Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1088-934/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-26
Bylos Nr.: e2A-1088-934/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11316-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: J. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1088-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11316-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.5.9 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2020 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams J. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-20 įsakymo Nr. 2548-01 dalies ir 2003-07-01 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties registro Nr. 5372 dalies pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. M. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-20 įsakymą Nr. 2548-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pil. J. T.“ dalyje dėl ½ dalies parduodamo namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiui žemės sklypo dalį pagal priedą; pripažinti negaliojančiu valstybinės žemės 2003-07-01 pirkimo – pardavimo sutartį registro Nr. 5372 dalyje dėl ½ dalies 953 kv. m. ploto žemės sklypo dalies 1590 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą parduoti ieškovei L. M. 476,5 kv. m. ploto namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiui žemės sklypo dalį, įskaitant 1992-09-29 Lietuvos taupomojo banko Žalgirio skyriuje Nr. 142652 buvusias lėšas ir valstybės vienkartines išmokas; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, parduodant bendrosios dalinės nuosavybės teise 476,5 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 1590 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant 1992-09-29 Lietuvos taupomojo banko Žalgirio skyriuje Nr. 142652 buvusias lėšas ir valstybės vienkartines išmokas; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė V. T., kuri 1992-03-27 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnybą dėl žemės prie gyvenamojo namo išsipirkimo. 1998-11-23 buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3415-01 dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo V. T., tačiau ji pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė. Po jos mirties buvo priimtas ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-20 įsakymas Nr. 2548-01 dėl žemės sklypo pardavimui atsakovui J. T.. 2003-07-01 J. T. sudarė žemės sklypo išsipirkimo iš valstybės sutartį. Ieškovė pažymėjo, kad dalis žemės sklypo kainos buvo padengta po močiutės mirties paveldėtomis vienkartinėmis išmokomis. Taip pat nurodė, kad 2018-01-25 Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra pripažinta ieškovės teisė į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), likusio po močiutės V. T. mirties – 88,6 kv. m. bendrojo ploto gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), turintį 32/100 dalių ūkinio pastato, 9 kv. m. užstatyto ploto ¼ dalies, ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 7IIp, 28 kv. m. užstatyto ploto, esančių žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalies įmokų už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ir nustatyta, kad L. M. ir J. T. paveldėjo liudijime nurodytą turtą po V. T. mirties lygiomis dalimis. Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe ir akcentuoja, kad paveldėjo už žemės sklypą sumokėtus čekius, todėl turi teisę į vieną antrąją dalį namų valdos 953 kv.m. žemės sklypo dalį 1590 kv.m. žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Atsakovas J. T. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 89 7.3. punktą pensininkė V. T. už žemės sklypą neturėjo teisės atsiskaityti valstybės vienkartinėmis išmokomis, nes kartu gyveno darbingas pilnametis sūnus J. T. su šeima. V. T. tokią teisę turėtų, jeigu gyventų viena. Pažymėjo, kad žemės sklypas buvo įkainotas 43 028,00 rublių, o V. T. sumokėjo 1 739,00 rubliais ir 10 915,00 investiciniais čekiais Nurodė, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu ne kaip su V. T. įpėdiniu, o visai kitu teisiniu pagrindu – 2003-05-20 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą „Dėl namų valdos žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo J. T.“, pagal kurį jam parduotas 1590 kv.m. namų valdos žemės sklypas. 2003-07-01 buvo sudaryta namų valdos žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu įgijo nuosavybės teisę į namų valdos žemės sklypą. Pažymėjo, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra žemės sklypo nuosavybės įgijimo pagrindas, o ne paveldėjimo teisė.

4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį tenkinti, nes faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovei L. M. 2018-01-25 Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra pripažinta teisė į ½ dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pripažintina, kad sandoris yra negaliojantis, o ieškovei L. M. pripažintina teisė įsigyti ½ dalį 953 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-30 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

5.1. Praėjus 15 metų ieškovė L. M. ginčija sandorio teisėtumą, nenurodydama teisinio pagrindo panaikinti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), po V. T. mirties nebuvo paveldimame turte;

5.2. Atsakovas J. T. paveldėjo nekilnojamąjį turtą statinių pavidalu, įmokas už namų valdos žemės sklypą, o ne nuosavybės teisę į namų valdos žemės sklypą. Nuosavybės teisė į namų valdos žemės sklypą atsirado atsakovui J. T. atlikus juridiškai reikšmingus veiksmus – išreiškus valią, Vilniaus apskrities viršininkui priėmus 2003-05-20 įsakymą Nr.2548-01 dėl žemės sklypo pardavimo atsakovui J. T., sudarius sutartį dėl namų valdos žemės sklypo įsigijimo;

5.3. Teisės į dalį įmokų už žemę paveldėjimas po 15 metų nesukuria teisės į namų valdos žemės sklypo įsigijimą, kai namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), teisėtai įgytas atskiru norminiu aktu teisėtai sudaryta sutartimi. Neišlikus paveldėto turto daliai, priklausomai nuo neišlikimo aplinkybių, ieškovė gali reikalauti kompensacijos, atlyginti nuostolius, o neginčyti sandorius, kurie nebuvo tiesioginiai palikimo atsiradimo pasekmė;

5.4. Teismas atmetė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paaiškinimą, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms – ieškovei paveldėjus nuosavybės teisę į dalį statinių namų valdos žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir paveldėjus dalį įmokų už žemę, yra pagrindas naikinti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį. Atsakovo J. T. sudaryta prieš 15 metų žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra teisėta, o nuosavybės teisės į dalį statinių įgijimas ant atsakovo J. T. žemės sklypo, nedaro sandorį negaliojančiu, ar iš dalies negaliojančiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Ieškovė L. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

7.1. Ieškovė taip pat paveldėjo palikėjos V. T. turtinę teisę privatizuoti aplink gyvenamąjį namą esantį žemės sklypą ir teisę išsipirkti iš valstybės proporcingą paveldėtai gyvenamojo namo daliai namų valdos žemės sklypą, už kurį turėjo būti užskaityti palikėjos sumokėti pinigai. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovė, nuolat gyvenusi paveldėtame gyvenamajame name, yra teisėta ½ turto dalies paveldėtoja, pateikė prašymą parduoti jam visą žemės sklypą, sąmoningai suklaidino Nacionalinę žemės tarnybą ir nuo ieškovės nuslėpė privatizavimo sutarties sudarymą;

7.2. Atsakovas nebuvo paveldėto gyvenamojo namo savininku, todėl neturėjo teisės išsipirkti ir namų valdos prie gyvenamojo namo. Ieškovė bandė tartis geruoju su atsakovu dėl žemės sklypo atidalijimo gera valia, tačiau jis kategoriškai nesutiko;

7.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio nuostatas, nes neįsigilino į ginčo esmę, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas. Teismas taip pat neteisingai aiškino ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-15 nutarimą Nr. 1628, nes remdamasis šiuo norminiu aktu, prioritetą suteikė vienam iš gyvenamojo namo bendraturčių;

7.4. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes atėmė ieškovės teisę įgyvendinti palikėjai iki mirties priklausiusių turtinių teisių. Be to, pažeidė CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.4 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovės senelės paskutinė gyvenamojo vieta buvo (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad paveldėjimas minėto žemės sklypo nepriklauso nuo to, ar šis sklypas privatizuotas ar dar neprivatizuotas;

7.5. Teismų praktikoje iš esmės buvo sprendžiamas analogiškas klausimas ir jame buvo konstatuota, kad Apskrities viršininko administracija, ginčijamu įsakymu leisdama parduoti visą žemės sklypą tik vienam iš bendraturčių, pažeidė Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos 8 punkto nuostatas bei ieškovo teises.

Atsiliepimas

8. Atsakovas J. T. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

9.1. Prašymo išpirkti valstybės žemę namų valdai pateikimo metu 1992-03-27 gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė keliems bendraturčiams: V. T., A. N. ir R. S.. Nepateikus notariškai patvirtinto susitarimo pirkti namų valdai žemės sklypą valstybinės žemės pardavimo procesas buvo sustabdytas;

9.2. Pagal Nutarimo Nr. 89 7.3 punktą atsiskaityti už perkamą valstybinę žemę buvo galima tik pinigais. Atsiskaityti valstybės vienkartinėmis išmokomis turėjo teisę ir pensininkai (vyrai – nuo 60, moterys – nuo 55 metų), jeigu jų šeimoje nėra kartu gyvenančių darbingų asmenų. Nors V. T. buvo pensininkė, tačiau tuo metu kartu su ja gyveno jos pilnametis darbingas sūnus J. T. su savo šeima, todėl V. T. pagal tuo metu galiojusią tvarką už perkamą žemę atsiskaityti valstybės vienkartinėmis išmokomis neturėjo teisės ir neįgijo teisės į valstybinės žemės namų valdai išpirkimą. Dalies kainos sumokėjimas pinigais nesuteikia besąlygiškos teisės reikalauti sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį;

Šalies argumentai

9.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teisė privatizuoti naudojamą žemės sklypą yra turtinė reikalavimo teisė (CK 5.1 straipsnio 2 dalis), todėl yra paveldėto palikimo dalis. Valstybinės žemės privatizavimo procese sąlygas ir pagrindus žemei išpirkti nustato žemės savininkas (valstybė), o ne valstybinės žemės pirkėjas ir pardavėjas, todėl apeliantė teisės privatizuoti valstybinės žemės sklypo nepaveldėjo;

9.4. Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad palikėja V. T. iki pat savo mirties nerealizavo teisės į naudojamos namų valdai valstybinės žemės privatizavimą, todėl atsakovas J. T. iš naujo savo vardu kaip gyvenamojo namo bendraturtis pateikė naują prašymą privatizuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą tokiu būdu realizuodamas savo, o ne palikėjos V. T. teisę privatizuoti valstybinės žemės sklypą;

9.5. Vilniaus apygardos teismui 2018-01-25, t. y. po 16 metų nuo palikimo atsiradimo, pripažinus, kad apeliantė priėmė V. T. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, pastaroji neįgijo teisės į valstybinės žemės išpirkimą, nes privatizavimo objektas teismo sprendimo priėmimo metu yra pasibaigęs t.y. valstybinė žemė 2003-07-01 sudarius valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį tapo privačia nuosavybe teisėtai ir pagrįstai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Atsiliepimas

10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo 2019-12-30 sprendimą panaikinti. Atsiliepime nurodė, kad sudarant 2003-07-01 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas įgijo 953 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 1590 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo vadovautasi 2002-07-19 Paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, tačiau šis paveldėjimo teisės liudijimas buvo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-26-340/2018, nustačius, kad juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė V. T. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir nustačius, kad ieškovė ir atsakovas turtą paveldėjo lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias faktines aplinkybes, įsiteisėjusį teismo sprendimą bei nesuteikė teisės apeliantei įgyvendinti palikėjai iki mirties priklausiusių turtinių teisių, taip pažeisdamas CK 5.1. straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės L. M. ieškinys atsakovams J. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-20 įsakymo Nr. 2548-01 dalies ir 2003-07-01 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties registro Nr. 5372 dalies pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

13. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir pažeidė Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes atėmė ieškovės teisę įgyvendinti palikėjai iki mirties priklausiusias turtines teises. Ieškovė paveldėjo ir palikėjos V. T. turtinę teisę privatizuoti aplink gyvenamąjį namą esantį žemės sklypą ir teisę išsipirkti iš valstybės proporcingą paveldėtai gyvenamojo namo daliai namų valdos žemės sklypą, už kurį turėjo būti užskaityti palikėjos sumokėti pinigai.

14. Pažymėtina, jog mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą apibrėžiamas kaip paveldėjimas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi yra materialūs ir nematerialūs daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Taigi paveldėjimo objektas (palikimas) – tai mirusiojo turtas, paveldėjimo būdu pereinantis jo įpėdiniams. Tai reiškia, kad įpėdiniai paveldi tiek turto, kiek jo turėjo palikėjas. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, o įpėdiniai (pagal įstatymą ir pagal testamentą), kad įgytų palikimą, turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

15. Lietuvos A. T. savo praktikoje yra nurodęs, kad jeigu savininkas (palikėjas) sumokėjo už perkamą žemės sklypą, bet nesudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, ši palikėjo (savininko) teisė išpirkti valstybinę žemę gali pereiti įpėdiniams kartu su nuosavybės teisės dalyku (pastatu). Tokiu atveju palikėjo sumokėti pinigai yra ir valstybinės žemės išpirkimo teisės įgyvendinimo sąlyga, ir savarankiškas turtas, kuris gali būti paveldimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2011).

16. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.1 papunktyje.

17. Byloje nustatyta, kad palikėja V. T. 1992-03-27 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdybą su prašymu leisti išsipirkti 0,155 ha žemės sklypo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). 1998-11-23 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3415-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo pil. V. T. ir R. S.“ nutarta parduoti namų valdos bendrasavininkėms žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2002-06-20 raštas Nr. 31/02/20-1603 patvirtinta, kad 1992-09-29 už perkamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), palikėja V. T. buvo sumokėjusi 412,89 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir 17,39 Lt grynais pinigais (b. l. 25). V. T. mirė (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis liko nesudaryta. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog palikėja V. T. buvo pradėjusi įgyvendinti jai, kaip gyvenamojo namo bendrasavininkei, priklausančią turtinę teisę privatizuoti aplink gyvenamąjį namą esantį žemės sklypą ir sumokėjusi avansinį mokėjimą, todėl tokia palikėjos teisė, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galėjo būti paveldima.

