Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Deneira“ ieškinį atsakovei R. B. – F. dėl skolos priteisimo ir, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2014-12-19 UAB „Ferratum“ ir ieškovas sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį (e. b. l. 35, 38-47), pagal kurią ieškovas iš UAB „Ferratum“ įsigijo pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp pirminio kreditoriaus UAB „Ferratum“ ir atsakovės R. B. - Fedyšinos, gautinas sumas. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2015-05-19 pranešimu (e. b. l. 36).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). 2012-06-08 UAB "Feratum" suteikė atsakovei R. B. – F. paskolą (e. b. l. 7, 8, 9, 12-25), kurios, ieškovo teigimu, atsakovė negrąžino ir liko skolinga 86,89 EUR. Duomenų apie tai, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui įvykdė tinkamai ir įsiskolinimą padengė visiškai, byloje nėra (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 86,89 EUR paskolos (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str.).

Ieškovas prašo priteisti 376,86 EUR palūkanų už naudojimąsi pinigais, taikant 131,02 proc. metinių palūkanų dydį. Prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Ieškovą ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo už naudojimąsi pinigais už laikotarpį nuo 2012-06-08 iki 2015-09-30 priteisti iš atsakovės 376,86 EUR palūkanų, taikant 131,02 proc. metinių palūkanų normą. Pagal šalių sudarytą sutartį kredito grąžinimo terminas – 2012-07-08. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad negrąžinus kredito laiku (kredito grąžinimo dieną) kredito gavėjas mokės palūkanas (131,02 proc.) už kredito terminą, t. y. iki Vartojimo kredito sutartyje nurodytos kredito grąžinimo dienos (Vartojimo kredito sutarties 5 p., 5.1 p.). Atsižvelgiant į šią sutarties nuostatą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 9,36 EUR palūkanos iki Vartojimo kredito sutartyje nurodytos kredito grąžinimo dienos (už 30 dienų).

Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose taip pat nustatyta, kad laiku negrąžinus kredito jo gavėjas mokės palūkanas nuo pradelstos kredito grąžinimo dienos (Vartojimo kredito sutarties 5 p., 5.2 p.). Palūkanos už laiku negrąžintą kreditą atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau - VKĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, t.y. už 1178 dienas, ieškovui priteistina 51,18 EUR palūkanų po kredito termino grąžinimo dienos iki 2015-09-30 (86,89 x 0,05 proc. x 1178 dienų = 51,18 EUR). Taigi, viso ieškovui iš atsakovės priteistina 60,54 EUR palūkanų.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 131,02 proc. metines palūkanas nuo kredito sumos, t. y. nuo 86,89 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomos priteisti 131,02 procento dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento × 365 d.) (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 131,02 procento sutartines palūkanas nuo kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos nuo 86,89 EUR kredito sumos nuo 2015-10-06 iki visiško prievolės įvykdymo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 90,00 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų už UAB „Algų profsąjunga“ suteiktas teisines konsultacijas, susijusias su skolos išieškojimu iš atsakovės ir dokumentų parengimu. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra įskaičiuojamos į nuostolius (CK 6.245 str. 3 d.). Iš byloje esančios sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovas sumokėjo 30,00 EUR už konsultaciją ir 60,00 EUR už pranešimo parengimą (e. b. l. 30). Ieškovas nepateikė šių išlaidų detalizavimo. Byloje yra vienintelis ieškovo atsakovei siųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą (e. b. l. 36). Pažymėtina, kad skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimą būtinybę, siekiant šį faktą panaudoti prieš skolininką, numato CK 6.109 straipsnis, todėl tokio pranešimo siuntimas nepatenka į kreditoriaus nuostolių, vykdant ikiteisminį išieškojimą, sritį ir nelaikytinos būtinomis CK 6.249 straipsnio prasme. Esant nurodytoms aplinkybės ieškovo reikalavimas dėl 90,00 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (147,43 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovas sumokėjo 15,00 EUR žyminio mokesčio. Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas patenkino 26,62 proc. reikalavimų), iš atsakovės priteistina 4,00 EUR žyminio mokesčio (15 x 26,62 proc., CPK 93 str. 2 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. B. – F., a. k. (duomenys neskelbtini) 86,89 EUR (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 ct) skolos, 9,36 EUR (devynis eurus 36 ct) palūkanų iki kredito termino grąžinimo dienos, 51,18 EUR (penkiasdešimt vieną eurą 18 ct) palūkanų po kredito termino grąžinimo dienos iki 2015-09-30, 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos nuo 86,89 EUR kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-06 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (147,43 EUR) nuo 2015-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4,00 EUR (keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Deneira“, į. k. 302880890, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovė turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.