- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-385-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01573-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- N. M.
- Trečiasis asmuo
- A. M., K. M.
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Gailienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01573-2011-6
2013 m. birželio 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui N. M.. tretiesiems asmenims A. M. ir K. M. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo N. M. 38 063,88 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad prieš 8 metus perėmė vyro ūkį ir tik ji priima su ūkio veikla susijusius sprendimus. 2011 m. pavasarį A. M. papasakojo, kad jo sugedusi technika, neturi sėklų, todėl susitarė, kad laukus apdirbs bendrai, nes jie apdirba 270 ha, iš anksto sudaro sutartis dėl trąšų, sėklų pirkimo. 2011 m. balandžio 19 d. su atsakovu N. M. pasirašė sutartį dėl darbų, technikos panaudojimo. 2011 m. balandžio 22 d. iš UAB ,,Dojus Agro“ buvo atvežti traktoriai, o kitą žemės ūkio techniką ji turi savo. Jų laukai buvo apsėti per 10 dienų, po to traktorius su sėjamąja ir lygintuvu išsivežė N. M. ir K. M.. N. M. naudojosi technika už tai, kad padėjo dirbti jai laukus. Nors panaudos sutartis buvo sudaryta su N. M., jį neretai pakeisdavo brolis K. M.. Vienas traktorius buvo grąžintas vėlai vakare tamsoje ir, ji tik ryte pastebėjo, kad supjaustyta padanga. Broliai N. M. ir K. M. bandė ją klijuoti, tačiau nepavyko. Be to, sėjos metu buvo sugadinta jos sėjamoji, perdirbtos „motovalandos“, dėl to ji patyrė nuostolių – 7 tūkst. Lt kainavo sėjamosios remontas, už perdirbtas „motovalandas“ sumokėjo 5 tūkst. Lt. N. M. turi tik 9 ha dirbamos žemės, likę 40 ha sudaro pievos, tai įrodo, kad jis iš anksto žinojo, kad dirbs ne tik savo ūkyje. Jis naudojosi kratytuvu, lygintuvu, sėjamąja ir dviem traktoriais. Kadangi jos ūkio laukai yra ištisiniame masyve, žemei apdirbti 2011 m. pavasarį reikėjo apie 294–300 „motovalandų“, o N. M. turėjo pakakti 50 „motovalandų“. Buvo viršyta apie 60 „motovalandų“, todėl technikos nuomotojas UAB ,,Dojus Agro“ išrašė sąskaitą už viršytas „motovalandas“. Už sugadintą padangą sumokėjo 3 tūkst. Lt. Ji patyrė nuostolių ir dėl to, kad negalėjo subnuomoti išmuomotų traktorių, nors turėjo teisę tai daryti. Be to, buvo sugadinta jos sėjamoji, nes laukuose K. M. dirbant su ja, apsivijo trosas, tačiau buvo dirbama toliau, sugadinti guoliai, į juos pateko žemių, dėl to iš (duomenys neskelbtini) reikėjo atvežti detalę ir ją pakeisti. N. M. pagal panaudos sutartį galėjo apdirbti tik savo laukus, tačiau, jos žiniomis, buvo apdirbti ne tik jo, bet ir tėvo A. M., brolio K. M. ir A. J. laukai.
Atsiliepimas
Atsakovas N. M. prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ieškovė tarėsi su tėvu A. M. dėl pagalbos, tačiau tėvui nespėjant, jis su broliu apsiėmė apdirbti ieškovės laukus. Savo laukus būtų apdirbę savo turima technika, tačiau su ieškove sutarė dėl pagalbos darbo jėga, sutiko su sąlyga, kad bus leista naudotis ieškovės technika, apdirbant jų laukus. Pasirašė panaudos sutartį, nes ieškovė konfliktavo su R. P. ir norėjo apsidrausti nuo skundų. Ieškovės laukuose dirbo jis su broliu, jis sėjo, brolis lygindavo, J. R. taip pat dirbdavo – apdirbdavo galulaukes. Dirbo apie 3 savaites, o ne 10 dienų. Apsėję 270 ha ieškovės žemių, pradėjo savo laukų sėją. A. J. lauką apsėjo K., ir jame į sėjamąją įsipynė trosas. Kartu su E. J. trosą išpainiojo, ir, gavęs J. R. leidimą, dirbo toliau. Techniką gražino, tačiau ieškovė paskambino, kad nuleista traktoriaus padanga. Nuvažiavęs su broliu pas R., pamatė, kad padanga suskilinėjusi nuo senumo, padangą klijavo abu su broliu. Ieškovė supyko, kad atsakovas atsisakė barstyti trąšas.
