- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1309-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01153-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“
- Atsakovas
- M. J.
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ ieškinį atsakovui M. J. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tomkara“ (toliau ir ieškovė) ieškiniu atsakovui M. J. (toliau – atsakovas) prašė panaikinti 2023 m. gruodžio 20 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą Nr. 10G-3012 „Dėl M. J. prašymo“, kuriuo pripažintas pagrįstu vartotojo M. J. reikalavimas nustatytus defektus kompensuoti pinigine suma (18 821,96 Eur) pagal pateiktą defektų nustatymo-apžiūros aktą ir defektų šalinimo sąmatą bei atlyginti išlaidas už eksperto paslaugas (544,50 Eur), ir išspręsti ginčą iš esmės - vartotojo M. J. reikalavimus pardavėjui UAB „Tomkara“ atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovė per nustatytą terminą nepateikė dubliko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės 18 821,96 Eur namo defektų šalinimo išlaidoms bei 544,50 Eur specialistų išvados parengimo išlaidoms atlyginti, valstybei iš ieškovės priteisė 8,08 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą už akių ir nagrinėti bylą iš esmės pagal ieškovės pareikštą ieškinį.
4. Pareiškime nurodė, kad sprendimas už akių priimtas vien atsakovo argumentų pagrindu. 2022 m. kovo 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau ir Sutartis) atsakovo iš ieškovės įsigytas gyvenamasis namas buvo pastatytas pagal projektą, namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Namo perdavimo metu 2022 m. kovo 3 d. atsakovas jokių pretenzijų ieškovei neturėjo. Namo konstrukcijos ir kiti darbai buvo atlikti pagal projektą. Nurodė, kad teismas negalėjo apsiriboti vien tik formaliu įrodymų vertinimu, netaikydamas materialinės teisės normų, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kodėl praleido procesinį terminą dublikui pateikti, nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti sprendimo už akių teisingumu ir pagrįstumu. Ieškovė tik deklaratyviai teigia, jog kreipėsi į ekspertus pakartotinei ekspertizei atlikti, tačiau su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tokių kaip sutarties su ekspertu, avanso apmokėjimą patvirtinančių dokumentų ar kt., kurie patvirtintų, jog būtų realiai kreiptasi į ekspertus dėl namo defektų nustatymo. Atsakovas pažymėjo, kad specialistų techninio vertinimo išvada patvirtino faktą, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), neatitinka Lietuvos Respublikos statybos techninių reglamentų, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statinio statybos projekto reikalavimų bei panaudotų statybos medžiagų gamintojų nurodymų, o gyvenamojo namo defektų šalinimo darbų kaina sudaro 18 821,96 Eur. Ieškovė nei su ieškiniu, nei su pareiškimu nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų faktą, jog gyvenamasis namas atitinka minėtų teisės aktų nurodymus arba kad Gyvenamojo namo defektų šalinimo darbų kaina yra mažesnė negu deklaruoja atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi netenkino ieškovės pareiškimo dėl 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodinėja, jog nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių, tačiau teigia, kad priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismo vertinimu, pateikta ieškovės ir atsakovo 2022 m. kovo 3 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nepagrindžia gyvenamojo namo atitikties teisės aktų nuostatoms arba, kad defektų šalinimo darbų kaina yra mažesnė negu nustatyta atsakovo pateiktoje specialistų išvadoje, t. y., nepaneigia aplinkybių, dėl kurių konstatuota ieškovės pareiga atlyginti atsakovui namo defektų šalinimo išlaidas. Nors ieškovė nurodė, jog yra užsakiusi pakartotinę ekspertizę, siekdama nustatyti trūkumų kiekį ir tokių trūkumų šalinimo sąmatą, tačiau nėra pateikta įrodymų apie atliktą užsakymą ar nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo galima užsakyti eksperto išvados anksčiau. Teismas nurodė, kad sprendime už akių konstatuota, jog pateikta specialistų techninio vertinimo išvada patvirtina namo konstrukcijos trūkumus, kurie pagal savo pobūdį nebuvo akivaizdūs, nes susiję su mano konstrukcijomis ir tapo matomi tik po nuolatinio drėgmės poveikio. Ieškovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytų namo trūkumų egzistavimo faktą ar priežastis, paneigiančias ieškovės atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė kartu su pareiškimu į bylą nepateikė objektyvių rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti sprendimo už akių teisingumu ir pagrįstumu, be to pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kitoks sprendimas turėjo būti priimtas ir pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, galinčių turėti tiesioginę įtaką sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas neįvertino ieškovės nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
1.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad nepateikta įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytų namo trūkumų egzistavimo faktą ar priežastis, paneigiančias ieškovės atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės. Sutarties 6.1.14 punkte išvardinti likę darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti iki nurodyto Sutartyje termino. Pasirašant Sutartį atsakovas dėl visų kitų darbų, išskyrus nurodytus Sutarties 6.1.14 punkte, pretenzijų ieškovei neturėjo. Sutarties 6.1.4 punkte nurodyta, jog ieškovė turėjo ištaisyti vieną parapeto kampą, kas reiškia, kad atsakovas priimdamas namą jį apžiūrėjo, įskaitant, bet neapsiribojant parapetus. Atsakovo nurodytos pretenzijos dėl parapetų neva netinkamumo jam buvo žinomos Sutarties sudarymo ir namo priėmimo momentu ir jokių pretenzijų tuo metu atsakovas nekėlė – su atsakovu šie klausimai buvo suderinti. Tiek parapetai, tiek kiti darbai buvo atlikti pagal projektą.
