Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-17-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-07
Bylos Nr.
T-17-1020/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-5-00005-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-17-1020/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-5-00005-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 2.5.11.2.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant antstolės Daivos Prunskienės įgaliotai antstolio padėjėjai Dianai Amelevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Daivos Prunskienės (toliau – antstolė) teikimą dėl nuteistajam E. Z. paskirtos bausmės – baudos pakeitimo areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu E. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199² straipsnio 1 dalį - 120 MGL (4 519 EUR) dydžio bauda. Remiantis BK 64¹straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir E. Z. galutinė bausmė paskirta – 80 MGL (3 012 EUR) dydžio bauda, ją sumokant per 24 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015 m. gegužės 11 d., o 2017 m. gegužės 25 d. antstolės Daivos Prunskienės kontorai buvo išsiųstas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas dėl minėto baudžiamojo įsakymo vykdymo.

2018 m. sausio 2 d. antstolė pateikė teismui teikimą, kuriame konstatuota, jog E. Z. per raginime nustatytą terminą baudos nesumokėjo, todėl jam paskirtą baudą tikslinga keisti kita bausme – areštu. Kartu su teikimu pridėtas 2018 m. sausio 2 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. 1-295-149/2015, kuriame nurodoma, jog pagal užklausimą į registruojamo turto registrus, kredito įstaigas, patikrinus įvykdymo galimybes E. Z. gyvenamosios vietos adresu bei užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV), buvo nustatyta, kad E. Z. registruoto turto neturi, lėšų jo banko sąskaitose nerasta, gyvenamosios vietos adresu areštuoto turto jis neturi, yra nedirbantis.

Teismo posėdyje antstolės atstovas minėtą teikimą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. To paties straipsnio 8 dalyje yra numatyta, jog tuo atveju jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Kaip jau minėta, teismui antstolė pateikė 2018 m. sausio 2 d. ieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkas E. Z. neturi turto, nukreiptino išieškojimui, yra nedirbantis. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas pažymi, jog antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0068/17/00978 nėra jokių duomenų apie E. Z. poziciją dėl jam paskirtos baudos išieškojimo galimybių bei apie antstolės ir skolininko bendravimą šiame procese.

Minėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne. Norint baudą pakeisti kita bausme, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų. Tokios teismų praktikos kontekste Vilniaus apygardos teismas laikosi nuostatos, jog antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Teismo įsitikinimu, net ir tuo atveju, jei vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Be to, tais atvejais, kai kreipiantis į kitas institucijas negaunama duomenų apie galimybę išieškoti baudą, šie minimalūs veiksmai nelaikytini pakankamais užtikrinti aktyvų antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą vykdymą. Antstolis ne tik turi teisę kreiptis į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi, subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus veiksmus ir realiai naudotis suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl nuteistojo galimybės sumokėti baudą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-418-1020/2016).

Šiame kontekste, vertinant ir teismo sprendimais paskirtų baudų išieškojimo praktiką Lietuvoje, pabrėžtina, kad priverstinio baudos vykdymo etape labai svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų efektyvi, o ne formali, apsiribojanti pagrindinių dokumentų apsikeitimu, tarpusavio komunikacija (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-418-1020/2016; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-3-606/2016).

Minėtos teisminės praktikos kontekste, bylą nagrinėjantis teismas pažymi, jog po to, kai 2017 m. gruodžio 25 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo iš nuteistojo E. Z., antstolės kontoroje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 28 d. buvo parengti ir nuteistajam išsiųsti šie formalūs dokumentai: patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentai, raginimas įvykdyti sprendimą dėl baudos sumokėjimo, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (vykdomosios b. l. 12-23). Teismui pateiktoje vykdomosios bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų apie kokius nors kitus bandymus išieškoti paskirtą baudą iki 2017 m. pabaigos. Tik po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. paklausimo apie vykdymo procesą šioje byloje, 2017 m. gruodžio 27 d. buvo patikrinti duomenys apie E. Z. socialinę paramą šeimai informacinėje sistemoje, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre, Kelių transporto priemonių registre, duomenis esančius VSDFV registruose bei antstolių informacinėje sistemoje, o iškart po to su nagrinėjamu teikimu, kuris yra visiškai formalus, buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl E. Z. skirtos baudos bausmės pakeitimo areštu.

Kaip minėta, vykdomojoje byloje Nr. 0068/17/00978 nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė bendravo su E. Z. baudos išieškojimo klausimais. Teismo posėdyje antstolės padėjėja patvirtino, kad nei tiesiogiai, nei kokiomis kitomis priemonėmis su skolininku niekada nebuvo bendrauta. Pasak antstolės padėjėjos, antstolių kontora neturi nuteistojo telefono numerio, antstolė nėra nuvykusi į skolininko gyvenamąją vietą. Skolininkas procesinius dokumentus gauna, tačiau su antstole nesusisiekia ir dėl to tariamai negalima nustatyti ar nėra galimybės nukreipti į gyvenamosios vietos adresu esantį turtą.

Minėtos faktinės bylos aplinkybės jau aptartos teisminės praktikos apimtyje rodo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0068/17/00978 antstolė, siekdama priverstinai išieškoti baudą iš nuteistojo E. Z., nesiėmė visų jos kompetencijoje esančių vykdymo veiksmų, kitaip tariant atliko tik formalius veiksmus, siekiant parodyti, jog vykdymo procesas iš tiesų vyksta. Apygardos teismas tokius antstolės veiksmus vertina kaip aiškiai nepakankamus ir negalėjusius būti pagrindu apygardos teismui pateikti teikimą siekiant pakeisti pastarajam skirtą baudos bausmę arešto bausme. Apygardos teismo vertinimu, iš teismui pateiktų duomenų galima kelti versiją nebent dėl to, jog, remiantis atitinkamų registrų duomenimis, E. Z. neturi turto, iš kurio galima išieškoti paskirtą baudą, tačiau ši aplinkybė gali būti nulemta tiek E. Z. aktyvių veiksmų (vengiant mokėti baudą), tiek jam objektyviai neturint piniginių lėšų padengti susidariusį įsiskolinimą. Tokios išvados kontekste baudos pakeitimas areštu būtų nepagrįstas ir aiškiai per ankstyvas, todėl antstolės teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

antstolės Daivos Prunskienės teikimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0068/17/00978 grąžinti antstolei Daivai Prunskienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis