Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažinęs su elektroniniu paštu gautu M. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu dėl teisių grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1064-893/2019 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu M. P. paskirta 2400 eurų dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

2021 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme užregistruotas M. P. prašymas, kuriuo jis prašo nutraukti draudimą vairuoti transporto priemones, taip pat leidimo iš naujo įgyti transporto priemonės vairavimo teises.

Motyvuojamoji dalis

M. P. prašymą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8¹ straipsnyje numatytas informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas baudžiamajame procese. BPK 8¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. BPK 8¹ straipsnio 8 dalis numato, jog, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau ši nuostata nereiškia, jog tokiu atveju teikiamas dokumentas gali būti nepasirašytas.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. balandžio 9 d. elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt buvo gautas iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) M. P. vardu siunčiamas elektroninis laiškas. Pareiškėjo vardu atsiųstas elektroninis laiškas – prašymas nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl pripažintina, kad pareiškėjo laiškas – prašymas nėra pasirašytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir negali būti priimtas nagrinėti. Pareiškėjo pasirinkimas prašymą teismui teikti elektroninėmis priemonėmis neatleidžia nuo pareigos laikytis išvardintų taisyklių, reglamentuojančių prašymo pasirašymą.

Pareiškėjui išaiškintina, kad atsisakymas priimti nepasirašytą prašymą, neužkerta kelio jį pakartotinai teismui paduoti tinkamai pasirašius (teismui pateikiant pareiškėjo pasirašytą rašytinį (popierinį) prašymo egzempliorių) arba teikiant skaitmeninę prašymo versiją, pasirašytą sertifikuotu saugiu elektroniniu parašu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti M. P. elektroninį laišką (prašymą) dėl teisių grąžinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.