1.3. Teismas neatsižvelgė, jog techninio vertinimo išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Išvadoje nurodoma, kad įsigytas namas pastatytas nesilaikant projekto, kas savaime jau turėjo sukelti pagrįstas abejones dėl pateiktos išvados teisingumo. Byloje nepaneigtas faktas, kad atsakovo įsigytas buvo pastatytas pagal projektą bei sėkmingai užbaigta jo statyba ir jis užregistruotas nekilnojamojo turto registre.
1.4. Išvadoje nurodytas parapetų montavimo defektas yra nepagrįstas. Išvadoje nurodoma, kad įrengiant stogo dalies parapetus, šie nebuvo pakankamai iškišti į išorę, todėl vanduo, nubėgantis nuo stogo, patenka tiesiai ant fasado plokštumos, taip jį gadindamas. Realiai apsaugoti viso namo fasadą parapetais nėra galimybių, nes parapeto paskirtis apsaugoti stogą nuo kritulių, vėjo ir kito aplinkos poveikio.
1.5. Išvadoje nurodytus defektus – nesandarią lietaus nuvedimo nuo stogo sistemą, sulankstytus lietvamzdžius, dėl ko vanduo pro esančius nesandarumus pateko į statinio vidų, atsakovas turėjo matyti prieš sudarydamas Sutartį. Galimai šie defektai atsirado po Sutarties sudarymo. Atsakovo pateikta fotofiksacija neįrodyta, kad lietvamzdžiai galėjo būti sugadinti montavimo metu.
1.6. Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad ant stogo dangos nuolat stovi kritulių metu susikaupęs vanduo ir pro esančias stogo dangos kiaurymes nevaržomai patenka į pastato laikančiųjų konstrukcijų bei termoizoliacinio sluoksnio vidų taip juos gadindamas. Išvadoje nepateikiama tai pagrindžiančių nuotraukų, nenurodoma kokios tai kiaurymės ir kur jos konkrečiai yra. Jeigu stogas būtų kiauras, lubos būtų nuolat šlapios ir toks defektas būtų lengvai pastebimas, ypač tuo metų laiku kada buvo sudaroma Sutartis. Dėl aplinkos poveikio pastatams pardavėjui/statytojui negali kilti atsakomybė, pats pastato savininkas taip pat turi imtis atitinkamų priemonių užtikrinti tinkamas sąlygas naudotis pastatu.
1.7. Ieškovės kaip statytojos pateikta sąmata patvirtina, kad atsakovo sąmata ženkliai neatitinka rinkos kainų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos priteisiant atsakovui; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti sprendimo už akių teisingumu ir pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžiamas tik ieškovo prielaidomis.
2.2. Ieškovė techninio vertinimo išvadą kritikuoja savo subjektyviais pasisakymais, kurie nelaikytini pagrįstais, kadangi ieškovė neturi specialiųjų žinių ir negali kvalifikuotai įvertinti tyrimo. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, iš kurių turinio specialistų techninio vertinimo išvada galėtų būti vertinama kritiškai.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovė neįrodė, kad išvadoje nurodyta defektų šalinimo sąmata neatitinka rinkos kainų, kadangi ieškovė su atskiruoju skundu jokios sąmatos nepateikė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir aplinkybių, kad prašomo prijungti įrodymo (sąmatos) pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl ieškovės su atskiruoju skundu teikiama defektų šalinimo sąmata negali būti priimama, jeigu tokia sąmata ir būtų pateikta vėliau.
