- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-858-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14606-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- UAB “TRANSEUDA”
- Atsakovas
- UAB „KARGAUTAS“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “TRANSEUDA” apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22746-191/2013 pagal ieškovės UAB „TRANSEUDA“ ieškinį atsakovei UAB „KARGAUTAS“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2013 m. rugsėjo 5 d. pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 6 042 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2012 m. balandžio 19 d. pasirašė Tarptautinio krovinių pervežimo keliais užsakymą–sutartį Nr. KAG120419/0450. Ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė – už krovinių vežimą ir perdavimą gavėjui sumokėti ieškovei nustatytą užmokestį. Ieškovė 2012 m. balandžio 23 d. suteikė atsakovei paslaugą ir 2012 m. balandžio 25 d. išrašė sąskaitą faktūrą 6 042 Lt sumai, tačiau atsakovė jos neapmokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, kadangi ieškovė yra atsakinga už krovinio sugadinimą, ji sustabdė savo prievolės vykdymą apmokėti 6 042 Lt už pervežimo paslaugą, iki ieškovė neatlygino žalos, atsiradusios dėl krovinio sugadinimo. Be to, ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. galutiniu sprendimu 2013 m. rugsėjo 6 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovė praleido senaties terminą, per kurį ji turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktas). Senaties termino pradžia pradedama skaičiuoti praėjus 3 mėnesiams nuo vežimo sutarties pasirašymo (2012 m. liepos 19 d.) ir tęsiasi vienerius metus, per kuriuos ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį. Ieškovės reikalavimui senaties terminas pasibaigė 2013 m. liepos 19 d., o ieškinį pareiškė tik 2013 m. rugsėjo 5 d. Nors teismas ir nesprendė žalos atlyginimo atsakovei klausimo, bet vertino atsakovės argumentus dėl nemokėjimo už pervežimo paslaugą dėl to, kad egzistuoja atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius dėl krovinio sugadinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują galutinį sprendimą – ieškinį tenkinti šiais argumentais:
1. Apeliantės teigimu, šiuo atveju aktualios yra būtent Civilinio kodekso (toliau CK) nuostatos dėl senaties, nes ieškinys buvo teikiamas tik dėl skolos priteisimo, todėl CMR konvencijos nuostatos šalių Sutarčiai negali ir neturi būti taikomos. Tokiu atveju ieškovė senaties termino nepraleido.
2. Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovė turi teisę į regresą pagal CMR konvencijos 37 straipsnį. Reikalauti kompensacijos regreso tvarka galima tik tada, kai reikalavimą pateikiantis asmuo yra tinkamai sumokėjęs užsakovui už konkretų pervežimą. Nėra jokių įrodymų, kad apeliantė atsiskaitė su Technomark LLP. Atsakovė negalėjo būti pretenzijų pareiškėja, nes ji nebuvo krovinio savininkė, neturėjo regresinio reikalavimo, negalėjo dėl krovinio sugadinimo atlyginti žalą užskaitymu. Kadangi nėra pagrindo regresui, teismas neteisėtu sprendimu negali užkirsti kelio apeliantei atgauti pinigus iš atsakovės už šiai suteiktas pervežimo paslaugas. Jei ir būtų atsiradę nuostoliai, susiję su krovinio sugadinimu, atsakovė juos turėtų tinkamai pagrįsti bei atskiru procesu siekti išsireikalauti iš apeliantės.
3. Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės atsakovei 1 380 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kadangi nėra aiški bylinėjimosi išlaidų sudėtis, detalizacija, apeliantė mano, kad toks išlaidų dydis neatitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 (toliau Rekomendacijos) nuostatų bei protingumo ir teisingumo reikalavimų. Be to, apeliantei nebuvo suteikta galimybė susipažinti su apeliantės prijungtais prie bylos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais dokumentais (CPK 113 straipsnio 1 dalis) (b. l. 83–90), ir pareikšti dėl jų prieštaravimus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2013 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Minėtiems santykiams, kylantiems iš pervežimo sutarties (įskaitant ir atsiskaitymo sąlygas), turi būti taikoma CMR Konvencija.
