Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „B. C.“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2023 m. spalio 8 d. apie 05:05 val. adresu Smilties Pylimo g. 7, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(vokiški), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.64 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas policijos pareigūnas V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 8 d. tarnybos metu patruliuojant tarnybiniu automobiliu „L1102“ kartu su vyresniuoju tyrėju L. R., Žvejų g. juos sustabdė nepažįstamas vyriškis. Vyriškis jiems paaiškino, kad galimai neblaivus vyriškis sėdi automobilyje „Mercedes Benz“ su vokiškiais valstybiniais numeriai už vairo ir ketina važiuoti. Kolega L. R. nuėjo prie nurodyto automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo vietoje sėdėjusiam asmeniui - vyriškiui paaiškino, kad, jeigu yra neblaivus, nevairuotų automobilio. Vyriškis kolegai teigė, kad nežada niekur važiuoti. Toliau patruliuojant Klaipėdoje, Žvejų gatvėje apie 04:55 val. pastebėjo važiuojantį juodos spalvos „Mercedes Benz“ automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris privažiavęs Žvejų g. ir Pilies g. sankryžą, sustojo. Jiems privažiavus prie sankryžos, užsidegė žalios spalvos šviesoforo signalas. Įjungė tarnybinio automobilio specialiuosius mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius su garsiniu signalu ir per garsiakalbį reikalavo, įvardijus automobilio spalva ir markę, sustoti dešiniam kelkraštyje. Stabdomas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padidinęs greitį, nestodamas nuvažiavo Naujojo uosto gatve. Persekiojant automobilį, į pagalbą atvyko ekipažai, kurių šaukiniai „L1112“ ir „L1101“. Su ekipažu „1101“ po kiek laiko sustabdė automobilį ties Smilties Pylimo g. 7 namu Klaipėdoje. Automobilio vairuotoją išlaipino iš automobilio, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jam buvo uždėtos spec. priemonė antrankiai. Vyriškis buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Nusistačius, kad automobilį vairavo T. L., alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ ARJK-0112 sertifikato Nr. 1941572 pirmu pūtimu 05:07 val. jam buvo nustatyta 1.64 promilių neblaivumas. Po 15 min. antru pūtimu 05:22 val. jam buvo nustatytas 1.64 promilių neblaivumas. Sustabdytame automobilyje priekinėje keleivio vietoje sėdėjo E. T.. Automobilio gale sėdėjo D. L., T. G. ir K. B.. Išlaipinus keleivius, automobilyje buvo atlikta dalinė automobilio apžiūra, kurios metu draudžiamų daiktų nerasta. Automobilyje buvusios moterys jiems sakė, kad jos reikalavo vairuotojo sustoti, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Per policijos duomenų bazes buvo patikrintas automobilio, VIN: (duomenys neskelbtini) kodas, duomenų, kad jis būtų ieškomas nebuvo. Automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Gobergiškės g. 18, Šlapšalės k., Klaipėdos r. Automobilio vairuotojas T. L. sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ straipsnio1 dalį (1 tomas, b. l. 32-35).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo prisipažinimas , liudytojų V. L., L. R., R. S. ir E. T. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu pareigūno tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad iš automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(vokiški) vairuotojo vietos išlipa T. L. bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog T. L. 2023 m. spalio 8 d. apie 05:05 val. adresu Smilties Pylimo g. 7, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.64 promilių neblaivumas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis T. L. rašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoja jo žmoną M. L..

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamajam T. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas jam netaikytinas, nesant tam sąlygų.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant galimas laidavimo instituto taikymas, t. y. pagrįstas manymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-176/2018). Nors T. L. teisiamas pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti tikimybę, ar priešingas teisei elgesys ateityje kartosis, t. y. ar jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatyta, kad kaltinamojo T. L. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat nustatyta, kad jis yra daug kartų baustas administracine tvarka daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą), t. y. nėra ir pagrindo konstatuoti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis pažymi, jog yra tikrai suvokė šios nusikalstamos veikos pasekmes ir jam yra gėda dėl tokio jo elgesio, tačiau šios savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės savaime nepaneigia neigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo T. L. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. L. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas transporto eismo saugumui, vairavo automobilį mieste naktį, prieš tai buvo įspėtas policijos pareigūnų, kad nevairuotų išgėręs, vairavo automobilį su keleiviais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio buvo stabdomas, tačiau nestojo, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, ne kartą baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausiai už greičio viršijimą. Kita vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama pati švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant sankcijos minimumą atitinkantį jos dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinamas trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 8 d., 05:08 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 14:37 val. (viena para), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad T. L. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 8 d. (1 tomas, b. l. 157-160).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 pažymėta, kad šioje normoje įtvirtintu konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (ir turto konfiskavimo) klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

Be to, teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Sprendžiant aptariamą klausimą, teismų praktikoje yra ir tokių atvejų, kai konfiskuojamas ir 77 170 Eur automobilis (Klaipėdos apygardos teismo apeliacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-360-2020 - nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, vairuotojas kaltu neprisipažino, anksčiau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje bei už vairavimą būnant neblaiviam), taip pat išieškota visa konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti 40 090 Eur pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019 – asmeniui nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, jis vairavo automobilį Vilniuje, gatvėje, kurioje itin intensyvus transporto priemonių judėjimas, anksčiau nebuvo teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam).

Kaip jau minėta, T. L. automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo 1,64 promilių etilo alkoholio), mieste naktį, policijos pareigūnų būdamas perspėtas dėl to, jog nevairuotų automobilio būdamas išgėręs, automobilį vairavo, stabdomas policijos pareigūnų, tačiau nesustojo, vairavo automobilį su keleiviais ir taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl automobilis „Mersedes Benz“, valst. NR. (duomenys neskelbtini)(vokiški), turi būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau iš pateiktų transporto priemonės registracijos dokumentų nustatyta, jog automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(vokiški), savininkas yra R. S.. Byloje nėra duomenų, kad R. S. būtų žinoma, jog T. L., naudodamasis automobiliu „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(vokiški), darys nusikaltimą. Taigi konfiskuoti automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(vokiški), natūra nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. L. turi būti išieškoma šio automobilio vertė.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Mersedes Benz“, vertė yra 111 530 Eur, tačiau, teismo nuomone, tokios sumos išieškojimas iš kaltinamojo T. L. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba keliose bendrovėse, charakterizuojamas teigiamai, gaunamos pajamos nėra didelės, naudojamos šeimos ir nepilnamečių asmenų išlaikymui, kita vertus, jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra atsitiktinis jo gyvenime. Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(vokiški)) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, išieškojimas.

T. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su CD laikmenomis, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. L. 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 8 d., 05:08 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 14:37 val. (vieną parą), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 38 ( trisdešimt aštuonių) MGL ( 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą T. L. savanoriškai privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti T. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti T. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš T. L. konfiskuotino turto – automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(vokiški) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) valstybės nuosavybėn.

T. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su CD laikmenomis, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.