18. Byloje taip pat nustatyta, kad 2002-10-09 atsakovas J. T. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl 958 kv. m. ploto žemės sklypo dalies išsipirkimo ir 2002-07-19 išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 3-10663, kuriame nurodyta, kad J. T. paveldėjo V. T. 64/100 gyvenamojo namo dalį, esančią žemės sklype, ir įmokas už žemės sklypą. Vadovaujantis minėtais dokumentais, buvo priimtas byloje ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-20 įsakymas Nr. 2548-01 dėl žemės sklypo pardavimui atsakovui J. T., o 2003-07-01 J. T. sudarė žemės sklypo išsipirkimo iš valstybės sutartį, kuria jam buvo parduota 953 kv. m. ploto žemės sklypo dalis.

19. Nagrinėjamoje byloje aktualus Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-26-340/2018, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė L. M. po palikėjos V. T. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 4-14). Minėtu teismo sprendimu taip pat pripažintas negaliojančiu dalyje atsakovui J. T. 2002-07-19 išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą ir nustatyta, kad tiek L. M., tiek ir J. T. palikėjos V. T. turtą paveldėjo lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 sprendime nustatytas aplinkybes, jog ieškovė paveldėjo taip pat ir dalį palikėjai priklausiusio gyvenamojo namo bei valstybines išmokas, konstatuotina, jog ieškovė paveldėjo ir palikėjai priklausiusią ir pradėtą įgyvendinti turtinę teisę išsipirkti turimai gyvenamojo namo daliai tenkančią valstybinės žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas ir neįvertindamas nurodytų aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės teisės paveldėti turtines teises.

20. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad palikėjos turtinę teisę išsipirkti turimai gyvenamojo namo daliai tenkančią valstybinės žemės sklypo dalį lygiomis dalimis paveldėjo tiek apeliantė, tiek atsakovas, tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažintini negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-20 įsakymą Nr. 2548-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pil. J. T.“ dalyje dėl ½ dalies parduodamo namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiui žemės sklypo pagal priedą, taip pat negaliojančia pripažintina valstybinės žemės 2003-07-01 pirkimo – pardavimo sutartis, registro Nr. 5372, dalyje dėl ½ dalies 953 kv. m. ploto žemės sklypo dalies 1590 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Ieškovės taip pat pareiškė išvestinius reikalavimus – įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neginčijo nurodytų reikalavimų, priešingai, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog su apeliaciniu skundu sutinka bei prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi subjekto, turinčio teisę priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo ir sutarties sudarymo, argumentus (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punktas) bei iš dalies pripažinus negaliojančiu ginčijamą sprendimą bei pirkimo – padavimo sutartį ir pripažinus, kad ieškovė paveldėjo ir palikėjai priklausiusią, ir pradėtą įgyvendinti turtinę teisę išsipirkti turimai gyvenamojo namo daliai tenkančią valstybinės žemės sklypo dalį, taip pat tenkintini ieškovės išvestiniai reikalavimai. Duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų pripažinti ieškovės nurodytus reikalavimus nepagrįstais, nenustatyta (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas L. M. ieškinį atsakovams J. T. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-20 įsakymo Nr. 2548-01 dalies ir 2003-07-01 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties registro Nr. 5372 dalies pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus, netinkamai taikė įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės įsigijimą, nesivadovavo aktualia teismų praktika, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo J. T. ieškovės naudai priteistinas ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtas 150,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 159). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kadangi atsakovė palaikė apeliantės apeliacinį skundą ir viso bylos nagrinėjimo metu veikė apeliantės pusėje (CPK 93 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei nusprendus ieškovės pateiktą ieškinį tenkinti iš dalies, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio (b. l. 34-35). 2019-12-13 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybė patyrė 642,46 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 137). Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovo J. T. valstybės naudai priteistina 642,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės L. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. M. ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-20 įsakymą Nr. 2548-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pil. J. T.“ dalyje dėl ½ dalies parduodamo namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiui žemės sklypo dalį pagal priedą.

Pripažinti negaliojančia valstybinės žemės 2003-07-01 pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 5372, dalyje dėl ½ dalies 953 kv. m. ploto žemės sklypo dalies 1590 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą parduoti ieškovei L. M. 476,5 kv. m. ploto namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiui žemės sklypo dalį, įskaitant 1992-09-29 Lietuvos taupomojo banko Žalgirio skyriuje Nr. 142652 buvusias lėšas ir valstybės vienkartines išmokas.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, parduodant bendrosios dalinės nuosavybės teise 476,5 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 1590 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant 1992-09-29 Lietuvos taupomojo banko Žalgirio skyriuje Nr. 142652 buvusias lėšas ir valstybės vienkartines išmokas.

Priteisti iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 642,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus