Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-290-943/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-07
Bylos Nr.: 2A-290-943/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00752-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas: Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „INKOMLITA“, P. P., uždaroji akcinė bendrovė „DUJOKAS“
Advokatai: Sigitas Čepas

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana
2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. 2A-290-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00752-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.6.1; 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant J. T.,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sigitui Čepui,atsakovės atstovui B. V. ir advokatui J. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Status optimus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1276-343/2016 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei skolos už statybos rangos darbus priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „INKOMLITA“ (uždarosios akcinės bendrovės ,,ČIUKURAS“ teisių perėmėja), P. P. (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „METSTATA“ teisių perėmėjas), uždaroji akcinė bendrovė „DUJOKAS“, inžinierinė konsultacinė firma uždaroji akcinė bendrovė „Etima“, R. G. G., V. J., A. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Status optimus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2009 m. sausio 9 d. susitarimo prie 2007 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutarties Nr. 252 2, 3 ir 5 punktus bei 2009 m. vasario 25 d. skolų suderinimo aktą; 2) priteisti iš atsakovės už atliktus statybos rangos darbus 615 534,18 Lt (178 271,02 Eur); 3) priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 2007 m. rugsėjo 18 d. ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. 252, kurios 2.1 punktu susitarė dėl daugiabučio namo statybos. Bendra rangos darbų kaina – 30 968 907 Lt su PVM. Ieškovė su UAB „ČIUKURAS“ 2007 m. gruodžio 12 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. 07/12-01, kuria UAB „ČIUKURAS“ įsipareigojo atlikti subrangos darbus – daugiabučio gyvenamojo namo gelžbetonio konstrukcijų (rostverko, kolonų, gelžbetonio sienų ir perdangų) įrengimo darbus bei pastato bendrastatybinių dalių darbo projektą pagal ieškovės užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovės teigimu, UAB „ČIUKURAS“ darbus pagal subrangos sutartį atliko, tačiau visų perimtų iš subrangovės UAB „ČIUKURAS“ darbų ieškovė atsakovei neperdavė, neperduota darbų liko už 312 196,27 Lt (90 418,29 Eur). Ieškovė 2007 m. lapkričio 5 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. 201 ir su UAB „METSTATA“, kuria UAB „METSTATA“ įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo gręžtinių polių įrengimo subrangos darbus pagal ieškovės užduotį ir perduoti šių darbų rezultatą ieškovei. Pradėjus darbus ir paaiškėjus, kad galimybės įrengti gręžtinius polius šiuo atveju nėra, subrangovė UAB „METSTATA“, suderinusi su ieškove ir atsakove, pakeitė techninio projekto sprendinius ir didžioji dalis gręžtinių polių buvo pakeista į spraustinius, dėl ko padidėjo darbų sąmata. Tarp ieškovės ir subrangovės kilęs ginčas buvo sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme (arbitražo byla Nr. 124). Arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu UAB „METSTATA“ naudai iš ieškovės buvo priteista 234 513,45 Lt už jos atliktus statybos darbus. Po atliktos teismo ekspertizės ieškovė patikslino, kad atsakovė yra neapmokėjusi 163 846,01 Lt (47 453,08 Eur) už UAB „METSTATA“ atliktus polių įrengimo darbus.Ieškovė 2008 m. sausio 21 d. su UAB „DUJOKAS“ pasirašė transporto priemonių-mechanizmų nuomos sutartį Nr. 2008-01/05, kuria ieškovė išsinuomojo statybos darbams atlikti reikalingas transporto priemones–mechanizmus su vairuotoju–mašinistu, už šalių tarpusavyje sutartą vienos darbo valandos kainą. Dar vieną sutartį su UAB „DUJOKAS“ ieškovė pasirašė 2008 m. balandžio 1 d., kuria buvo susitarta dėl žvyro–smėlio pristatymo UAB „DUJOKAS“ transportu į ieškovės objektą. Šios sutarties pagrindu ieškovė BUAB „Status optimus“ už pateiktas medžiagas turėjo apmokėti pagal faktiškai pristatytų medžiagų kiekį ir UAB „DUJOKAS“ pateiktas PVM sąskaitas–faktūras. UAB „DUJOKAS“ sutartis vykdė, tačiau ieškovė nesumokėjo 139 491,90 Lt (40 399,65 Eur), ši suma ieškovės bankroto byloje patvirtinta kaip UAB „DUJOKAS“ finansinis reikalavimas.Ieškovė, žinodama, kad su subrangovėmis nėra atsiskaityta už atliktus ir iš jų priimtus darbus, su atsakove 2009 m. sausio 9 d. pasirašė susitarimą prie rangos sutarties, kuriuo šalys, atsižvelgdamos į Lietuvoje susidariusią ekonominę padėtį, nutraukė Rangos sutartį. Susitarime šalys patvirtino, kad faktiškai pagal šią sutartį yra atlikta darbų už 3 960 407 Lt (1 147 013,15 Eur) ir šie darbai yra atsakovei perduoti. Taip pat patvirtinta, kad susitarimo pasirašymo dieną atsakovė ieškovei už atliktus ir perduotus darbus yra skolinga 47 548,52 Lt (13 771 Eur), kuriuos įsipareigojo sumokėti per 15 kalendorinių dienų. Šalys 2009 m. vasario 25 d. pasirašė aktą dėl skolų suderinimo, kuriuo konstatavo, kad 2009 m. vasario 28 d. nėra viena kitai skolingos. Ieškovė, neperdavusi dalies atliktų darbų, kuriuos ji buvo perėmusi iš subrangovių, ir pasirašiusi susitarimą bei skolos suderinimo aktą, pažeidė bendrovės kreditorių interesus. Ieškovė prarado galimybę iš atsakovės gauti atsiskaitymą už atliktus statybos rangos darbus, o tuo pačiu ir atsiskaityti su esamais kreditoriais. Ginčijamas susitarimas bei skolų suderinimo aktas vertintini kaip sandoriai, kuriais pažeidžiami kreditorių interesai (CK 6.66 straipsnis). Atsakovei faktiškai perėmus neužbaigtą statinį kyla prievolė atsiskaityti su ieškove už visus faktiškai atliktus statybos rangos darbus, todėl iš atsakovės priteistina 615 534,18 Lt (178 271,02 Eur) skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, o bylos dalį dėl 2009 m. vasario 25 d. skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu nutraukė.Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu 2009 m. sausio 9 d. susitarimo 2, 3, 5 punktus, bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad šiais punktais nebuvo susitarta nei dėl objekte faktiškai atliktų darbų apimties, nei dėl atsakovės įsiskolinimo už visus atliktus (tarp jų ir atsakovei neperduotus) statybos rangos darbus dydžio. Vadinasi, šis susitarimas niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovės kreditorių teisių ir interesų, nes tai nėra šalių patvirtinimas, jog objekte faktiškai buvo atlikta darbų už 3 960 407 Lt. Šiuo susitarimu šalys tik patvirtino, kad už tokią sumą darbai atsakovei yra perduoti ir atsakovė už perduotus darbus yra skolinga ieškovei 47 548,52 Lt. Nenustačius vienos iš būtinų actio Pauliana taikymui sąlygų, ieškovės reikalavimas pripažinti šiuos punktus negaliojančiais šiuo nurodytu pagrindu buvo atmestas. Be to, teismas nenustatė kitos sandorio šalies nesąžiningumo, todėl reikalavimas pripažinti nurodyto susitarimo dalį negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu taip pat atmestas.2009 m. sausio 14 d. buvo parengtas darbų ir statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas, kurį vienašališkai pasirašė ieškovė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste įvertinus nurodytą priėmimo–perdavimo aktą, laikytina, jog šis aktas nėra atliktų darbų perdavimo aktas, nors šio dokumento pavadinime tai yra nurodoma. Šiame dokumente nėra nurodyti jokie konkrečiai perduodami darbai, jų kiekiai, jų apimtys ir vertė. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. sausio 9 d. akte šalys aiškiai susitarė ir patvirtino, kad faktiškai atlikti darbai 3 960 407 Lt sumai yra perduoti, o byloje nėra ginčo, jog už visus pagal sutarties sąlygas perduotus darbus atsakovė yra atsiskaičiusi. Kadangi šis priėmimo–perdavimo aktas nėra laikytinas darbų perdavimo aktu, todėl nepatvirtina ir ieškovės reikalavimo teisės kaip būtinos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą. Šis aktas nepripažintas negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes, kaip minėta, atsakovės nesąžiningumas nenustatytas.Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 25 d. skolų suderinimo aktą, teismas vertino, kad šis aktas yra suvestinis ir išvestinis apskaitos dokumentas, sudarytas pirminių dokumentų pagrindu. Šiuo aktu nėra įskaitomi tarpusavio reikalavimai ar sukuriamos teisės ir pareigos. Vadinasi, šis aktas negali būti ginčijamas įstatyme nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl ši bylos dalis nutraukta.Ieškovė ieškiniu prašė priteisti už subrangovių UAB „ČIUKURAS“, UAB „METSTATA“ ir UAB „DUJOKAS“ atliktus, tačiau neapmokėtus, darbus, kurių vertė 615 534,18 Lt. Pasisakydamas dėl UAB „METSTATA“ atliktų darbų, teismas pažymėjo, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu UAB „METSTATA“ naudai iš UAB „Status optimus“ buvo priteista 284 000 Lt skola ir 2 840 Lt delspinigiai. Šis arbitražo teismo sprendimas turi įtakos tik generalinės rangovės ir subrangovės skoliniams santykiams, o užsakovės teisių ir pareigų neliečia. Iš eksperto išvados teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei perdavė UAB „METSTATA“ darbų daugiau nei jų faktiškai buvo atlikta, todėl atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi (ir netgi permokėjusi) už subrangovės UAB „METSTATA“ atliktus darbus. Pasisakydamas dėl UAB „ČIUKURAS“ atliktų darbų, teismas pažymėjo, kad 2008 m. spalio 30 d. susitarimu BUAB „Status optimus“ ir UAB „ČIUKURAS“ sudarė susitarimą, kuriuo buvo susitarta dėl atsiskaitymo už darbus, atliktus atsakovės objekte. Susitarimo 2.2. punkte šalys susitarė, kad UAB „Status optimus“ skola UAB „ČIUKURAS“ yra 700 000 Lt. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad UAB „Status optimus“ skolą UAB „ČIUKURAS“ apmokėjo LSD „Žalgiris“ 2008 m. spalio 30 d., 2008 m. lapkričio 14 d. ir 2008 m. lapkričio 17 d. pavedimais. Be to, už papildomai 2008 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus, BUAB „Status optimus“ prašymu atsakovė LSD „Žalgiris“ sumokėjo UAB „ČIUKURAS“ 180 000 Lt, likusi nepriemoka už 2008 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus – 4 236,74 Lt. Visgi, atsižvelgęs į ekspertizės išvadą, teismas sprendė, kad su UAB „ČIUKURAS“ yra visiškai atsiskaityta, nes darbų faktiškai buvo atlikta už 675 580,40 Lt. Papildomai teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė pritarė polių pakeitimui, kas lėmė papildomų išlaidų, kurias turi apmokėti BUAB „Status optimus“, atsiradimą. Pasisakydamas dėl UAB „DUJOKAS“ atliktų darbų, teismas pažymėjo, kad ir šios subrangovės atliktų darbų ieškovė atsakovei perdavė daugiau nei buvo faktiškai suteikta. UAB „DUJOKAS“ paaiškino, kad ekspertizės akte nebuvo įvertinta dalis suteiktų paslaugų. Visgi, teismas, įvertinęs UAB „DUJOKAS“ paaiškinimus ir naujai pridėtas sąskaitas–faktūras, pažymėjo, kad BUAB „Status optimus“ bankroto byloje UAB „DUJOKAS“ finansinis reikalavimas nebuvo grindžiamas į šią bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis šiomis sąskaitomis–faktūromis, nes jos yra apmokėtos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė BUAB „Status optimus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visų pareikštų reikalavimų apimtyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė nesutinka su bylos dalies dėl 2009 m. vasario 25 d. akto pripažinimo negaliojančiu nutraukimu. Byloje dėl šio akto yra kilęs ginčas, kuris privalo būti išnagrinėtas CPK nustatyta tvarka, nes šalys juo grindė byloje įrodinėjamas aplinkybes. Šalys 2007 m. rugsėjo 18 d. sutarties 3.1 punkte susitarė dėl rangovės darbų bendros kainos. Šalims susitarus dėl viso objekto rangos darbų kainos nėra pagrindo kalbėti ir apie atskiro darbų etapo pabrangimą. Visgi, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovę žinojus apie projekto pakeitimą ir šiam projekto pakeitimui pritarus. Atsakovė per savo atstovą objekte (techninį prižiūrėtoją) priėmė UAB „METSTATA“ sukaltus polius.Nekilnojamojo turto registre nuo 2011 m. sausio 19 d. kaip atsakovės nuosavybės pagrindas į ieškovės rangos procese sukurtą pastatą yra įregistruota 2010 m. rugsėjo 21 d. statybos valstybinės priežiūros išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Šią pažymą Nekilnojamojo turto registrui pateikė atsakovės projekto techninis prižiūrėtojas R. G.. Tai patvirtina, kad atsakovė yra priėmusi ieškovės atliktus darbus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad darbai nebuvo atlikti, ar kad jie atlikti ne pagal projektą.Ieškovė būdama nemoki 2009 m. sausio 9 d. pasirašė ginčijamą susitarimą, kuriuo pažeidė kreditorių interesus, nes atsisakė jai priklausančių pinigų už atliktus rangos darbus. Toks susitarimas pripažintinas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio ir CK 6.66 straipsnių pagrindu. Atsakovė, paaiškindama, kodėl aktas nebuvo pasirašytas, nurodė, kad ieškovė nepateikė statybos darbų žurnalo ir dokumentacijos. Visgi, bylos medžiaga patvirtina, kad nurodytą dokumentaciją atsakovė turėjo, todėl aplinkybė, jog atsakovė nepasirašė šio akto, turi būti vertinama palankiai ieškovės naudai.Klausimas kokius polius įrengti susitarė ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „METSTATA“ yra išspręstas įsiteisėjusiu arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu. Teismas nusprendė iš ieškovės priteisti UAB „METSTATA“ 284 000 Lt skolą, tačiau atsakovė po arbitražinio sprendimo priėmimo šios skolos neapmokėjo.Nagrinėjant bylą buvo paskirta statybinė–techninė ekspertizė, kurią atlikus ekspertas atsakė į jam užduotus klausimus. Ekspertas 2013 m. birželio 6 d. pažyma patvirtino, kad UAB „ČIUKURAS“ atliktų ir ieškovei UAB „Status optimus“ perduotų darbų skirtumas pinigine išraiška sudaro 312 196,27 Lt. Eksperto išvadų atsakovė neginčijo. Be to, atsakovė atlikdama apmokėjimus UAB „ČIUKURAS“ yra pripažinusi šios subrangovės atliktus darbus.Visi subrangovių atlikti darbai įtraukti į statybos darbų žurnalus ir pasirašyti atsakovės techninio prižiūrėtojo. Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl UAB „DUJOKAS“ atliktų darbų buvo pareikštas atsižvelgiant į BUAB „Status optimus“ bankroto byloje UAB „DUJOKAS“ pareikštą ir patvirtintą finansinį reikalavimą. Ekspertizės akte buvo neįvertinta dalis UAB „DUJOKAS“ suteiktų rangos darbų. Atsakovė LSD „Žalgiris“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atliktų darbų akte turi būti nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumus. Vadinasi, 2009 m. sausio 14 d. darbų ir statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas negali būti laikomas atliktų darbų perdavimo aktu. Šiuo aktu BUAB „Status optimus“ siekė pasitraukti iš statybvietės ir pagal aktą perduoti statybos aikštelę atsakovei. Šį faktą patvirtina ir 2009 m. sausio 9 d. susitarimo nuostatos. Atsakovė yra atsiskaičiusi už visus atliktus ir jai perduotus darbus. Apeliantė reikalauja priteisti pinigus už darbus, kurie net nėra perduoti atsakovei, nėra išrašyta PVM sąskaita–faktūra dėl ieškinyje nurodytos sumos apmokėjimo. Apeliantės argumentai dėl Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. pažymos nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl turėtų būti nevertinami (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju, šis dokumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovė priėmė apeliantės atliktus ir neperduotus darbus. Tai, kad ieškovė turėjo kreditorių ir jiems tiesiogiai pinigus mokėjo atsakovė LSD „Žalgiris“ neįrodo atsakovės nesąžiningumo, nes mokėjimai buvo atlikti kreditorių naudai.2008 m. spalio 30 d. BUAB „Status optimus“ ir UAB „ČIUKURAS“ susitarimu buvo nustatyta BUAB „Status optimus“ skola UAB „ČIUKURAS“ už atliktus darbus. Šią skolą sumokėjo LSD „Žalgiris“. Už 2008 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus atsakovė sumokėjo papildomai ir yra visiškai atsiskaičiusi. Be to, būtina įvertinti tai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog UAB „ČIUKURAS“ atlikti darbai įvertinti tik 675 580,40 Lt sumai.Arbitražo teismo sprendimo pagrindu prievolė atsiskaityti su UAB „METSTATA“ atsirado ieškovei, o ne atsakovei. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad generalinė rangovė neatsiskaitė su savo subrangove.Reikalavimas priteisti skolą už UAB „DUJOKAS“ atliktus darbus yra nepagrįstas, nes: 1) pagal apeliantės nurodytas papildomas sąskaitas–faktūras nėra patvirtintas UAB „DUJOKAS“ finansinis reikalavimas BUAB „Status optimus“ bankroto byloje, todėl manytina, jog jos yra apmokėtos BUAB „Status optimus“; 2) dauguma dokumentų, kuriais grindžiamas šis reikalavimas, yra nepasirašyti nei vienos iš šalių; 3) dalis UAB „DUJOKAS“ vykdytų darbų buvo reikalingi ieškovei pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutarties 8.8 punktą.Trečiasis asmuo UAB „Inkomlita“, UAB „ČIUKURAS“ teisių perėmėjas, ir trečiasis asmuo P. P., UAB „METSTATA“ teisių perėmėjas, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti sutikimo su apeliaciniu skundu motyvai.Trečiasis asmuo UAB „DUJOKAS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti sutikimo su apeliaciniu skundu motyvai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ši civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos apeliacinis teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai neįvertino 2009 m. sausio 14 d. sudaryto priėmimo–perdavimo akto, neištyrė šalių argumentų, susijusių su Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu, neįvertino eksperto išvadų dėl subrangovių atliktų darbų apimties ir kitų teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių.