2.4. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdama sąmoningai sukelti nepatogumų atsakovui, užvilkinti teismo sprendimo vykdymą, tokiu būdu vilkina civilinės bylos nagrinėjimą, turėdama tikslą inicijuoti nemokumo procedūras ir taip išvengti atsakomybės už atsakovui parduotą netinkamos kokybės gyvenamąjį namą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
13. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą (reg. Nr.DOK-20414) prijungti prie bylos atskirajame skunde nurodytą sąmatą, nes šis dokumentas ieškovės nuomone, gali turėti įtakos objektyviam ir išsamiam atskirojo skundo išnagrinėjimui. Prašyme nurodoma, kad sąmata kartu su atskiruoju skundu nepateikta dėl techninės klaidos. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nesutiko su sąmatos prijungimu, kadangi ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl sąmatos pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Ieškovė prašyme nurodo, kad minėto įrodymo negalėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui dėl techninės klaidos, tačiau nedetalizuoja, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pridedama sąmata yra parengta pačios ieškovės, sąmatoje nurodyta, jog ji sudaryta pagal 2023 m. spalio mėn. kainas, darytina išvada, kad minėtas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl sąmatą atsisakytina priimti, ji nevertintina ir dėl sąmatos nepasisakytina.
Dėl skundžiamos nutarties
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
18. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė neįrodinėjo pagrindo priimti sprendimui už akių nebuvimo, tačiau sprendimą už akių laikė akivaizdžiai nepagrįstu. Savo teiginius dėl sprendimo už akių nepagrįstumo ieškovė grindė šalių 2022 m. kovo 3 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria ieškovė siekė įrodyti, kad ginčo namas atsakovui buvo perduotas tinkamos kokybės, paneigti atsakovo pateiktoje specialistų techninio vertinimo išvadoje nurodytus ginčo namo defektus, taip pat įrodyti, jog ginčo namo trūkumai, dėl kurių atsakovas patyrė žalą, atsirado jau po ginčo namo pardavimo. Atskirajame skunde ieškovė nurodė iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2022 m. kovo 3 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nepaneigia atsakovo pateiktoje specialistų techninio vertinimo išvadoje nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu yra nustatyta ieškovės pareiga atlyginti atsakovui namo defektų šalinimo išlaidas. Sprendime už akių yra pagrįstai konstatuota, jog minėta išvada patvirtina ginčo namo konstrukcijos trūkumus, kurie pagal savo pobūdį nebuvo akivaizdūs sudarant ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartį, nes yra susiję su namo konstrukcijomis ir tapo matomi tik po nuolatinio drėgmės poveikio. Ginčo namo trūkumai, paaiškėję nepraėjus metams nuo namo įsigijimo, yra laikomi buvę prekės pristatymo metu, nagrinėjamu atveju ginčo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės kartu su pareiškimu pateikta 2022 m. kovo 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių teisingumu ir pagrįstumu. Ieškovei neįrodžius aplinkybių, galinčių turėti tiesioginę įtaką sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, nėra pagrindo ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos sprendžiamo klausimo teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-617-881/2019).
21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
23. Atsakovas pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-17047) priteisti iš ieškovės 562,65 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas grindžiamas 2024 m. birželio 28 d. sąskaita – faktūra JP Nr.: 012713 ir priedu prie jos, kuriame detalizuoti advokato veiksmai, 2024 m. liepos 15 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Iš minėto priedo prie sąskaitos – faktūros JP Nr.: 012713 matyti, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas (3-5 punktai) truko 4,5 valandos ir yra įkainotas 465,00 Eur, prie šios advokato atlyginimo pridėjus nuo šios sumos apskaičiuotą 21 procentų pridėtinės vertės mokestį (PVM) 97,65 Eur (456x21/100), gaunama 562,65 Eur (465,00+97,65) atsakovo reikalaujama priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
24. Atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už kitą dokumentą, kuriame pareikšti atsikirtimai, parengimą 844,12 Eur (0,4x 2196,40), kur 2 196,40 Eur yra 2024 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t. y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priimamas 2024 m. IV ketvirtį (2024 m. spalio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. II ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 196,40 Eur.
25. Netenkinus atskirojo skundo, atsakovas įgijo teisę į išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 562,65 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Dėl baudos
26. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų šios baudos priteisti atsakovui.
27. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
29. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas).
30. Vien ieškovės pasinaudojimas suteikta procesine teise pateikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar atskirąjį skundą, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas minėtas pareiškimas, pats savaime negali būti pripažįstamas proceso piktnaudžiavimu procesu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose teiktų sąmoningai klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, siektų kitaip sąmoningai pakenkti atsakovui ar vilkintų bylos nagrinėjimą dėl galimų savo finansinių sunkumų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“, juridinio asmens kodas 303044916, 562,65 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 65 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.