija ir skaičiai) nuo plane numatyto 280 m (žalia linija ir skaičiai), o ieškovo linijos ilgis nežymiai padidėjo nuo plane numatytų 140 m (atsiliepimo į ieškinį 2 priedas) iki 140,13 m (raudoni skaičiai situacijos brėžinyje). Minėtas taškas ieškovo pateiktame žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1) kadastrinių matavimų plane (ieškinio 5 priedas) yra pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovės pateiktame žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2) kadastrinių matavimų plane (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas) yra pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šių taškų koordinatės abiejuose minėtuose planuose sutampa, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog ieškovo argumentas, kad pietinių žemės sklypų ribų linijų ilgiai žemės sklypų kadastrinių matavimų planuose neatitinka šių ribų linijų ilgių preliminariuose planuose neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi dėl to ginčo tarp šalių nėra. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo argumentai, susiję su pietinių žemės sklypų ribų linijų ilgių žemės sklypų kadastrinių matavimų planuose neatitikimo šių ribų linijų ilgių preliminariuose planuose, nėra vertinami, kadangi tai nėra šios bylos ginčo objektas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypus skiriančių taškų, kurie ieškovo parengtame Žemės sklypo 1 kadastrinių matavimų plane (ieškinio 5 priedas) pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovės parengtame Žemės sklypo 2 kadastrinių matavimų plane (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas) pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog šioje byloje ieškovo ginčijamos ribos pagal preliminarius planus nepersidengia ir yra aiškios (pietinės ribos nėra vertinamos, kadangi šalys dėl jų susitarė ir šios ribos nėra ginčijamos nagrinėjamoje byloje). Šią teismo padarytą išvadą pagrindžia Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) 2019 m. gruodžio 5 d. „Dėl patikrinimo vietoje“ raštas, kuriame nurodyta, kad D. J. įmonės parengti preliminarūs žemės sklypo planai (kadastro numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) tarpusavyje nepersidengia; rašte nurodoma, UAB „Agrogeodezija“ matuojamo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos nekerta D. J. įmonės preliminariai parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo ribų (atsiliepimo į ieškinį 4 priedas). Įvertinus tai, kad minėtas raštas nėra nuginčytas kitais įrodymais, ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo raštu negalėjo vadovautis. Pažymėtina, kad faktą, jog preliminarūs planai tarpusavyje nepersidengia ir ginčo riba gali ir turi būti nustatoma būtent pagal preliminariuosius planus 2021 m. balandžio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino NŽT Telšių skyriaus specialistas S. B., o 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu - ir matininkas M. S.. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, leidžiančių abejoti specialisto S. B. parodymų teisingumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Aktu, surašytu 2019 m. rugsėjo 3 d., kuriame numatyta, kad planas rengtas nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentu – žemės sklypo planu ir pažeista žemės sklypo konfiguracija bei žemės sklypo, kuri priklauso atsakovei (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), riba. Byloje pirmosios instancijos teisingai sprendė, jog ieškovo pasitelktų matininkų atliktų matavimų metu taškas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal situacijos brėžinį buvo perkeltas į atsakovės žemės sklypą, taip sumažinant šiaurinės linijos ilgį nuo plane numatytų 300 m. iki 278,35 m. (ilgis sudėjus juodai ir raudonai pažymėtus skaičius tarp taškų). Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, jog aplinkybę, kad žemės sklypo konfigūracija ir ribos nepažeistos, patvirtina ir žemės sklypų ginčytinų ribų situacijos brėžinys, kuris darytas ant 2013 m. ortofotografinio žemėlapio (tripliko 1 priedas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, šiais įrodymais padarytų išvadų nepaneigė ir liudytojas G. K., kuris yra ieškovui atlikusių matavimų UAB „Drava“ įmonės direktorius, nes teismo posėdžio metu, vykusio 2021 m. rugpjūčio 9 d., liudytojas nurodė (garso įrašas nuo 29:00), jeigu taškas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atidėtas dešiniau išlaikant atsakovei priklausančio žemės sklypo šiaurinės linijos ilgį, būtų neatitikę ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto. Priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas minėto liudytojo parodymų nevertino selektyviai, o tinkamai akcentavo esmines ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo argumentus dėl faktinio naudojimo ribų ir išsamiai bei aiškiai pasisakė šiuo aspektu. Byloje tinkamai įvertinta aplinkybė, kad iš žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinio, matyti, jog atsakovei priklausančio žemės sklypo riba eina per vandens telkinį, kurio didžioji dalis yra ieškovo žemės sklype, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas keisti žemės sklypo ribas ir nustatyti jas pagal ieškovo prašomas koordinates, kurios situacijos brėžinyje pavaizduotos raudona linija, taip, kad nesiektų vandens telkinio, nes vandens telkinys buvo iškastas pažeidžiant atsakovei priklausančio sklypo ribas. Nors ieškovas ir nesutinka su faktu, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos buvo pažeistos iškasus vandens telkinį, ši aplinkybė teisme buvo nustatyta remiantis UAB „Agrolaukai“ 2008 m. kovo 20 d. prašymu dėl žemės sklypo ribų ir kelio atstatymo. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad šiame prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir tuo metu ieškovo žemės sklypą nuosavybės teise valdžiusi savininkė iki 2008 m. birželio 1 d. buvo įpareigota pašalinti pažeidimus, patvirtina žemės valdų patikrinimo Aktas, pagal kurį ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos linija nuo taško Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu neatitiko plano; kaip nurodyta rašte turi būti 140 m., o faktiškai rasta 167 m (atsiliepimo į ieškinį 10 priedas). Kaip teisingai nurodo atsakovė, neteisėtai ieškovo užvaldyta Žemės sklypo 2 dalis negali tapti teisėta ieškovo nuosavybe vien dėl to, kad ieškovas ilgą laiką ja neteisėtai naudojosi, nes tai pažeistų kertinį teisės principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur).

Ieškovas teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir į ilgalaikį faktinį žemės sklypų naudojimą. Pažymi, jog kokios buvo faktinės abiejų sklypų naudojimo ribos, akivaizdžiai matyti iš valstybinės informacinės sistemos https://www.geoportal.lt/map/ pateikiamų 2009-2010, 2012-2013, 2015-2017, 2020 žemėlapių, kurie buvo pateikti ir su ieškiniu. Nurodo, kad iš 2020 metų ortofoto žemėlapio aiškiai matyti, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypai dalinai atriboti natūraliu gamtos kontūru - užaugusių medžių ir krūmų juosta; šio natūralaus kontūro užuomazgos matomos dar 2012-2013 ortofoto žemėlapyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visuose ieškovo pateiktuose Lietuvos erdvinės informacijos portalo žemėlapiuose (ieškinio 4 priedas), išskyrus 2005-2006 metų žemėlapį, yra matomas kasamas ar jau iškastas tvenkinys, kurio užimamu plotu ieškovas siekia padidinti savo Žemės sklypo 1 plotą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog įvertinus aplinkybę, kad Žemės sklypas 2 yra žemės ūkio paskirties, yra akivaizdu, kad Žemės sklypo 2 dalis, kurią užėmė iškastas tvenkinys, negalėjo būti naudojama žemės ūkio veiklai, kas ir sąlygojo ieškovo pateiktuose žemėlapiuose fiksuotą vaizdą. Vertinant 2005-2006 metų žemėlapį (iki tvenkinio kasimo pradžios) matyti, kad faktiškai naudojamas Žemės sklypo 2 plotas apima ir teritoriją, kurioje vėliau atsirado tvenkinys (tripliko 3 priede pateiktas 2005-2006 metų žemėlapis ir jame pažymėtos Žemės sklypo 2 ribos).