Trečiasis asmuo A. M. paaiškino, kad 2011 m. pavasarį pas jį atvažiavo J. R. ir V. R.. J. R. sakė, kad nebegauna darbo jėgos, prašė jo su sūnumis apdirbti laukus pavasario sėjos metu. Jis nesutiko, tačiau pakalbėjo su vaikais, sutarė, kad abu sūnūs dirbs pas R., už tai galės jų technika apdirbti savo laukus, todėl vaikai sutiko. Vėliau N. pasirašė sutartį dėl technikos panaudos, apie „motovalandas“ jokios kalbos nebuvo. Dėl A. J. laukų apdirbimo kalbos nebuvo. J. R. panaudos sutartį pasirašė, nes bijo kaimynų, darbo inspekcijos. Žino, kad trosas į sėjamąją įsisuko K. naktį dirbant A. J. ūkyje, tačiau J. R. leido dirbti toliau. 2011 m. savo laukus apdirbo jis pats, sūnūs nepadėjo, ir jam nei ieškovės technikos, nei sėklos nereikėjo, naudojo tik jos mėšlo kratytuvą, o sėklą pirko sūnus K.
Trečiasis asmuo K. M. paaiškino, kad V. R. su juo sakė nesudaranti panaudos sutarties dėl darbų gausos. Traktoriaus padanga buvo sena, 4 metų, susidėvėjusi, tokios sprogsta savaime. Padangą buvo suremontavę, po to dar su ja buvo dirbama. Sėjamoji dirbo seniai dirbtame A. J. lauke, kai trosas apsivyniojo, jis buvo kartu su E. J.. Su juo nuvyniojo trosą, paskambinus J. R. leido dirbti toliau. A. J. žemę liepė apdirbti J. R., jis parodė lauką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. R. atsakovo N. M. naudai 3 000 Lt advokato pagalbos išlaidas. Priteisė iš ieškovės V. R. trečiojo asmens A. M. naudai 6 000 Lt advokato pagalbos išlaidas. Priteisė iš ieškovės V. R. į valstybės pajamas 251,05 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovė nepateikė tinkamų bei pakankamų leistinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovo N. M. neteisėtų ir kaltų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių.
Teismas, įvertinęs įrodymus, kuriais remdamosis šalys įrodinėjo traktoriaus padangos (ne)sugadinimą, pripažino, kad ieškovės pateiktų įrodymų patikimumas abejotinas, nes pati ieškovė, perduodama traktorių, nepadarė jokių prierašų apie padangos sugadinimą, atliekant traktoriaus padangos defektavimą nei ji, nei atsakovas nedalyvavo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad apie sugadintą padangą informavo nuomotoją UAB „Dojus Agro“ vos tik pamačiusi padangos sugadinimą, kaip tai numato Transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 10.6.p. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo N. M. kaltę bei jo veiksmų sąsają su padangos sugadinimu, todėl padangos keitimo išlaidų iš atsakovo nepriteisė.
Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, koks kiekis darbo valandų buvo leidžiamas išdirbti atsakovui N. M., kiek valandų buvo išdirbta traktoriais iki perduodant pagal panaudos sutartį naudoti atsakovui, kiek „motovalandų“ buvo grąžinimo ieškovei metu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog atsakovas, naudodamas savo ūkyje ieškovės nuomojamus traktorius, perdirbo jam suteiktas „motovalandas“, dėl to ieškovės reikalavimą dėl patirtų nuostolių perdirbus „motovalandas“ teismas netenkino.
Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad būtent dėl troso apsisukimo sugedo sėjamoji, nes nebuvo sudarytas jos defektavimo aktas, o atsakovas nebuvo informuotas apie A. B. atvykimą apžiūrėti sėjamąją, ją apžiūrint nedalyvavo, remonto darbai pradėti tik 2011 m. liepos 7 d., o pabaigti 2011 m. liepos 27 d.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų sudarytos sutartys dėl ieškovės žinioje esančios bei nuosavybės teise valdomos žemės ūkio technikos nuomos su kitais asmenimis, atsakovo kaltės pažeidus panaudos sutarties sąlygas ir dėl to sudarius ieškovei nuostolius, nenustatė, todėl šią ieškovės reikalavimą dalį teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Atsakovui perduoto naudotis traktoriaus (duomenys neskelbtini) padangos sugadinimo faktą patvirtino teismo posėdžiuose apklausti liudytojai. Teismo posėdžio metu atsakovas N. M. pripažino kartu su broliu K. M. remontavęs sugadintą padangą. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. M., J. R., A. Ž.. Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad traktorius, kuriuo naudojosi jo sūnus, buvo pakrypęs, aiškiai matėsi perpjauta padanga. UAB „Dojus Agro“ (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje patvirtino, kad apie padangos sugadinimą buvo surašytas 2011-06-10 defektavimo aktas. Šiuos parodymus taip pat atitinka byloje pakartotinai apklaustų liudytojų J. R. ir A. M. parodymai. Apeliantės nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma, taip pat ir atsakovo faktų pripažinimas, leidžia neginčytinai spręsti, kad traktoriaus (duomenys neskelbtini) padanga buvo sugadinta tuo metu, kai traktorius buvo perduotas naudotis 2011 m. balandžio 19 d. sutartimi atsakovui N. M., ir dėl to ieškovė realiai patyrė 2967, 77 Lt nuostolių. Leidžiančių daryti priešingas išvadas įrodymų byloje nėra, todėl teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei padaręs nepagrįstas išvadas apie pačios ieškovės neatidumą ir nerūpestingumą įforminant padangos defektus, nepagrįstai šią ieškinio dalį atmetė. Atsakovas N. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2011 m. balandžio 19 d. pasirašęs su ieškove žemės ūkio technikos panaudos sutartį, ją skaitęs ir supratęs, kad žemės ūkio techniką gali naudoti tik savo paties ūkyje. Atsakovas taip pat pripažino, kad su perduota technika dirbo ir savo brolio K. M., ir savo tėvo A. M. laukuose. A. M. patvirtino, kad sėjamoji buvo sugadinta dirbant J. ūkyje, kai į sėjamąją įsisuko trosas, kuris sugadino guoliavietę, pažeidė guminę tarpinę ir dėl to išbėgo tepalas. Sėjamosios sugadinimo faktą patvirtino ir liudytojai – UAB „Dojus Agro“ (duomenys neskelbtini) A. B., V. A., J. R., A. Ž., A. M., J. R., E. J. ir V. J.. Liudytojas A. B., kuris remontavo sėjamąją, patvirtino, kad po tokių sužalojimų sėjamąja dirbti nebebuvo galima. Byloje esanti sąskaita faktūra patvirtina, kad dėl atsakovui patikėtos sėjamosios sugadinimo ieškovė patyrė 6 030, 86 Lt nuostolių. Apeliantės nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovei nuosavybės teise priklausanti sėjamoji buvo sugadinta būtent tada, kai 2011 m. balandžio 19 d. sutartimi traktorius buvo perduota naudotis atsakovui N. M.. Todėl teismas šią ieškovės ieškinio dalį atmetė nepagrįstai. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad ieškovės perduota jam žemės ūkio technika jis apdirbo ne tik savo ūkiui priklausančius 9, 2 ha žemės, bet ir brolio K. M. bei tėvo A. M. žemės sklypus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui patikėta žemės ūkio technika buvo nudirbta iš viso 460 „motovalandų“. Duomenų, kad pati ieškovė būtu viršijusi išsinuomotos iš UAB „Dojus Agro” žemės ūkio technikos „motovalandų“ limitą byloje nėra. Apeliantės nuomone, teismui turėjo pakakti įrodymų tam, kad būtų galima konstatuoti atsakovui pažeidus šalių sudarytos 2011 m. balandžio 19 d. sutarties 2 ir 3 p. sąlygas, kurie lėmė tiek tiesioginių nuostolių – už viršytas „motovalandas“, tiek netiesioginių nuostolių – negautų pajamų už naudojimąsi atsakovui perduota žemės ūkio technika atsiradimą. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įskaitant atsakovo faktų pripažinimą (CPK 187 str. 2 d.), ir padarė nepagrįstas išvadas dėl byloje esančių įrodymų nepakankamumo ieškinio reikalavimams patenkinti. Neteisėti atsakovo veiksmai sudaro pagrindą sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti (6.246 str. 1 d.).Teismui neginčytinai nustačius, kad dėl atsakovo kaltės buvo perdirbta „motovalandų“, teismas privalėjo spręsti nuostolių atlyginimo klausimą. Aplinkybė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų sudarytos sutartys dėl ieškovės žinioje esančios bei nuosavybės teise valdomos žemės ūkio technikos nuomos su kitais asmenimis, nepaneigia nuostolių atsiradimo fakto. Ieškovė patirtus nuostolius grindė analogiškos žemės ūkio technikos nuomos kainomis, todėl teismas šią ieškinio dalį atmetė visiškai nepagrįstai. Ieškovės reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius yra visiškai pagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. M. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė negautas pajamas norėjo pagrįsti „motovalandų“ skaičiumi, tačiau toks technikos darbo laiko skaičiavimo metodas nebuvo aptartas nei UAB „Dojus Agro“ technikos nuomos sutartyje, nei su atsakovu sudarytoje panaudos sutartyje. Teismas pagrįstai nesivadovavo teisme apklaustų UAB „Dojus Agro“ (duomenys neskelbtini) nuomonėmis „motovalandų“ skaičiavimo klausimais, kadangi jos buvo skirtingos, ir atstovams nebuvo pateikti jokie „motovalandų“ fiksavimo duomenys. Ieškovė savo nuostoliais nepagrįstai laiko negautas pajamas, kadangi teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tokių pajamų gavimo faktines galimybes ir aplinkybes. Pateiktos į bylą ieškovės žemės ūkio technikos, priklausančios „Dojus Agro“ nuomos sutartys patvirtina, kad ieškovė, būdama nuomininkė, privalėjo mokėti nuomotojui nuomos mokestį, tačiau jokių pajamų neprarado, o žemės ūkio technika naudodamasi nuomos pagrindais, negalėjo jų pagrįstai tikėtis. Ieškovės ieškinys, siekiant prisiteisti „negautas pajamas“ naudojant svetimą turtą, neturi jokio teisinio pagrindo. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad N. M. technikos netausojo arba naudojo ją taip, kad ji sulūžtų, t. y. nėra nustatyta tyčinių ar didelio neatsargumo veiksmų. Dėl įvykusio technikos gedimo, dėl dirvoje buvusios vielos apsivyniojimo atsakomybė tenka ieškovei, kadangi ji paskutiniosiomis jų darbo dienomis nurodė atsakovui ir trečiajam asmeniu K. M. apdirbti papildomai ir kaimyninį, apie 30 ha, A. J. priklausantį žemės sklypą, kuriame po žemėmis buvo vielos gabalas. Ieškovės reikalavimas prieštarauja CPK numatytiems žalos atlyginimo pagrindams. Teismas pagrįstai nustatė, jog nėra atsakovo kaltės, žalos ir priežastinio ryšys tarp žalos ir kaltų veiksmų. Sėjamąją, kuri neva buvo apgadinta, paskutiniąją darbo dieną vairavo ne atsakovas, o jo brolis K. M., kuriam šią teisę suteikė pati ieškovė pagal žodinę darbo sutartį. Teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau neįvertino ieškovės, taip pat ir jos pakviestų liudininkų – J. R. elgesio už melagingų parodymų davimą teisme.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. M. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat trečiasis asmuo prašo patraukti ieškovę V. R., J. R. ir kitus už melagingų parodymų davimą teisme. Nurodo, kad ieškovė, norėdama įrodyti negautas pajamas, nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji su kuo nors buvo sudariusi nuomos sutartį. Ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prieštarauja CPK numatytiems žalos atlyginimo pagrindams, kadangi nėra nustatyta atsakovo kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir kaltų veiksmų. Ieškovės reikalavimai prieštarauja materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindams, kadangi nėra jokių įrodymų, kad žala padaryta neteisėtais veiksmais ar kad yra pažeidėjo kaltė, neatitinka teisinių žalos atlyginimo pagrindų, taip pat atsakomybės, kylančios panaudos sutarties pagrindu, įstatymo sąlygų. Mano, kad ieškovei pripažįstant savo anksčiau reikštų reikalavimų nepagrįstumą, iškyla būtinybė teismui teisiškai įvertinti tokius V. R. veiksmus, taikyti įstatymo nustatytą baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir civilinę atsakomybę dėl A. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
Dėl nuostolių atlyginimo
Ši apeliacinio skundo dalis negali būti tenkinama. Visų pirma, apeliantė 2011 m. balandžio 19 d. pasirašė Sutartį su atsakovu N. M.. Pagal šios sutarties 3 punktą apeliantė suteikė naudotis jai priklausančią žemės ūkio techniką pavasariniams žemės ūkio darbams nudirbti N. M. ūkyje, tačiau tai gali būti daroma ne ilgiau, kaip iki 2011 m. gegužės 31 d. (3 t., 132 b. l.). Sutartis nebuvo nutraukta nė vienos iš šalių iniciatyva. Tai reiškia, kad apeliantė neturi teisės reikalauti nuostolių, kadangi negalėjo subnuomoti ar suteikti panaudai tą pačią techniką, kurią ji panaudai suteikė atsakovui. Būdama rūpestinga ir atidi, apeliantė turėjo galimybę tinkamai kontroliuoti panaudos gavėją atsakovą, o kartu ir laiku spręsti klausimą dėl sutarties nutraukimo, jei manė, kad ji naudojama netinkamai (CK 6.642 straipsnio 2 dalis). Apeliantei neturint teisės reikalauti netiesioginių nuostolių iš negalimų sudaryti nuomos sutarčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas privalėjo pats paskaičiuoti netiesioginius nuostolius. Kolegija nurodo, kad apeliantė siekė nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Tačiau negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Vanagienė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-305/2007). Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė ėmėsi kažkokių aktyvių veiksmų – vienašališkai ar šalių susitarimu nutraukė panaudos sutartį, sudarinėjo naujas, jai naudingas finansiškai sutartis ar pan.
Dėl traktoriaus padangos ir sėjamosios sugadinimo patirtų nuostolių
Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų tą faktą, kad traktorius nebuvo naudojamas pagal paskirtį, nurodytą Sutarties 3 punkte (1 t., 88 b. l.). Tos pačios sutarties 4 punkte nurodyta atsakovo pareiga naudoti panaudai suteiktą techniką taip, kad ji normaliomis sąlygomis nesugestų, nesulūžtų ir nesusidėvėtų labiau nei normaliomis sąlygomis tinkamai ją naudojant. CK 6.637 straipsnio 1 dalyje pripažinta panaudos gavėjo pareiga naudoti perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį. Traktoriaus padangos sugedimo rizika tektų atsakovui tada, jei jis šią priemonę naudotų ne pagal paskirtį. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas traktorių naudojo ne pagal paskirtį (žemės ūkio darbams atlikti) ir ne pagal sutartyje numatytą vietą – atsakovo ūkyje.
Kaip jau nurodyta ieškovės ir atsakovo sudarytoje sutartyje (1 t., 88 b. l.), technika buvo suteikta atsakovui naudotis. CK 6.637 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. Panaudos gavėjui tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, jeigu daiktas žūtų ar būtų sugadintas naudojant jį ne pagal sutartyje numatytą paskirtį arba būtų perduotas trečiajam asmeniui be išankstinio panaudos davėjo rašytinio sutikimo (CK 6.638 straipsnio 1 dalis). Tai, kad sėjamoji buvo sugadinta, patekus į ją trosui, patvirtinama liudytojų E. J., V. J., V. A. parodymais. Dėl to, kad šia sėjamąja dirbo K. M., ginčo nėra. Pati apeliantė nurodė, kad turėjo būti apdirbti jos ir J. laukai (4 t., 67 b. l.). Tokiu atveju sėjamoji buvo naudojama ne atsakovo valia, o pačiai apeliantei nurodžius, todėl atsakovas neturi pareigos atsakyti už sėjamosios gedimą.