2. Kad žala kroviniui buvo padaryta, neabejotinai patvirtina šios aplinkybės: krovinio sugadinimas buvo užfiksuotas Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštyje (CMR), kurį užpildė krovinį priimantis muitinės sandėlio darbuotojas dalyvaujant apeliantės vairuotojui. CMR važtaraščio 24 punkte yra įrašas „2012 m. balandžio 23 d. pakuotės pažeistos, sušlapusios, krovinys sugadintas“; pastebėti krovimo sugadinimai ir tento plyšimai buvo užfiksuoti fotografuojant, o nuotraukos nusiųstos apeliantės atstovui E. D., kartu su CMR važtaraščio kopija; 2012-04-30 buvo pateikta raštiška pretenzija Nr. 30/04/12 apeliantei nurodant, kad kai krovinio gavėjas pateiks krovimo priėmimo aktą, kuriame bus nurodytas sugadinto krovinio tikslus kiekis ir vertė, tokią žalą privalės atlyginti ji; 2012 m. gegužės 9 d. gavę tikslią informaciją apie sugadinto krovinio mastą bei pervežimo užsakovo Technomark LLP reikalavimą jiems atlyginti nuostolius, apeliantei pateikta patikslinta pretenzija dėl 2 580,59 EUR (8 610,26 Lt.) žalos atlyginimo; apeliantė, dalyvavusi apžiūrint sugadintą priekabos tentą, bei perkraunant sušlapusį krovinį, jokių pastabų tuo metu nepateikė, į raštišką pretenziją neatsakė, tačiau jos ir negrąžino, kaip numatyta CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo. Apeliantė, būdamas juridinis asmuo, verslininkas, veikiantis tarptautinių pervežimų versle, sužinojusi apie krovimo sugadinimą ir gavusi pretenziją bei nesutikdama su ja, galėjo tokią pretenziją grąžinti atsakovei remiantis CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalimi, kaip būtų pasielgęs kitas analogiškoje padėtyje esantis rūpestingas verslininkas. Tačiau apeliantė to nepadarė, todėl pretenzijų pateikimas ne tik sustabdė senaties termino skaičiavimą žalai atlyginti, bet ir leido teismui spręsti, kad krovinys buvo realiai sugadintas. Kita vertus, šioje byloje nebuvo keliamas atsakovės reikalavimas apeliantei dėl 2 580,59 EUR (8 610,26 Lt) nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovės reikalavimo teisė yra egzistuojanti, o ar ji bus įgyvendinta kreipiantis į teismą su ieškiniu, priklauso nuo pačios atsakovės valios.
3. Atsakovė išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas jau procesiniame dokumente - prieštaravimuose, o tokių išlaidų pagrindimą pateikė teismo posėdžio metu 2013 m. gruodžio 3 d. Susipažinti ir pareikšti pastabas dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliantės atstovui niekas netrukdė, jis nepareiškė jokių prašymų ar pastabų dėl bylinėjimosi išlaidų, neprašė pateikiamo prašymo neprijungti. Išlaidos advokato pagalbai atitinka Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 98 str. 2 d. ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad šalys 2012 m. balandžio 19 d. sudarė Tarptautinio krovinių pervežimo keliais Užsakymą–Sutartį Nr. KAG120419/0450 (toliau – Sutartis) (b. l. 6) bei pasirašė Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštį (CMR) (b. l. 7, 30), kurių pagrindu apeliantė įsipareigojo atlikti tarptautinį krovinio pervežimą – iš Vokietijos pervežti pakabinamų lubų plokščių AMF Filigran krovinį į Lietuvos IM-EX (importo eksporto) terminalą, esantį Kaune, Taikos pr. 98A. Atsakovė įsipareigojo už tinkamai atliktą pervežimą sumokėti ieškovei 6 042 Lt, pristačius 2 CMR originalus (sutarties 2.9 p.). Krovinys buvo skirtas gavėjui OOO Evromir, esančiam Rusijoje, kurį iš Lietuvos perėmė vežti kita atsakovės parinkta vežėja – UAB „Šiaulių dujotiekio komercija“ (b. l. 43). Atsakovė nesumokėjo už pervežimo paslaugas, todėl šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, su kuo atsakovė nesutinka, teikdama, jog praleistas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytas vienerių metų senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti, be to, apeliantės pristatytas krovinys buvo pažeistas ir ji dėl neapmokėtos sąskaitos faktūros per visą laikotarpį į atsakovę nesikreipė, neragino apmokėti skolą, todėl atsakovė tikėjosi, kad tarpusavio reikalavimai (ieškovei apmokėti už pervežimo paslaugas ir atsakovei apmokėti už sugadintą krovinį) bus įskaityti, t.y. siekė įrodyti, kad sąmoningai nevengė atsiskaityti su vežėja.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
Šalių teisiniams santykiams tiesiogiai taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kadangi buvo vežama kelių transportu, už užmokestį, krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose, šalys yra CMR konvencijos narės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam ginčui taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte, o ne CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226-603/2012).
CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Aptariamu atveju šalys Tarptautinių krovinių pervežimo sutartį KAG120419/0450 pasirašė 2012 m. balandžio 19 d. Taigi, senaties termino pradžia pradedama skaičiuoti praėjus 3 mėnesiams, t. y. nuo 2012 m. liepos 19 d., ir tęsiasi vienerius metus, per kuriuos apeliantė turėjo teisę pareikšti ieškinį. Tokiu atveju apeliantės reikalavimui senaties terminas pasibaigė 2013 m. liepos 19 d. Reikalavimą dėl neapmokėtos sąskaitos faktūros už krovinio pervežimą apeliantė pateikė atsakovei 2013 m. rugsėjo 5 d. – pateikdama ieškinį, akivaizdžiai praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl teisėjų kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, atsakovei prašant taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytą vienerių metų senaties terminą, apeliantė dėl senaties prarado teisę ieškinį pareikšti ir ieškinį atmetė šiuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226-603/2012).
Konvencijos 32 straipsnio 1 punkto nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino taikytina bet kurios iš vežimo sutarties šalių ieškiniui, jeigu konstatuojami atsakovo tyčiniai veiksmai. Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą, kaltės forma nesiejama su tuo, ar asmens veiksmai pasireiškia veikimu, ar neveikimu. Lietuvos teisėje pripažįstamas tiek tyčinis veikimas, tiek tyčinis neveikimas (CK 6.246 straipsnis). Taigi CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino aiškintina kaip taikytina tiek tyčinio neteisėto veikimo, tiek tyčinio neteisėto neveikimo, pripažįstamų tyčiniais neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246 ir 6.248 straipsnius, atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sąmoningas vengimas atsiskaityti – pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintini kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009). Nagrinėjamu atveju CMR važtaraščio 18 ir 24 punkte yra prierašas apie palečių pažeidimus ir ieškovei šios aplinkybės turėjo būti žinomos (b.l. 30-42). Be to atsakovė dėl to 2012-04-30 ieškovei pateikė pretenziją (b.l. 44) bei vėliau jos patikslinimą nurodydama nuostolių sumą - 2580,60 EUR arba 8910,26 Lt (b.l. 47), nes pati gavo iš krovinio pervežimo užsakovo TECHNOMARK LLP pretenziją (b.l. 59). Byloje taip pat yra atsakovės ir pastarosios įmonės tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame apskaityta 2580,60 EUR atsakovės skola. Byloje neneigiama, kad apeliantas neatsakė į pretenzijas - raštu neatmetė pretenzijos ir negrąžino prie jos pridėtų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl atsakovo nuostolių, todėl nėra teisiškai reikšmingi apelianto argumentai dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo, tačiau visos pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė nevengė sąmoningai – tyčia prievolės atsiskaityti su ieškove. Savo pretenzijas jai pareiškė nedelsdama po krovinio priėmimo, todėl taikyti nagrinėjamu atveju trejų metų ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.
Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė pirmosios instancijos teisme prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti išreiškė prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, o jų detalizavimą ir pagrindžiančius dokumentus pateikė 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje (b. l. 84-91), t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 98 straipsnis). Priteistos 1 380 Lt (1 000 Lt už teisinę konsultaciją ir prieštaravimų surašymą; 130 Lt – dokumentų vertimą į lietuvių kalbą; 250 Lt – pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas byloje) išlaidos atsakovei advokato pagalbai apmokėti nėra nepagrįstai didelės ar viršijančios Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai priteisė šias išlaidas, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Ieškovės atstovas dalyvavo 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje (b. l. 91), kuriame atsakovė pateikė įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl galėjo su jomis susipažinti ir išreikšti savo poziciją dėl jų, kuomet prašymo pateikimo tvarka atitinka teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą.
Iš apeliantės (ieškovės), pralaimėjusios apeliaciją, priešingai šaliai – atsakovei priteisiamos 1 500 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neviršijančios Rekomendacijose numatyto dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimo palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „KARGAUTAS“ iš ieškovės UAB „TRANSEUDA“ 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.