Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. K. ir A. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

1.6. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nei J. K., nei A. P. nevykdo savo konstitucinių pareigų ir neprisiima atsakomybės suteikti savo nepilnametei dukrai S. P. saugią, stabilią, jos interesus atitinkančią aplinką. Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė. Kadangi nėra aplinkybių, rodančių, kad situacija ateityje pasikeis, netikslinga tęsti laikino J. K. motinos valdžios ir laikino A. P. tėvo valdžios ribojimo, ir būtina nustatyti, jog jiems motinos ir tėvo valdžia S. P. atžvilgiu apribota neterminuotai.

7. Atsakovė J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negautas, ją atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas

9. Iš byloje esančių įrodymų bei proceso šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra J. K., tėvas – A. P.. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1657-674/2017 nuspręsta laikinai apriboti motinos valdžią J. K. vaiko S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir laikinai apriboti tėvo valdžią A. P. vaiko S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti S. P. nuolatinę globą; skirti S. P. nuolatiniu globėju (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų administraciją; priteisti iš J. K. ir iš A. P. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai S. P. po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2017 m. birželio 5 d. iki S. P. pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3268-674/2019 atmetė ieškovų J. K. ir A. P. ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir iš dalies tenkino Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus priešieškinį ieškovams J. K. ir A. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, laikinai apribojo motinos valdžią J. K. ir tėvo valdžią A. P. vaiko S. P. atžvilgiu. Sprendime teismas nustatė, kad ieškovai turi norą susigrąžinti dukrą ir ją auginti, tačiau sunkiai suvokia kaip ją augins, iš kokių lėšų ją išlaikys, kaip spręs S. P. sveikatos problemas. Nei J. K., nei A. P. nelinkę priimti pagalbos, nesiekia spręsti alkoholio vartojimo problemų. Taip pat teismas konstatavo, kad nors J. K. ir A. P. yra padarę minimalią pažangą savo elgesyje, tačiau jų pastangos nėra pakankamos, kad galėtų savarankiškai auginti S. P. bei kitą nepilnametę dukrą. Ieškovai neskiria pakankamai dėmesio savo problemos (alkoholio vartojimo) išsprendimui, nepakankamas dėmesys dukroms, jų sveikatos problemoms, su jomis bendrauja epizodiškai, patys nesiima priemonių siekiant spręsti dukrų sveikatos problemas, neturi įgūdžių rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Ieškovai nusišalinę nuo tėvo/motinos pareigų vykdymo. Toks ieškovų elgesys kenkia vaikų interesams. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9858-1138/2020 teismas atleido (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namų administraciją nuo S. P. nuolatinio globėjo pareigų atlikimo ir paskyrė S. P. nuolatine globėja ir turto administratore K. B..

9.1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 27 d. rašte užfiksuota, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. į A. P. ir J. K. gyvenamąją buvo registruoti du policijos iškvietimai: 2019 m. balandžio 13 d. (A. P. nustatytas 2,61 prom. neblaivumas) ir 2019 m. rugpjūčio 25 d. (J. K. nustatytas 3,09 prom. neblaivumas). 2020 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namų rašte nurodyta, kad nuo 2019 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo atsakovai dukrą aplankė 13 kartų, atvykę nėra linkę žaisti su dukra, S. P. laiko juos eiliniais svečiais. Apsilankymo metu atsakovai nebendrauja su socialiniais darbuotojais, su įstaigos administracija visiškai nebendrauja. Pasitaikė atvejų, kai paskambinusi J. K. kalba nerišliai, reiškia nepagrįstas pretenzijas šeimynos socialiniams darbuotojams. J. K. ir A. P. pamiršo abiejų dukrų gimtadienius. 2021 m. balandžio 22 d. globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 6GVA-385 nurodyta, kad S. P. tėvais vadina globėjus, apie biologinius tėvus nuomonės neišsakė. Globėja nurodė, kad biologiniai tėvai nėra atvažiavę aplankyti dukros. 2022 m. balandžio 19 d. globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 6GVA-358 užfiksuota, kad S. P. savo biologinę mamą laiko sesers, o ne savo mama, su tėčiu bendrauja telefonu. Globėja nurodė, kad kartais skambina S. P. tėtis, reikalauja DNR tyrimo, nes vaikas neva ne jo. Tėvai išlaikymo neteikia, nėra atvykę aplankyti, dažnai būna nusiteikę priešiškai.