Faktinės aplinkybės

2007 m. rugsėjo 18 d. ieškovė BUAB „Status optimus“ ir atsakovė LSD „Žalgiris“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 252 (toliau – Rangos sutartis), kuria buvo susitarta dėl daugiabučio gyvenamojo namo naujos statybos (t. 1, b. l. 13-24). Šios sutarties vykdymui rangovė BUAB „Status optimus“ sudarė subrangos sutartis su UAB „ČIUKURAS“ (t. 1, b. l. 25-31), UAB „METSTATA“ (t. 1, b. l. 33-39), transporto priemonių nuomos sutartį ir žvyro–smėlio pirkimo sutartį su UAB „DUJOKAS“ (t. 1, b. l. 42-46). Nebaigus visų objekto statybos darbų, atsižvelgdami į Lietuvos ekonominę padėtį ir nepalankias nekilnojamojo turto rinkos sąlygas, ieškovė BUAB „Status optimus“ ir atsakovė LSD „Žalgiris“ 2009 m. sausio 9 d. sudarė susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo (toliau – Susitarimas dėl sutarties nutraukimo) (t. 2, b. l. 34). 2009 m. sausio 14 d. BUAB „Status optimus“ sudarė ir vienašališkai pasirašė susitarimą dėl darbų ir statybvietės perdavimo ir priėmimo (t. 2, b. l. 33).

Dėl pripažinimo negaliojančiais 2009 m. sausio 9 d. susitarimo 2, 3 ir 5 punktus ir 2009 m. sausio 14 d. akto teisinio kvalifikavimo

Byloje keliamas klausimas, ar ieškovės BUAB „Status optimus“ sudarytas ir vienašališkai pasirašytas darbų ir statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas gali būti laikomas darbų perdavimo ir priėmimu aktu CK 6.694 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-484/2007). Pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akte turi būti aiškiai nurodyti atlikti ir perduodami darbai. Visgi, ieškovės BUAB „Status optimus“ parengtame akte tokių duomenų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis aktas nelaikytinas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu, kaip jis yra suprantamas pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį. Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2009 m. sausio 9 d. šalys sudarė susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo. Sudarius susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo, rangovė BUAB „Status optimus“ turėjo pasitraukti iš statybų aikštelės, todėl pagrįsta yra manyti, kad pagrindinis 2009 m. sausio 14 d. akto sudarymo tikslas – statybvietės perdavimas užsakovei. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2009 m. sausio 14 d. aktas tiesiogiai koreliuoja su Susitarimu dėl rangos sutarties nutraukimo, nes susitarimo 4 punkte nurodyta, jog rangovė įsipareigoja per 15 kalendorinių dienų pasitraukti iš statybos aikštelės ir ją perduoti užsakovei pasirašant abipusį aktą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Rangos sutartimi šalys buvo susitarusios dėl Statybos aikštelės ir faktiškai atliktų darbų perdavimo tvarkos (Rangos sutarties 23.2 punktas). Be to, šalys Rangos sutartimi buvo aiškiai susitarusios dėl darbų perdavimo ir apmokėjimo už juos tvarkos, kurios šis aktas taip pat neatitinka (Rangos sutarties 18.1 punktas) – Rangovas pateikia iki kiekvieno mėnesio 25 dienos kokybiškai įvykdytų atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir pažymas (Formos 2 ir 3), o Užsakovas per 5 darbo dienas jas patikrina ir pasirašo, arba raštiškai praneša kodėl nepasirašomi darbai. Šių sutartyje aptartų sąlygų ginčijamas 2009 m. sausio 14 d. aktas neatitinka. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamu aktu sukeltų teisinių padarinių, atsižvelgia ir į tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog šalys spręsdamos atliktų darbų perdavimo ir priėmimo klausimus vadovavosi būtent Sutarties 18.1 punkte aptarta tvarka (žr., pvz., 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn. pažymas apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktus už 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn., t. 1, b. l. 78-79, 81-82). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjęs teismas, apibendrindamas argumentus, susijusius su 2009 m. sausio 14 d. akto kvalifikavimu, konstatavo, jog šis aktas nepripažintinas negaliojančiu CK 6.66 ir CK 1.82 straipsnių pagrindu, tačiau ieškovė šio akto pagrįstumo neginčijo (t. 3, b. l. 85). Kadangi ši išvada neturėjo įtakos priimtam teismo sprendimui, tai tokia teismo išvada laikytina nereikšminga ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo peržengtos ieškinio nagrinėjimo ribos.Ieškovė ginčija Susitarimo dėl sutarties nutraukimo nuostatas, kuriomis šalys patvirtino, kad faktiškai atlikti darbai 3 960 407 Lt sumai yra užsakovei perduoti, o atsakovė rangovei už atliktus ir perduotus darbus yra skolinga 47 548,52 Lt.Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčijamais Susitarimo dėl sutarties nutraukimo punktais šalys nesusitarė nei dėl objekte faktiškai atliktų darbų apimties, nei dėl atsakovės įsiskolinimo už visus atliktus (tarp jų ir atsakovei neperduotus) darbus dydžio. Susitarimo dėl sutarties nutraukimo nuostatos nei patvirtina, nei paneigia ieškovės teiginį, kad objekte buvo atlikta darbų už didesnę nei susitarime nurodytą sumą, todėl teigti, jog šios susitarimo nuostatos pažeidė kreditorių interesus nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde ieškovė paaiškino, kad Susitarimo dėl sutarties nutraukimo sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir šią aplinkybę atsakovė žinojo, sandoris pažeidė kreditorių interesus, nes ieškovė atsisakė jai priklausančių piniginių sumų už atliktus darbus, todėl susitarimas turi būti pripažintinas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Susitarimo dėl sutarties nutraukimo įtakos BUAB „Status optimus“ kreditorių teisėms ir interesams. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs šalių paaiškinimus šiuo klausimu, bei tinkamai kvalifikavęs 2009 m. sausio 14 d. priėmimo–perdavimo aktą, teisingai pažymėjo, kad ginčijamais susitarimo punktais šalys tik patvirtino atliktų ir atsakovei perduotų darbų vertę bei atsakovės įsiskolinimą ieškovei už šiuos atliktus ir perduotus rangos darbus, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog šiomis ginčijamomis susitarimo sąlygomis buvo atsisakyta jai priklausančių piniginių sumų už atliktus ir galimai atsakovei neperduotus rangos darbus. Pažymėtina, kad ginčijami 2009 m. sausio 9 d. susitarimo punktai nedraudžia ieškovei reikalauti atsakovės apmokėti už visus atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra vienos iš būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, pagrįstai sprendė, jog patikslinto ieškinio dalis dėl nurodytų Susitarimo dėl rangos sutarties nutraukimo punktų pripažinimo negaliojančiais atmestina. Ieškovė Susitarimo dėl rangos sutarties nutraukimo 2, 3 ir 5 punktus taip pat ginčija kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis). Paaiškino, kad atsakovė žinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, nes atsiskaitydavo tiesiogiai su BUAB „Status optimus“ kreditoriais.Privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB Ūkio bankas v. UAB „Norventa“, bylos Nr. 3K-3-198-684/2016, ir joje nurodytą praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodytas atsakovės nesąžiningumas, sudarant ginčijamą Susitarimo dalį. Aplinkybė, kad ieškovė šio susitarimo sudarymo metu buvo nemoki nepatvirtina, jog dėl to atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningais. Pagal Rangos sutarties 22.4 punktą Rangovo bankroto atveju Užsakovui buvo suteikta teisė nutraukti sutartį vienašališkai. Kaip minėta, šis susitarimas neturėjo įtakos ieškovės kreditorių teisėms ir pareigoms, todėl teigti, kad sudarydama šį susitarimą atsakovė buvo nesąžininga jų atžvilgiu, taip pat nėra pagrindo.

