Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-02-03 · Byla Nr. ATP-13-462/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-556-557/2014Nutartis · 2014-07-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. A2.9.-3312-795/2014Nutarimas · 2014-11-20Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ATP-13-462/2015Nutartis · 2015-02-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
ATP-13-462/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02095-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-13-462/2015(Proceso Nr. 4-06-3-02095-2014-6)Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.;48.1.;79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014-05-20 apie 19.45 val., laukininkų g. 30, Klaipėdos m., „Vyturio“ pagrindinės mokyklos aktų salėje, DNSB „Gulbė“ visuotinio susirinkimo metu trukdė vesti susirinkimą, kabinėjosi prie bendrijos narių, vadino nepagarbiais, įžeidžiančiais žodžiais, tai yra trikdė susirinkime dalyvavusius asmenis bei pačią susirinkimo eigą , tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 birželio 11 d. nutarimu J. R. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. ir paskyrė 100 Lt (28 EUR) dydžio baudą.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą panaikino ir administracinės teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 lapkričio 20 d. nutarimu J. R. iškeltą administracinės teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nutraukė nesant administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Lasickas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pripažįstant J. R. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. ir skirti administracinę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad DNSB (duomenys neskelbtini) susirinkimas buvo viešas, jis vyko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos aktų salėje, t. y. viešoje vietoje, susirinkime dalyvavo apie 30 žmonių. Apeliantas pabrėžia, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai P. S., V. V., A. E., D. K. parodė, jog J. R. trukdė vesti susirinkimą, šūkavo, kėlė klausimus nesusijusius su bendrijos veikla, vaikštinėjo po salę, į susirinkime dalyvaujančių asmenų perspėjimus nusiraminti nereagavo, kai kuriuos susirinkime dalyvavusius asmenis išvadino „aferistais“. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad šiais pasisakymais jis įžeidė susirinkime dalyvavusius asmenis, tuo sutrikdydamas viešąją tvarką. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad liudytojos L. K. parodymai, kad J. R. po salę nevaikščiojo, prie bendrijos narių „nesikabinėjo“, vertintini kritiškai, nes prieštarauja kitų liudytojų parodymams.

Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę ginti savo pažeistas teises, tačiau savo teisėmis asmuo privalo naudotis tinkamai ir jam nėra suteikta teisė įžeidinėti susirinkimo dalyvius, trukdyti susirinkimo tvarką, kibti prie žmonių. Dėl šių motyvų apeliaciniame skunde daroma išvada, kad J. R. veiksmai turi būti traktuojami, kaip kiti veiksmai, kuriais buvo pažeista viešoji tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais yra trikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal viešosios vietos interpretaciją – viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. R. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.

Apygardos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog liudytojos L. K. parodymai, kad J. R. po salę nevaikščiojo, prie bendrijos narių „nesikabinėjo", prieštarauja liudytojų P. S., V. V., A. E., D. K. parodymams, tačiau atkreipia dėmesį, kad ir minėti liudytojai, kurių teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duotais parodymais remiasi apeliantas, nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas J. R. necenzūrinių žodžių ar gestų nevartojo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad įžeidžiamo kibimo prie žmonių ar, kaip nurodoma apeliaciniame skunde – kitų veiksmų, atitinkančių Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. numatyto pažeidimo sudėtį, nematyti ir iš DNSB „Gulbė” susirinkimo vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 17). Apygardos teismui abejonę dėl neteisėto J. R. elgesio kelia ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo Klaipėdos AVPK pareigūno A. L. duoti parodymai, kad atvykus į įvykio vietą J. R. elgėsi ramiai, paprašytas iš salės pasišalino. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog J. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., nagrinėjamu atveju neįrodyta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad J. R. veikoje negalima įžvelgti chuliganiškų paskatų. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko daugiabučių namų savininkų bendrijos nariams aiškinantis rūpimus bendrijos klausimus. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. R. savo emocionaliu elgesiu siekė aiškintis sau ir kitiems bendrijos nariams aktualius klausimus, o ne niekinti požiūrį į elgesio normas.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis