- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-983/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Trevena“
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trevena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-969-510/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trevena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trevena“ priešieškinį dėl įpareigojimo priimti grąžinamus daiktus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti UAB „Rodiklis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašymu dėl ieškinio dalyko patikslinimo, prašydamas pripažinti tarp šalių sudarytą vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorį, įformintą 2010 m. sausio 20 d. aktu, niekiniu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo 3 436,40 Lt skolos už parduotas prekes pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 0099085, 497,25 Lt palūkanų už pradelstą mokėjimą bei 6 procentų metinių procesinių palūkanų.
Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 20 d. šalys sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 3 436,40 Lt pardavė atsakovui stendus. Pirkimo – pardavimo faktas buvo įformintas 2009 m. lapkričio 20 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. RRR099085, kurią atsakovas priėmė ir pasirašė, tačiau už nupirktas prekes neatsiskaito, motyvuodamas tuo, kad 2010 m. sausio 20 d. aktu abi šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo įskaitė tarpusavio reikalavimus. Ieškovas teigia, jog priešpriešinis reikalavimų įskaitymas negalėjo būti atliktas, kadangi Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo turtui buvo taikytas apribojimas – turto areštas (b. l. 71 – 73).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Trevena“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, o ginčo PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta siekiant apskaityti paimtus stendus ir iš dalies padengti ieškovo įsiskolinimą už degalus, t. y. atlikti įskaitymą. Teigia, kad įskaitymas nagrinėjamu atveju galėjo būti atliktas, nes CK 6.140 straipsnio nuostatos to nedraudžia net skolininkui esant nemokiam. Ieškovas negali reikalauti priteisti palūkanas, kadangi su ieškovu nebuvo tartasi dėl prekių pirkimo, o atlikus įskaitymą nuosavybės teisės į perduotas prekes išliko ieškovui (b. l. 77 – 79).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Trevena“ 2011 m. lapkričio 16 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą UAB „Rodiklis“ priimti grąžinamus daiktus pagal sąskaitą- faktūrą Nr. RRR099085. Nurodė, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo jam įsiskolinęs už degalus, todėl buvo ieškoma būdų tarpusavio atsiskaitymui. Šalys susitarė atlikti įskaitymą, po kurio atlikimo ieškovas liko skolingas atsakovui 5 091,34 Lt. Atlikus įskaitymą buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra vien tam, kad būtų galima apskaityti paimtus stendus ir iš dalies padengti ieškovo įsiskolinimą atsakovui už degalus. Su ieškovu nebuvo tartasi dėl prekių pirkimo, todėl nuosavybės teisė į perduotas prekes išliko ieškovui, kuris, taikant restituciją natūra, įpareigotinas priimti grąžinamus daiktus (b. l. 30 – 31).
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Rodiklis“ atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovas teigdamas, jog tarp šalių nebuvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai, nenurodė, kokie santykiai šalis apskritai siejo, kokiais pagrindais atsakovui buvo perduoti stendai ir jis jais naudojosi nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Teigia, kad šiuo atveju restitucija natūra negalima, nes atsakovas naudojosi stendais nuo 2009 metų lapkričio mėnesio, šie stendai buvo gaminti pagal specialų jo užsakymą, šiuo metu yra nusidėvėję ir jų vertė ženkliai mažesnė nei buvo perdavimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė – pripažino UAB „Rodiklis“ ir UAB „Trevena“ 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo akto dalį dėl 3436,40 Lt įskaitymo negaliojančia ir priteisė ieškovui BUAB „Rodiklis“ iš atsakovo UAB „Trevena“ 3436,40 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, CK 6.134 straipsniu bei kasacinio teismo praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įskaitymo teisės ribojimo klausimais, teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi taikius apribojimą UAB ,,Rodiklis“ turtui, atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, nes esant pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei, įskaitymas pažeistų kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus.
Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 497,25 Lt palūkanų už pradelstą mokėjimą priteisimo, motyvuodamas tuo, kad PVM sąskaita – faktūra Nr. RRR 099085, kurioje nurodytas 7 dienų apmokėjimo terminas, išrašyta ieškovo standartinėje PVM sąskaitos - faktūros formoje, todėl nepatvirtina, jog buvo susitarta dėl septynių dienų apmokėjimo termino.
Nustatęs, kad šalis siejo žodine sutartimi įforminti pirkimo - pardavimo santykiai (CK 6.305 straipsnis), teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Trevena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti priešieškinį visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
2) Teismas nepagrįstai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip pirkimo–pardavimo bei nesirėmė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kurios taikomos ūkinės operacijos pagrindimui, kadangi šalys net neketino įteisinti pirkimo - pardavimo santykių, o ginčo PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta tikslu apskaityti paimtus stendus ir iš dalies padengti ieškovo įsiskolinimą už degalus (CK 6.130-6.140 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeBUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Aurum“, bylos Nr.3K-3-406/2005).
3) Pripažindamas skolų suderinimo aktą negaliojančiu, teismas neišsprendė restitucijos taikymo klausimo, nepagrįstai nagrinėjamam klausimui netaikė CK 1.80 straipsnio ir 6.145 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L., bylos Nr. 3K-3-218/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
4) Atmesdamas priešieškinį, teismas neįvertino aplinkybių, jog šalių derybos dėl įskaitymo prasidėjo nuo ieškovo pateiktos ofertos, negalint atsiskaityti už degalus, todėl ofertos nuostatos turėtų būti aiškinamos apelianto naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeUAB „Miaras“ v A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas BUAB „Rodiklis“ prašo atsakovo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje nustatytas teisines aplinkybes teismas kvalifikavo teisingai, pagrįstai sprendė, jog vienarūšių priešpriešinių reikalavimų užskaitos aktas laikomas niekiniu ir negaliojančiu kaip prieštaraujantis teismo taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms – imperatyvioms įstatymo normoms. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pripažinus tarp šalių atliktas užskaitas niekinėmis ir negaliojančiomis, šalys buvo sugražintos į pradinę turtinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y. buvo taikyta restitucija, todėl apelianto argumentai, jog teismas netinkamai išsprendė restitucijos klausimą yra nepagrįsti. Restitucija natūra negalima, nes grąžinus stendus ieškovui, ieškovas patirtų papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų jų realizavimui, tuo tarpu atsakovas patektų į geresnę padėtį, nes naudojosi stendais tris metus už dyką (CK 6.145 str., 6.147 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-3-570/2009).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Trevena“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, ieškovo BUAB „Rodiklis“ atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino bei pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų teisiniais santykiais, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir iš dalies patenkinęs ieškovo BUAB „Rodiklis“ ieškinį bei atmetęs UAB „Trevena“ priešieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Naikinti šį teismo sprendimą atsakovo apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Atsakovas nesutinka su teismo tarp šalių kilusių santykių kvalifikavimu kaip pirkimo – pardavimo bei šalių skolų suderinimo akto dalies pripažinimu negaliojančiu. Savo nesutikimą grindžia aplinkybėmis, jog surašant PVM sąskaitą – faktūrą šalys net neketino įteisinti pirkimo-pardavimo santykių, o norėjo tik apskaityti paimtus stendus ir iš dalies padengti ieškovo skolą už degalus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi faktas, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įkaitymas tarp šalių buvo atliktas galiojant UAB „Rodiklis“ pritaikytam apribojimui – turto areštui, taikytam nekilnojamajam ir ilgalaikiam materialiam turtui. Kaip žinia, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, įskaityti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 9 d. 3 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeLAB „ Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2004; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011 BUAB „Langvesta“ v UAB „Impeka“). Taigi, esant tokiam apribojimui, patenkinti savo pretenzijų pagal prievoles, tarp jų atlikti įskaitymus, kiti asmenys, įskaitant ir atsakovą UAB „Trevena“, negalėjo. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, jog atlikti įskaitymą pasiūlė pats ieškovas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nustatytomis aplinkybėmis įskaitymas apskritai negalėjo būti atliktas, o atsakovas, žinodamas arba privalėdamas žinoti ne tik apie Kauno apygardos teisme jau nagrinėjamą bylą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui UAB „Rodiklis“, bet ir apie šio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį dėl tokios bylos iškėlimo bei laikinųjų apsaugos priemonių šios bendrovės turtui taikymo, – priimdamas tokį ieškovo pasiūlymą ir pasirašydamas 2010 m. sausio 20 d. vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorį (aktą), mažų mažiausiai veikė savo rizika (CPK 185 str.).
Antra, ginčydamas teisinių santykių kvalifikavimą, apeliantas visiškai nemotyvavo savo nesutikimo su teismo argumentais, nenurodė, kokio pobūdžio, anot jo, santykiai siejo šalis, kokiu pagrindu jis naudojosi jam perduotais ieškovo stendais (CPK 110 str., 111 str., 302 str., 306 str. 1 d. 4 p.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas savo prievolę perduoti prekes atsakovui įvykdė tinkamai. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 18 d. atsakovo pranešimo ieškovo bankroto administratoriui, pats atsakovas pripažino, jog 2009 m. spalio 14 d. buvo susitaręs su ieškovu dėl aštuonių stendų pagaminimo, jog pagaminus minėtus stendus juos atsiėmė bei liko ieškovui skolingas 5 091,34 Lt, jog atsiimant buvo surašyta PVM sąskaita – faktūra RRR 099085. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tinkamai įvertino šalių tikruosius ketinimus bei sprendė, jog tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.305 – 6.306 str.).
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentais, jog teismas netinkamai taikė restituciją. Su tokiais argumentais apeliacinio teismo kolegija taip pat nesutinka. Kaip žinia, neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Labomeda“ v. J. G., bylos Nr. 3K-3-230/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė ir UAB „Litamilk“ v. BUAB „Asotros veterinarija“, bylos Nr. 3K-3-591/2009). Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad įskaitymas buvo atliktas neteisėtai, teismas pripažino negaliojančiu šalių 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktą. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, panaikinus minėtą aktą, jį sudariusios šalys buvo sugražintos į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, tai yra ieškovas ir atsakovas atgavo teisę vienas iš kito reikalauti skolos atlyginimo. Todėl vien tai, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje naikinat ginčo sandorį nenurodyta, kad taikoma restitucija, nesudaro pagrindo išvadai, jog restitucijos klausimas neišspręstas.
Apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo teismo sprendimo neatitikties teismų praktikai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytose kasacinės instancijos teismo nutartyse suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes kasacine tvarka išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, skiriasi iš esmės.
Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo UAB „Trevena“ apeliacinio skundo netenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.