- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2-969-510/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Trevena“
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo atstovams J. Z. ir R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trevena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trevena“ ieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rodiklis“ dėl įpareigojimo priimti daiktus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Rodiklis“ patikslintame ieškinyje (b. l. 71–73) nurodė, kad 2009 m. gruodžio 24 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį iškelti įmonei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 6 d. 2011 m. lapkričio 20 d. ieškovas pardavė atsakovui prekes – stendus – už 3 436,40 Lt. Prekių pardavimo sutartis buvo sudaryta žodžiu, o pirkimas-pardavimas įformintas 2009 m. lapkričio 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RRR099085. Patvirtindamas, kad prekės perduotos, PVM sąskaitą faktūrą priėmė ir pasirašė atsakovo direktoriaus pavaduotojas komercijai. Atsiskaityti atsakovas neketina, motyvuodamas tuo, kad iki stendų pirkimo ieškovas jam buvo skolingas už degalus. 2009 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – visam UAB Rodiklis“ turtui uždėtas areštas. Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsigalioja nuo jos priėmimo momento. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama keisti ir turimų turtinių teisių teisinę padėtį. Be to, minėtas turto areštas 2009 m. spalio 26 d. įregistruotas Turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, todėl atsakovas žinojo arba privalėjo žinoti apie ieškovui taikytą turto areštą. Šalys, susitardamos dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, panaikino ieškovo piniginio reikalavimo teisę į atsakovą, tuo pažeisdamos įstatymų nustatytą draudimą. Ieškovas prašė pripažinti tarp šalių sudarytą vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorį, įformintą 2010 m. sausio 20 d. aktu, niekiniu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo ieškovui 3 436,40 Lt skolą už parduotas prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0099085, 497,25 Lt palūkanas už pradelstą mokėjimą bei 6 % metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Trevena“ pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo įsiskolinęs atsakovui už degalus 8 973,02 Lt. Ieškovas nevykdė savo prievolės atsiskaityti, todėl buvo ieškoma būdų tarpusavio atsiskaitymui (tarp jų ir barterinių manų, užskaitos galimybė ir kt.). Ieškovo pasiūlymu už susidariusį įsiskolinimą atsakovui buvo perduoti aštuoni stendai, kad juose atsakovas galėtų patalpinti savo reklamą. Siekiant tinkamai apskaityti ūkinę operaciją, buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RRR 099085 3436,40 Lt sumai. Dėl prekių pirkimo-pardavimo nebuvo sudaryta jokia išankstinė rašytinė sutartis, šalys neketino įteisinti pirkimo- pardavimo santykių. Po šio įskaitymo ieškovas liko skolingas atsakovui 5 091,34 Lt. Pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į prekes, kol už jas sumokama visa kaina, jei teisės į nuosavybę įgyvendinimo sąlyga yra numatyta pirkėjo ir pardavėjo sutartyje ar įstatymuose. Nuosavybės teisė į perduotus daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos. Kadangi su ieškovu nebuvo tartasi dėl prekių pirkimo, prekės išliko ieškovo nuosavybė. Atsakovas prašo teismo įpareigoti ieškovą priimti grąžinamus daiktus pagal sąskaitą faktūrą Nr. RRR 099085.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pagal 2009 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RRR 099085 (b. l. 14) perdavė ieškovui prekių (8 stendus) už 3436,40 Lt. Tai, kad atsakovas prekes gavo, patvirtina atsakovo atstovo parašas minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje. Šalis siejo žodine sutartimi įforminti pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.305 straipsnis). 2010 m. sausio 20 d. UAB „Rodiklis“ ir UAB „Trevena“ pasirašė skolų suderinimo aktą (1 t., b. l. 50), kuriame konstatuota, kad ieškovas UAB „Rodiklis“ yra skolingas atsakovui UAB „Trevena“ 5 091,34 Lt. Iš atsakovo 2010 m. lapkričio 18 d. rašto (b. l. 16 ) matyti, kad ieškovo skola buvo sumažinta 2009 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RRR 099085 nurodytais 3436,40 Lt, o tai reiškia, kad buvo atliktas priešpriešinis reikalavimų įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjo tik 2010 m. balandžio 6 d. (b. l. 9), tačiau Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi (b. l. 17–18) buvo uždėjęs areštą ieškovo nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms. Areštas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre (b. l. 92–108).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo apsaugoti galimai nemokios įmonės turtinę padėtį ir užkirsti kelią per tą laiką sumažinti jos turtą, taip apsaugant visų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, pradeda galioti didesnė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių turtinių interesų apsauga, o iki tol, teisme esant paduotam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, nurodyti interesai saugomi tos apimties, kuria nustatyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi įmonė, kuriai gresia bankroto bylos iškėlimas, gali disponuoti savo turtu tiek, kiek to neriboja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-774/2012). Įskaitymo teisė ribojama CK 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais. Pagal šio straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Šis draudimas kartu reiškia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011).
Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi buvo taikytas apribojimas UAB ,,Rodiklis“ turtui. Taigi, esant tokiam apribojimui, atlikti įskaitymo atsakovas negalėjo, nes įskaitymas, esant pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, tai yra pripažinti 2010 m. sausio 20 d. UAB „Rodiklis“ ir “UAB „Trevena“ skolų suderinimo akto dalį dėl 3 436,40 Lt negaliojančia ir priteisti ieškovui iš atsakovo 3 436,40 Lt skolą už stendus.
Ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 497,25 Lt palūkanas už pradelstą mokėjimą, nurodydamas, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RRR 099085 (b. l. 14) nurodytas 7 dienų apmokėjimo terminas. Ši ieškinio dalis atmestina, kadangi minėta PVM sąskaita faktūra yra išrašyta ieškovo standartinėje PVM sąskaitos faktūros formoje. Pirkėjo atstovas PVM sąskaitoje faktūroje pasirašytinai patvirtino, kad prekes gavo, tačiau tai nereiškia, kad šalys susitarė dėl 7 dienų apmokėjimo termino.
Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą priimti grąžinamus daiktus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. RRR 099085, teigdamas, kad dėl prekių pirkimo-pardavimo su ieškovu nebuvo sudaryta jokia išankstinė rašytinė sutartis, šalys neketino įteisinti pirkimo-pardavimo santykių, o PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Teismas laiko, kad šie argumentai yra nepagrįsti. Bylos aplinkybės (prekių perdavimas, PVM sąskaitos faktūros išrašymas, atsiskaitymas už prekes įskaitant reikalavimus) rodo, kad šalis siejo žodine sutartimi įforminti pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.305 straipsnis), todėl tenkinti atsakovo priešieškinį nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-774/2012, dalyvaujant tam pačiam ieškovui BUAB „Rodiklis“ ir esant analogiškoms faktinėms bylos aplinkybėms (po turto arešto buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ir skolų suderinimo aktu buvo įskaityti šalių tarpusavio reikalavimai), ieškinį patenkino.
Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinis atmetamas, o ieškovas kaip bankrutuojanti įmonė nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis (103,09 Lt) iš atsakovo ieškovui priteistinas valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas taip pat privalo atlyginti valstybei 12,85 Lt išlaidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 3) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti 2010 m. sausio 20 d. UAB „Rodiklis“ ir “UAB „Trevena“ skolų suderinimo akto dalį dėl 3 436,40 Lt įskaitymo negaliojančia ir priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rodiklis“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trevena“ 3 436,40 Lt (trijų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt šešių litų ir 40 centų) skolą.
Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Rodiklis“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trevena“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3 436,40 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trevena“ 103,09 Lt (vieno šimto trijų litų ir 9 centų) žyminį mokestį ir 12,85 Lt (dvylikos litų ir 85 centų) išlaidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.