Dėl bylos dalies dėl 2009 m. vasario 25 d. skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu nutraukimo

Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad bylos dalis dėl 2009 m. vasario 25 d. skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu nutrauktina, nes šis aktas negali būti ginčijamas pagal įstatyme nustatytas sandorių pripažinimo negaliojančiais taisykles. Teismas pažymėjo, kad šis dokumentas yra išvestinis apskaitos dokumentas, sudarytas pirminių apskaitos dokumentų pagrindu. Šiuo dokumentu nėra įskaitomi šalių tarpusavio reikalavimai ar sukuriamos šalims teisės ir / ar pareigos, t. y. aktas savaime nesukelia teisinių pasekmių.Ieškovė nesutinka su bylos dalies dėl 2009 m. vasario 25 d. akto pripažinimo negaliojančiu nutraukimu. Apeliaciniame skunde pažymi, kad byloje dėl šio akto yra kilęs ginčas, kuris privalo būti išnagrinėtas CPK nustatyta tvarka, nes šalys juo grindė byloje įrodinėjamas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka pirmą kartą konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria taip pat byla šioje dalyje buvo nutraukta, buvo nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas buvo neįvertinęs 2009 m. sausio 14 d. priėmimo-perdavimo akto teisinių bei faktinių padarinių. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka antrą kartą, matyti, kad teismas tinkamai kvalifikavo 2009 m. sausio 14 d. aktą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nutraukti šią bylos dalį yra pagrįsta. Tai, kad šalys šiuo aktu grindė byloje įrodinėtas aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu. CPK straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Taigi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Pasisakydamas dėl tarpusavio atsiskaitymo (užskaitos) aktų reikšmės, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tokie aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ; Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000). Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, sprendžia, jog 2009 m. sausio 14 d. aktas gali būti vertinamas tik kaip konstatuojantis jo pasirašymo metu tarp šalių egzistavusių tarpusavio piniginių prievolių balansą, todėl šis aktas negali būti vertinamas kaip sandoris (sutartis), sukuriantis šalims prievolinius teisinius santykius ir ginčijamas remiantis sandorių negaliojimo pagrindais. Bylinėjimasis negali būti savitikslis, procesas turi būti ekonomiškas ir turėti aiškius tikslus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos dalis dėl 2009 m. vasario 25 d. skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu nutraukta pagrįstai.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės už atliktus statybos rangos darbus

Ieškovė kreipėsi į teismą siekdama pagrįsti, kad atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal Rangos sutartį. Ieškovė teigia, kad subrangovės UAB „ČIUKURAS“, UAB „METSTATA“, UAB „DUJOKAS“ atliko darbus, už kuriuos atsakovei nebuvo apmokėta. Bylą nagrinėjęs teismas nagrinėdamas šį klausimą analizavo rangovei subrangovių perduotus ir rangovės užsakovei perduotus darbus. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 615 534,18 Lt skolą už subrangovių atliktus ir galimai užsakovei neperduotus darbus yra nepagrįstas.CK 6.650 straipsnio 4 dalis numato, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Nors ieškiniu siekiama pagrįsti, kad atsakovė (užsakovė) visiškai neatsiskaitė su ieškove (generaline rangove) pagal rangos sutartį, tačiau užsakovei reiškiamo ieškinio faktinis pagrindas motyvuojamas aplinkybėmis, susijusiomis su generalinės rangovės ir jos subrangovių tarpusavio santykiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą ar atsakovė yra neatsiskaičiusi su ieškove pagal rangos sutartį, buvo nepagrįstai išplėstos ginčo ribos ir pereita į generalinės rangovės ir jos subrangovių santykių analizę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė konkrečiai neįvardino už kokius atsakovės objekte atliktus darbus buvo neatsiskaityta – ieškinio pagrindas ir reikalavimai formuojami tiesiog lyginant priėmimo–perdavimo aktuose nurodytus kiekius, siekiant nustatyti neatitikimus, ar atsižvelgiant į BUAB „Status optimus“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės buvęs vadovas ir atsakovė bendrai suderintais veiksmais siekė išvengti ieškovės skolų grąžinimo ieškovės kreditoriams. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė, manydama, kad buvęs vadovas pažeidė savo kaip įmonės vadovo fiduciarines pareigas ir tokiu būdu padarė įmonei žalą, turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvadomis, padarytomis ištyrus bylos įrodymus, kuriais ieškovė grindė ieškinio reikalavimą priteisti 615 534,18 Lt skolą už subrangovių atliktus darbus. Taip pat papildomai pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei genrangovas (ieškovas) buvo pasirinkęs tokią sutarties vykdymo taktiką – kai subrangovų atlikti darbai nebuvo kiekvieną mėnesį Rangos sutartyje nustatyta tvarka perduodami Užsakovui (atsakovui) tikintis juos perduoti vėliau, visa šių neigiamų pasekmių rizika tenka ieškovui. Apeliantė, siekdama paneigti bylą nagrinėjusio teismo išvadą, kad ji neįrodė, jog atsakovė buvo davusi pritarimą dėl polių pakeitimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie protokoline nutartimi prijungti prie bylos medžiagos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių įrodymų reikšmę sprendžiamam klausimui, sprendžia, kad šie pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Tai, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovė Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto yra įregistravusi nuosavybę į ieškovės statytą ir neužbaigtą statinį, nereiškia, jog ji pritarė statybos sprendinių pakeitimui. Pabrėžtina, kad fakto, jog statybų metu nuo šių sprendinių buvo nukrypta neneigia ir pati ieškovė, be to, šią aplinkybę patvirtino ir byloje atlikta ekspertizė.Apeliantė teigia, kad šalims susitarus dėl viso objekto rangos darbų kainos nėra pagrindo kalbėti ir apie atskiro darbų etapo pabrangimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Aplinkybė, kad ieškovės už atliktus darbus sumokėta suma neviršija į bylą pateiktos šalių nepasirašytos lokalinės sąmatos, nereiškia, jog atskirų darbų atlikimo kaštai nepabrango. Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su sprendžiamu klausimu. Svarbiu faktu laikytina aplinkybė, kad objekte įrengti poliai buvo pakeisti ir vietoje gręžtinių polių buvo įrengti spraustiniai poliai, kas lėmė išaugusius darbų, kuriuos atliko UAB „ČIUKURAS“ kaštus. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad prašomų priteisti sumų už UAB „ČIUKURAS“ atliktus darbus atsakovė neturi sumokėti ir dėl aplinkybės, jog už atliktus pabrangusius darbus atsakomybė tenka BUAB „Status optimus“.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės dėstomais argumentais, susijusiais su skolos priteisimu už UAB „METSTATA“ atliktus darbus. Pažymėtina, kad ekspertizės išvadoje nurodyta, jog ieškovė BUAB „METSTATA“ perdavė ieškovei darbų už 522 832 Lt, o ieškovė atsakovei už 686 678,01 Lt. Vadinasi, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė už UAB „METSTATA“ atliktus darbus yra sumokėjusi, o užsakovė nėra atsakinga už tai, jog generalinė rangovė neatsiskaitė su savo subrangovėmis. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai nustatė Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo reikšmę sprendžiamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai šiuo aspektu nepasisako. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė neatsiskaitė su ieškove už UAB „DUJOKAS“ suteiktas paslaugas, kurių dydis nustatytas pagal UAB „DUJOKAS“ BUAB „Status optimus“ bankroto byloje pareikštų reikalavimų dydį – 139 491,90 Lt. Iš ekspertizės akto nustatyta, kad ieškovė BUAB „Status optimus“ atsakovei LSD „Žalgiris“ perdavė daugiau darbų nei ji buvo priėmusi iš trečiojo asmens UAB „DUJOKAS“, todėl teigti, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi už šias paslaugas nėra pagrindo. UAB „DUJOKAS“ buvo pateikusi papildomus paaiškinimus su naujais įrodymais (sąskaitomis–faktūromis), kuriuos įvertinęs bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nusprendė, kad teismui pateiktomis sąskaitomis–faktūromis nebuvo grindžiamas UAB „DUJOKAS“ finansinis reikalavimas BUAB „Status optimus“ bankroto byloje, todėl šiomis sąskaitomis–faktūromis nėra pagrindo vadovautis, nes jos yra apmokėtos.Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, susijusius su ieškovės reiškiamu reikalavimu priteisti skolą už subrangovių atliktus darbus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju teigti, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi su rangove UAB „Status optimus“ nėra pagrindo. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, atsakovė, kuri už nebaigtą ir su nukrypimais nuo projekto statytą statinį ieškovei sumokėjo 3 960 407 Lt, ne tik, kad yra atsiskaičiusi už atliktus rangos darbus, tačiau už tam tikrus darbus apskritai yra permokėjusi. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai išsprendė ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėNijolė PiškinaitėEgidija Tamošiūnienė