Dėl nuostolių, atsiradusių perdirbus „motovalandas“
Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis dėl apeliantės reikalavimo priteisti nuostolius, galbūt atsiradusius dėl atsakovo kaltės, naudojant traktorių, kuriam buvo nustatytas „motovalandų“ limitas. Atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad buvo nustatytas toks limitas. Be to, apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovo ūkyje buvo 9,2 ha ariamos žemės. Teismui pateikti atsakovo duomenys apie pasėlius. Juose užfiksuota, kad atsakovo valdoje buvo 37,98 ha pasėlių (1 t., 156 b. l.). Šiuo atveju visiškai neesminė ta aplinkybė, kad jo nuosavos žemės plotas yra mažesnis, kadangi šalys panaudos sutartyje nedetalizavo, kokiu pagrindu turėjo būti apdirbami atsakovo ūkyje esantys pasėliai. Be to, perduodami naudotis techniką, apeliantė ir atsakovas niekur neužfiksavo duomenų apie „motovalandų“ kiekį. Liudytojas R. D. patvirtino, kad per vieną „motovalandą“ galima aparti nuo 1 iki 2,5 ha žemės, tačiau tai priklauso nuo to, kokie laukai, kokie padargai prikabinami (4 t., 123 b. l.). Jis taip pat nurodo, kad techninėje literatūroje tiksli apimtis taip pat nenurodoma. Liudytojas A. B. nurodė, kad 150 ha lauką galima apsėti per 70–80 „motovalandų“, o tokį lauką, kaip apeliantės – per 10 dienų, jei būtų dirbama ištisą parą (4 t., 72 b. l.). Liudytojas nurodė, kad viena „motovalanda“ atitinka vieną valandą. Tokiu atveju apeliantės laukuose būtų sunaudojama 1,125 „motovalanda“. Apeliantė nurodė, kad ji išsinuomojo 460 „motovalandų“ limitą 270 ha savo, 24 ha J. ir 40 ha atsakovo žemės plotams apdirbti (4 t., 66–67 b. l.). Iš pateiktų sutarčių matyti, kad ji išsinuomojo po 200 „motovalandų“ kiekvienam traktoriui (3 t., 147–156 b. l.). Jos leidimu buvo dirbami ne tik sėjos, bet ir laukų lyginimo darbai, Reikalaudama priteisti nuostolius, ji turėjo galimybę pateikti teismui įrodymus, kad pagal laukų kokybę, jų apimtį ir naudotų padargų svorį būtų užtekę būtent tokio „motovalandų“ kiekio, t. y. tarp atsakovo veiksmų, neva naudojant traktorių kitų asmenų ūkiams apdirbti, ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Šias aplinkybes privalo įrodyti pati apeliantė. Be to, apeliantė turėjo galimybę reguliuoti, kokie traktoriai būtų labiau naudojami, kadangi viename iš traktorių „motovalandų“ limitas buvo neišnaudotas. Permoką apeliantė privalėjo mokėti tik pagal Transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Nuomotojas UAB „DOJUS Agro“ pateikė apeliantei PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), už papildomai išdirbtas „motovalandas“ (4 t., 6 b. l.). Apeliantė turėjo sumokėti nuomotojui 5082 Lt, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tą faktą, kad ji tai ir padarė. Nesant įrodymų apie sumokėjimą už viršytas „motovalandas“, teismas iš viso neturi pagrindo svarstyti klausimo, ar tikrai apeliantė turėjo dėl to nuostolių. Šiuo atveju galima kalbėti tik apie tiesioginius nuostolius, kurių egzistavimo apeliantė neįrodė.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi jis juos vertino kaip visetą, neskirdamas kuriam nors iš įrodymų aukštesnio prioriteto.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012). Apeliantė iš viso nenurodė, kodėl jos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Taip pat ji nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie turėtų būti analizuojami, dalyvaujant šalims ar jų atstovams.
Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės V. R. priteisiamos atstovavimo išlaidos atsakovui N. M. ir trečiajam asmeniui A. M.. Kolegija pripažįsta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo tikrai turėjo nuostolių, naudodamiesi kvalifikuota teisine pagalba, tačiau sprendžia, kad priteistina suma mažintina iki 1100 Lt kiekvienam. Tokią išvadą kolegija daro, įvertinusi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Kolegija taip pat atsižvelgia į turėtų išlaidų pusiausvyrą – apeliantė turėjo tiek pat išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje (5 t., 10–13 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) ir 1500 Lt trečiajam asmeniui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) apeliacinėje instancijoje.