Ieškovas nurodo, kad nustatant ginčytinas sklypų ribas svarbu atsižvelgti ir į teisiškai registruotus sklypų plotus. Pažymi, kad nustačius ginčo ribą pagal atsakovės matininkų parengtą planą (juoda linija), kai taškas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatomas išimtinai remiantis tik atsakovės preliminariame plane nurodytu šiaurinės kraštinės ilgiu, neatsižvelgiant nei į sklypų plotus nei į kitas svarbias aplinkybes, apelianto sklypas sumažėtų iki 5,2553 ha, arba 24,47 arais, o tai yra daugiau nei maksimali leistina paklaida, kuri pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedą gautųsi 18,76 arai. Nurodo, jog tuo pačiu atsakovės sklypas šiuo atveju padidėtų iki 3,4901 ha, lyginant su 3,25 ha teisiškai registruotu. Teigia, jog atsakovės sklypas padidėtų 24,01 arais, o tai yra dvigubai daugiau nei maksimali leistina paklaida, kuri pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedą gautųsi 12,62 arai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai pritaikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir jo pagrindu darė pagrįstą išvadą, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, prioritetas teikiamas žemės sklypo riboms ir jas apibrėžiantiems linijų ilgiams, o ne žemės sklypo plotui. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punktą, žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Nagrinėjamos bylos atveju tokie planai yra matininkės D. J. parengti preliminarūs planai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis žemės sklypų ribomis, kurios yra pažymėtos preliminariuose planuose, tik naudojant tikslesnes matavimo priemones. Tame pačiame punkte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo plotas apskaičiuojamas pagal žemės sklypo ribų kontūro posūkio taškų koordinates. Draudimas keisti žemės sklypo ribas įtvirtintas ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Taigi, šis aptartas teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad prioritetas teikiamas ne sklypo plotui, o žemės sklypo riboms ir jas apibrėžiantiems linijų ilgiams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog sklypo ploto neatitikimas, kuris šiuo atveju susidaro ieškovui priklausančiame žemės sklype pagal žemės sklypo ribas, sprendžiamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka: vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentui, jog tai, kad pagal žemės sklypų kadastrinius matavimus apskaičiuotas žemės sklypo plotas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto, nereiškia, kad kadastriniai matavimai yra neteisingi, nes iki kadastrinių (tikslių) matavimų atlikimo žemės sklypų plotas yra nustatytas pagal preliminarius matavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir maksimalios leistinos žemės sklypo ploto paklaidos viršijamas nereiškia, kad kadastriniai matavimai yra neteisingi ar atlikti netinkamai. Jeigu, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastrinio ir preliminaraus ploto skirtumas viršija maksimalią leistiną paklaidą, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, kadastrinių matavimų vykdytojas turi kreiptis į NŽT teritorinį padalinį dėl išvados ir dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų bei ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. NŽT Telšių skyrius, išnagrinėjęs atsakovės matininkų 2019 m. vasario 28 d. parengtą žemės sklypo 2 planą (tripliko 4 priedas) dėl ploto neatitikimo (t. y. viršijimo maksimalios leistinos paklaidos), padarė išvadą, kad toks žemės sklypo 2 ploto neatitikimas susidarė dėl anksčiau neteisingai paskaičiuoto žemės sklypo 2 ploto ir senos planinės medžiagos (atsiliepimo į ieškinį 6 priedas). Taigi, NŽT konstatavo, kad žemės sklypo 2 ploto maksimalios paklaidos viršijimas yra teisėtas ir dėl to žemės sklypo 2 ribos ir plotas neturi būti tikslinami vietoje ir/ar teritorijų planavimo dokumente. Byloje nustatyta, kad visi žemės sklypo 2 ribų posūkio taškai, nurodyti 2019 m. vasario 28 d. plane, atitinka ribų posūkio taškus 2019 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo 2 kadastrinių matavimų plane (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas), išskyrus vienintelį tašką Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo 2 plane buvo pakoreguotas atsižvelgiant į ieškovo pastabas, šį tašką paslenkant į kairę pusę ir tokiu būdu padidinant ieškovo žemės sklypo 1 pietinės ribos linijos ilgį bei išvengiant ginčo su ieškovu dėl sklypų pietinės ribas skiriančio taško vietos.

Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, pagal kokį dokumentą sklypų ribos yra aiškios. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo ribos negali būti nustatytos pagal ieškovo parengtus kadastrinius matavimus (ieškinio 5 priedas), taip pat nurodė, kad ginčo ribos yra aiškios. Įvertinus teismo argumentus, matyti, kad teismas vertino, jog ginčo sklypų ribos yra aiškios pagal matininkės D. J. parengtus preliminarius žemės sklypų planus. Byloje nustatyta, kad preliminarių žemės sklypų pagrindu UAB „Agrogeodezija“ parengė atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planą (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas). Kaip jau buvo anksčiau nurodyta, NŽT Telšių skyrius 2019 m. gruodžio 5 d. rašte dėl patikrinimo vietoje (atsiliepimo į ieškinį 4 priedas) nurodė, kad minėtas UAB „Agrogeodezija“ kadastrinių matavimų planas ir jame braižomos ginčo ribos nekerta D. J. parengto ieškovo žemės sklypo plano ribų. Teisėjų kolegija nurodo, kad konkretus kadastrinių matavimų planas, nustatantis žemės sklypų ginčo ribas, yra UAB „Agrogeodezija“ parengtas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planas (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas), kuriame ginčo ribų posūkio taškai yra pažymėti skaičiais (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas neįrodė žemės sklypo ribų neaiškumo, o jo prašomos nustatyti ribos pažeidžia atsakovės žemės sklypo ribas ir žemės sklypo konfigūraciją, todėl jo reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 6 473,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 3872 Eur už prašymo dėl procesinių terminų pratęsimo, atsiliepimo į ieškinį, tripliko, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, atstovavimo nagrinėjant bylą teisme; 605 Eur už pasirengimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą; 847 Eur už atstovavimą nagrinėjant bylą teismo posėdyje, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo paruošimą; pasiruošimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą, papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą; 302,50 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą, papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą; 847 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą, papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteisė 3236,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sumažindamas atsakovės naudai iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nurodė šiuos argumentus: nagrinėtos bylos sudėtingumas, bylinėjimosi išlaidų sumą ir jos pagrindimą, teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, į tai, jog atsakovės parengtas atsiliepimas į ieškinį ir paruoštas triplikas nėra didelės apimties, jų paruošimui nereikėjo pritaikyti ypatingai specialių žinių ir išeikvoti didelių advokato darbo laiko sąnaudų; kad į advokato išlaidas įtrauktos ir išlaidos, kilusios būtent dėl atsakovės kaltės – prašymo dėl procesinių terminų pratęsimo parengimo išlaidos; kad atsakovės advokatas nuolat rengė papildomus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo ir pateikimo, kuriuos įtraukė į PVM sąskaitas faktūras, nors realiai, jau atsiliepime nurodė, kad prašo priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal vėliau pateiktus įrodymus, kad atsakovės atstovas pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nekonkretizuoja kiekvieno veiksmo atlikimo įkainio ir jo atlikimo trukmės.

Atsakovė UAB „Agrovadyba“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis ir prašo priteisti jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (6 473,50 Eur).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad jos patirtos ir prašomos iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir už šiuos yra daugiau nei dvigubai mažesnės. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu (kaip jo 1 priedą) pateikia teismui visų atsakovės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suvestinę, parengtą pagal byloje pateiktus tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras su jose pateiktais suteiktų paslaugų aprašymais ir kt.). Suvestinėje taip pat nurodytu atsakovui suteiktų teisinių paslaugų maksimalūs užmokesčio dydžiai, apskaičiuoti pagal Rekomendacijas. Iš suvestinės matyti, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi pirmos instancijos teisme išlaidos (6 473,50 Eur) yra daugiau kaip du kartus mažesnės už maksimalų pagal Rekomendacijas apskaičiuoto užmokesčio už atitinkamas paslaugas dydį (14 337,78 Eur).

Byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė nė vieno CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pagrindo, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad ji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiavimo, bylos nevilkino ir tinkamai atliko visas procesines pareigas. Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, turėjo įvertinti ir ieškovo elgesį. Bylinėjimosi išlaidų dydį sąlygojo ir teismo posėdžio atidėjimai, kurie susiję su ieškovu: 1. 2021 m. kovo 23 d. vykęs bylos nagrinėjimas teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) buvo atidėtas teismui pripažinus, kad dėl ieškovo negebėjimo tinkamai išreikšti mintis ir išdėstyti savo argumentus, yra būtina rengti fizinį teismo posėdį, tuo pačiu siūlant ieškovui pasirūpinti jo tinkamu atstovavimu; 2. 2021 m. gegužės 13 d. vykęs bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo atidėtas dėl neatvykusio ieškovo prašymu kviesto liudytojo D. Z.; 3. 2021 m. gegužės 11 d. vykęs bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo atidėtas ieškovo kviestam liudytojui D. Z. nesugebėjus tinkamai atsakyti į teismo bei proceso šalių klausimus ir teismui, ieškovo prašymu, nusprendus apklausti įmonės, kuri atliko ieškovo žemės sklypo matavimus, direktorių. Taigi, bylinėjimosi išlaidų augimą sąlygojo ir vien nuo ieškovo priklausančios aplinkybės.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės kad atsakovė su savo atstovu advokatu S. G. buvo sutarę fiksuotą atlygį (t. y. 3200 + PVM = 3 872 Eur) už visų reikiamų teisinių paslaugų sutiekimą, įskaitant visų reikiamų procesinių dokumentų (įskaitant ir prašymą dėl procesinio termino) parengimą, iki pirmojo teismo posėdžio bei atsakovės atstovavimą pirmajame 2021 m. kovo 22 d. vykusiame teismo posėdyje. Taigi, atsakovės prašymas dėl procesinių terminų pratęsimo nelėmė didesnių atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teisėjų kolegija dėl šio prašymo plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas žemės sklypo ribų (ne)aiškumo klausimas yra susijęs su specifinėmis žiniomis, žemės sklypų matavimo reglamentavimu, žemės sklypų linijų ilgiais, posūkio taškais, koordinatėmis, kadastrinių matavimų atlikimo specifika, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių bylų procesinių dokumentų suruošimas reikalauja išsamios aktualių teisės aktų analizės ir jų praktinio taikymo žinių ir gebėjimo, kas neabejotinai įtakoja ir bylinėjimosi išlaidų dydį. Ne procesinio dokumento apimtis lemia bylos sudėtingumą, o sprendžiamų klausimų specifika. Teisėjų kolegijos vertinu, atsakovės pateikti procesiniai dokumentai buvo išsamus, juose aptarti visi reikšmingi bylai aspektai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje buvo penki teismo posėdžiai, išklausyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ekspertinė nuomonė ir apklaustas ją teikęs specialistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovės atstovo suteiktos konkrečios teisinės paslaugos yra aiškiai nurodytos atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūros bei teismui pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal PVM sąskaitose-faktūrose pateiktą paslaugų aprašymą galima apskaičiuoti maksimalaus užmokesčio už jas dydį pagal Rekomendacijas. Taip pat buvo pateikta informacija, kad buvo sutarta dėl fiksuotų kainų (užmokesčio) už atitinkamus bylos nagrinėjimo etapus ir tokios fiksuotos kainos yra atspindėtos atsakovės atstovo išrašytose ir byloje pateiktose PVM sąskaitose faktūrose už teisines paslaugas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų sumažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovės naudai 3236,75 Eur bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 6 473,50 Eur sumos.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant išdėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nagrinėjai bylai aktualius teisės aktus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintinas, ir pakeičiama atsakovės naudai iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė UAB ,,Agrovadyba“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1573 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteistinos atsakovės naudai iš ieškovo E. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB ,,Agrovadyba“, juridinio asmens kodas 300663169, naudai 6 473,50 Eur (šešių tūkstančių eurų keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. V. atsakovės UAB ,,Agrovadyba“ naudai 1573 Eur (tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.