Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės UAB „Agrovadyba“ ir trečiojo asmens UAB „Biograin“ atstovui advokatui Simui Gudynui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei UAB „Agrovadyna“ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, trečiasis asmuo UAB ,,Biograin“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš situacijos brėžinio, (dubliko 1 piedas) ieškovas prašo nustatyti, kad jo žemės sklypo riba eina taškais Nr. 4, 10 ir 11 (pažymėta raudona linija). Teismas taip pat nustatė, kad tiek ieškovui, tiek ir atsakovei priklausantys žemės sklypų ilgiai ir žemės sklypų konfigūracija numatyti D. J. planuose (atsiliepimo į ieškinį 2 priedas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Šios teisės normos taikymo sąlygos yra suformuotos teismų pratikoje, kurioje nurodoma, kad teismas nustato žemės sklypo ribas, jei žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų (pirma sąlyga) ir ribos neaiškios iš esamų dokumentų (antra sąlyga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

Taigi pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką ieškovas prašydamas teismo nustatyti žemės sklypo ribas, privalo įrodyti, kad jos yra neaiškios ir tik tokiu atveju teismas atsižvelgdamas į visumą aplinkybių jas nustato. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas ne tik neįrodė žemės sklypo ribų neaiškumo, bet ir kilusio ginčo tarp šalių.

Pažymėtina, kad kilęs ginčas tarp šalių turi būti nulemtas žemės sklypo ribų neaiškumo, o ne vienos iš ginčo šalių noro nustatyti žemės sklypo ribas taip kaip nėra numatyta planavimo dokumentuose. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir bylą nagrinėjant teisme žemės sklypo ribų neaiškumą grindė žemės sklypo ribų persidengimu. Pasak ieškovo, pietinės abiejų sklypų ribos sudaro ištisinę liniją, kurios ilgis vietovėje 413,75m. Tuo tarpu pagal abiejų sklypų preliminarius planus ši linija turėtų būti 420 m. Kaip nustatyta iš situacijos brėžinio, sklypo riba, kuri šioje pietinėje dalyje skiria ieškovo ir atsakovės žemės sklypo ribas yra pažymėta tašku Nr. 4., tačiau kaip nurodė ieškovas ir atsakovės atstovas, šalys susitarė dėl šio taško ir ginčo tarp šalių nėra. Kaip matyti iš situacijos brėžinio (dubliko 1 priedas), atsakovė linijos ilgį pietinėje dalyje sumažino iki 271,34 m (juoda linija ir skaičiai). nuo plane numatyto 280 m. (žalia linija ir skaičiai), o ieškovo linijos ilgis nežymiai padidėjo nuo plane numatytų 140 m. (atsiliepimo į ieškinį 2 priedas) iki 140,13 m. (raudoni skaičiai situacijos brėžinyje). Ši aplinkybė leidžia teismui konstatuoti, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypo ribos yra aiškios ir tarp šalių ginčo nėra. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu, vykusio 2021 m. gegužės 13 d., taip pat patvirtino, kad žemės sklypo ribos yra aiškios nurodydamas kaip buvo pamatuotas atsakovei priklausantis žemės sklypas.

Aplinkybė, kad šalių žemės sklypai nepersidengia kituose taškuose pagal planus ir faktinę situaciją ir dėl to tarp šalių negali būti ginčo patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. „Dėl patikrinimo vietoje“ raštas, kuriame nurodyta, kad D. J. įmonės parengti preliminarūs žemės sklypo planai (kadastro numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) tarpusavyje nepersidengia. Taip pat rašte nurodoma, UAB „Agodeodezija“ matuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nekerta D. J. įmonės preliminariai parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų (atsiliepimo į ieškinį 4 priedas). Pažymėtina tai, kad šis raštas ir jame nurodytos aplinkybės nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat rašte nurodytų aplinkybių nepaneigia ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ginčą tarp šalių inspiravo ne plano ir realios situacijos neatitikimas dėl pietinės linijos ilgio ar planavimo dokumentų prieštaringumas, o netinkamai ieškovo pasitelktų matininkų atlikti matavimai, kurių metu taškas Nr. 10 pagal situacijos brėžinį buvo perkeltas į atsakovės žemės sklypą taip sumažinant šiaurinės linijos ilgį nuo plane numatytų 300 m. iki 278,35 m. (ilgis gaunasi sudėjus juodai ir raudonai pažymėtus skaičius tarp taškų). Aplinkybę, kad matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, kuris surašytas 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiame akte be kitų pažeidimų numatyta, kad planas rengtas nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentu – žemės sklypo planu ir pažeista žemės sklypo konfiguracija bei žemės sklypo, kuri priklauso atsakovei (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), riba. Aplinkybė, kad žemės sklypo konfigūracija ir ribos pažeistos akivaizdžiai matosi iš žemės sklypų ginčytinų ribų situacijos brėžinio, kuris darytas ant 2013 m. ortofotografinio žemėlapio (tripliko 1 priedas). Šiais įrodymais padarytų išvadų nepaneigė ir liudytojas G. K., kuris yra ieškovui atlikusių matavimų UAB „Drava“ įmonės direktorius. Teismo posėdžio metu, vykusio 2021 m. rugpjūčio 9 d., liudytojas nurodė (garso įrašas nuo 29:00), jeigu taškas Nr. 10 būtų atidėtas dešiniau išlaikant atsakovei priklausančio žemės sklypo šiaurinės linijos ilgį, būtų nesigavęs ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas.

Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ši liudytojo pozicija tik patvirtina prieš tai minėtų įrodymų pagrindu nustatytą aplinkybę, kad matavimai buvo atliekami netinkamai bei paneigia žemės sklypų situacijos brėžinyje pavaizduotą žemės sklypų persidengimą. Pažymėtina, kad atliekant kadastrinius matavimus turi būti atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, t. y. ne tik į ieškovo, bet ir atsakovei priklausantį žemės sklypo planą, kuriame nurodyti linijų ilgiai apibrėžiantys atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas (Atsakovo atsiliepimo į ieškinį 2 priedas), tačiau tai padaryta nebuvo suteikiant prioritetą ieškovui priklausančio žemės sklypo plotui ir taip sumažinant atsakovei priklausančio žemės šiaurinės linijos ilgį nuo plane numatytų 300 m. iki 278,35 m.. Imperatyvas atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose įtvirtinti linijų ilgiai apibrėžiantys žemės sklypo ribas įtvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punkte. Aplinkybę, kad kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis žemės sklypų ribomis, o ne koreguojant ribas pagal plotą yra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 534 patvirtintame Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte. Draudimas keisti žemės sklypo ribas įtvirtintas ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Teisinio reglamentavimo analizė suponuoja išvadą, kad prioritetas teikiamas ne sklypo plotui, o žemės sklypo riboms ir jas apibrėžiantiems linijų ilgiams. Sklypo ploto neatitikimas, kuris šiuo atveju susidaro ieškovui priklausančiame žemės sklype pagal žemės sklypo ribas, sprendžiamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad nėra ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Kaip matyti iš žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinio, atsakovei priklausančio žemės sklypo riba eina per vandens telkinį, kurio didžioji dalis yra ieškovo žemės sklype. Vis dėlto ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas keisti žemės sklypo ribas ir nustatyti jas pagal ieškovo prašomas koordinates, kurios situacijos brėžinyje pavaizduotos raudona linija, taip, kad nesiektų vandens telkinio, nes vandens telkinys buvo iškastas pažeidžiant atsakovei priklausančio sklypo ribas. Šią aplinkybę patvirtina UAB “Agrolaukai” 2008 m. kovo 20 d. prašymas dėl žemės sklypo ribų ir bei kelio atstatymo, kuriame nurodoma, kad šiuo metu atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos buvo pažeistos iškasus vandens telkinį (atsiliepimo į ieškinį 9 priedas). Aplinkybę, kad šiame prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir tuo metu ieškovo žemės sklypą nuosavybės teise valdžiusi savininkė iki 2008 m. birželio 1 d. buvo įpareigota pašalinti pažeidimus patvirtina žemės valdų patikrinimo aktas. Kaip matyti iš šio akto turinio, ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos linija nuo taško Nr. 3 iki Nr. 4 tuo metu neatitiko plano. Kaip nurodyta rašte turi būti 140 m., o faktiškai rasta 167 m (atsiliepimo į ieškinį 10 priedas). Šių įrodymų visuma paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jo prašoma nustatyti riba susiformavo per eilę metų.

Nurodytų aplinkybių visuma grįsta byloje ištirtais įrodymais ir teisiniu reguliavimu suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė žemės sklypo ribų neaiškumo, jo prašomos nustatyti ribos pažeidžia atsakovės žemės sklypo ribas ir žemės sklypo konfigūraciją, todėl jo reikalavimas yra nepagrįstas ir dėl šios priežasties atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­ CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vis tik, pagal kasacinio teismo praktiką teismas, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Teismas privalo atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, taip pat priteisiant išlaidas, įvertinti ar jos nėra didesnės už nustatytas teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašo iš ieškovo priteisti iš viso 6 473,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susideda iš 3872 Eur už prašymo dėl procesinių terminų pratęsimo, atsiliepimo į ieškinį, tripliko, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, atstovavimo nagrinėjant bylą teisme; 605 Eur už pasirengimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą; 847 Eur už atstovavimą nagrinėjant bylą teismo posėdyje, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo paruošimą; pasiruošimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą, papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą; 302,50 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą, papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą; 847 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą nagrinėjant bylą, papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą.

Šiuo atveju, teismas atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos sudėtingumą, į prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir jos pagrindimą, teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, į tai, jog atsakovės parengtas atsiliepimas į ieškinį ir paruoštas triplikas nėra didelės apimties, jų paruošimui nereikėjo pritaikyti ypatingai specialių žinių ir išeikvoti didelių advokato darbo laiko sąnaudų. Taip pat teismas įvertina tai, kad į advokato išlaidas įtrauktos ir išlaidos, kilusios būtent dėl atsakovės kaltės – prašymo dėl procesinių terminų pratęsimo parengimo išlaidos, be kita ko, atsakovės advokatas nuolat rengė papildomus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo ir pateikimo, kuriuos įtraukė į PVM sąskaitas faktūras, nors realiai, jau atsiliepime nurodė, kad prašo priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal vėliau pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atsakovės prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų tenkinti visiškai, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovės atstovas pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nekonkretizuoja kiekvieno veiksmo atlikimo įkainio ir jo atlikimo trukmės, darytina išvada, kad šiuo atveju pagrįstomis atsakovės bylinėjimosi išlaidomis laikytina suma, atitinkanti 50 procentų, prašomos priteisti sumos, t. y. 3236,75 Eur.

Taip pat CPK 88 straipsnis įtvirtinta, jog išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu taip pat laikytinos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai (CPK 89 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismas liudytojui G. K. išmokėjo 34,91 Eur, jo turėtų išlaidų dėl atvykimo į teismą, todėl ši suma priteistina iš ieškovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293, 294, 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo E. V. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. V. atsakovės UAB ,,Agrovadyba“ naudai 3236,75 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. V. valstybės naudai 34,91 Eur (trisdešimt keturis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti ieškovui E. V., kad valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.