9.3. Teismas taip pat pažymi, kad jau po ieškinio teismui pateikimo ieškovė rinko papildomus įrodymus, iš kurių matyti, jog policijos pareigūnai sprendė tarp jos ir kaimyno kilusį konfliktą dėl iš parduotuvės neparnešto alaus. 2020 m. birželio 8 d., Atsakovei nustatytas 1,41 promilių, o Atsakovui 1,72 promilių neblaivumas. 2023 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla nurodė, jog S. P. tėvai nė karto nesikreipė į ugdymo įstaigą, su pedagogais nebendrauja, prie elektroninio dienyno nesijungia. Apie mergaitės tėvus mokykla neturi jokios informacijos. 2023 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras nurodė, jog atsakovai dėl susitikimų organizavimo su dukra nesikreipė. 2023 m. pavasarį įvyko vienas atsakovo susitikimas su dukra, tačiau vaiko ir tėvo tarpusavio bendravimas buvo šaltas. Atsakovas su dukra bendrauja paskambindamas kartą per tris mėnesius. Tuo tarpu atsakovė su dukra ryšių nepalaiko, susitikusi nebuvo. Atsakovai savanoriškai prie dukrų išlaikymo neprisideda, vaikų sveikatos būkle nesidomi, su globėja nebendradarbiauja. 2023 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namai nurodė, jog Atsakovai nesikreipė dėl pagalbos, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą. 2023 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, jog atsakovė niekur nedirba, pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos arba pavienių, atsitiktinių darbų. Seniūnijos specialistai, apsilankę atsakovės namuose, pastebėjo akivaizdžiai netvarkingą namų aplinką. Namas apleistas, vidaus patalpose šalta, mėtosi šiukšlės, pristatyta daug tuščių alkoholio butelių. Seniūnijos specialistai atsakovės gyvenamojo kaimo gyventojai nurodė ne kartą šiais metais viešose vietose pastebėję nuo alkoholinių gėrimų apsvaigusią atsakovę. 2023 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centras nurodė, jog S. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sindromas, mergaitė reguliariai stebima ir konsultuojama įvairių gydytojų specialistų. Nurodyta, jog Atsakovė niekada dėl dukters sveikatos būklės nesikreipė į gydymo įstaigą ar šeimos gydytoją. 2023 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras pateikė informaciją, jog atsakovams paslaugos jų įstaigoje po 2019 m. gegužės 8 d. nebuvo teiktos. 2023 m. lapkričio 20 d. VĮ „Registrų centras“ nurodė, jog antstolė E. R. išieško iš atsakovų lėšas, skirtas S. P. išlaikyti. Atsakovės įsiskolinimas 2023 m. lapkričio 16 d. siekia 9 472,19 Eur, o Atsakovo – 1 888,91 Eur.

10. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.) Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

11. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. K.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė J. K. vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti ir išlaikyti savo dukrą S. P., nesirūpina jos priežiūra, ugdymu ir išlaikymu, yra iš esmės visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su vaiku, nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuomet atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu, bei Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo buvo netenkintas J. K. prašymas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo bei pakartotinai laikinai apribota motinos valdžia dukters S. P. atžvilgiu, atsakovė nesiėmė veiksmų pakeisti susidariusios situacijos, su dukra ryšio nepalaikė, jų tarpusavio santykiai visiškai nutrūkę, S. P. J. K. nelaiko savo motina. 2019 m. gegužės 8 d. sprendime teismas konstatavo, kad J. K. pastangos nebuvo pakankamos norint susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau atsakovė ir toliau nedėjo pastangų spręsti esančias problemas, nekeitė savo gyvenimo būdo, toliau vartoja alkoholį, išlaikymo dukrai neteikia. J. K. su socialiniais darbuotojais nebendravo, nepriėmė jų pagalbos, nedėjo realių veiksmų dukros susigrąžinimui, nesidomėjo nei dukros sveikata, nei jos ugdymu.

12. Teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. P.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas A. P. negali atlikti savo kaip tėvo pareigos auklėti ir išlaikyti savo dukrą S. P., tinkamai nesirūpina jos priežiūra, ugdymu, sveikata, išlaikymu. A. P. su dukra bendrauja tik epizodiškai, telefonu, nurodo, kad turi sveikatos problemų, lemiančias tokią situaciją. Kita vertus, teigė, kad ateityje ketina su dukra bendrauti dažniau, iki šiol buvo susitikęs vasarą, kas rodo tikimybę, kad situacija ateityje gali pasikeisti. Pažymėjo, kad neturėtų sąlygų dukrai auginti. 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu nepanaikinus laikino tėvo valdžios apribojimo, atsakovas realių veiksmų dėl dukros susigrąžinimo nesiėmė, nesiekė dukros susigrąžinti į šeimą. Nuo laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovas nesistengė pakeisti esamos situacijos, teigia, kad to negalėjo padaryti dėl sveikatos problemų, ieškinio tenkinimui neprieštarautų. Atsakovo vertinimu, dukros augimas globėjos šeimoje atitinka dukros interesus, kadangi jis sąlygų auginti dukrą neturi.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti motinos ir tėvo valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos bei tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovai nevykdo savo pareigos auginti dukrą, ja nesirūpina, nesiekia jos susigrąžinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino, nesiekia rūpintis tiek fiziniais, tiek emociniais vaiko poreikiais, nėra tikimybės, jog pakeis savo elgesį ir vaikui bus galima grįžti į šeimą. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių apie vaiko ir atsakovų ryšius, J. K. ir A. P. užtikrinti negali, todėl ieškovės prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. K. ir tėvo valdžią atsakovui A. P. dukros S. P. atžvilgiu tenkintinas. Teismo vertinimu, būtent toks sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus, kurie šiuo atveju yra prioritetiniai, o šio reikalavimo netenkinimas neužtikrintų maksimalios ir būtinos bei tinkamos vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

16. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

17. Atsakovei J. K. ir atsakovui A. P. neterminuotai apribojus tėvų valdžią dukros atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

18. Teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas ar laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Nurodytos įstatymo nuostatos sudaro galimybę atsakovams imtis realių veiksmų keisti savo elgesį, siekti tėvų valdžios apribojimo panaikino, t. y. ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko priežiūros, auklėjimo ir ugdymo procese.

19. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio. Atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, atstovai paskirti teismo iniciatyva, todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 402 straipsniu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo nukreiptina vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją ieškovei.