Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1295-642/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
2S-1295-642/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1295-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06672-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.12 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė A. R. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą. Nurodė, kad vykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-97-386/2013 dėl įpareigojimo R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir kartu su priedais grąžino pareiškimą padavusiam asmeniui.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, prieš sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas skirti skolininkui baudą už sprendimo nevykdymą, pirmiausia reikia įvertinti, ar teismo sprendime skolininkui buvo išaiškintos tokio sprendimo nevykdymo pasekmės.

4. Teismas pažymėjo, kad, įvertinus vykdomojoje byloje surinktus duomenis, nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendime, kurio pagrindu ir buvo išduotas 2014 m. vasario 5 d. vykdomasis raštas, neišaiškintos sprendimo neįvykdymo pasekmės.

5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad esant tokiai situacijai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 3 dalimi, pareiškimas yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, nes sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs teismas. Teismas antstolei pasiūlė kreiptis į vykdomą sprendimą priėmusį teismą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nurodymas, jog, prieš teikiant pareiškimą dėl baudos skyrimo, antstolė A. R. Ž. pirmiausia turi kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, kad būtų išaiškintos sprendimo neįvykdymo pasekmės, yra nepagrįstas, kadangi įstatyme tokio reglamentavimo nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo tvarkoje nėra numatyta.

6.2. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, apygardos administracinio teismo sprendimo neįvykdymo klausimas pagal antstolio surašytą aktą turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartis Nr. T-10/2017).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, antstolei pateikus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, teismas atsisakė priimti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Nagrinėjamu atveju iš civilinėje ir vykdomojoje bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/14/00223 pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-97-386/2013 dėl įpareigojimo R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Skolininkei R. R. už teismo sprendimo neįvykdymą Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-294-769/2014 buvo paskirta bauda. 2020 m. liepos 17 d. raštu išieškotojas antstolę informavo, kad skolininkė R. R. ir toliau nevykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu nustatytų įpareigojimų, prašo antstolės kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį. Antstolė 2020 m. liepos 17 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kadangi skolininkė toliau nevykdo teismo įpareigojimų, kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą.

11. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje.

12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, kai neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, antstolė prieš teikdama pareiškimą dėl baudos skyrimo neturi kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, kad būtų išaiškintos sprendimo neįvykdymo pasekmės.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra išaiškintos sprendimo neįvykdymo pasekmės, ar nustatyta alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Įstatymų projektų, reg. Nr. XIIP-4202-XIIP-4204, Aiškinamajame rašte nurodyta, jog CPK 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu siūloma „nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo sprendimo geruoju, Inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių“. Taigi, pakeistu teisiniu reguliavimu siekiama, kad tuo atveju, jei teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su įpareigojimu pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, skolininkas būtų raginamas įvykdyti teismo sprendimą pats, nes kitu atveju teismo sprendimo vykdymo atsakomybė yra nepagrįstai perkeliama valstybės institucijoms.

15. Atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad teismui nustačius, jog neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais atsisakė priimti antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo.

16. Be to, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolės pareiškimas neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, apygardos administracinio teismo sprendimo neįvykdymo klausimas pagal antstolio surašytą aktą turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartis Nr. T-10/2017, 2015 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. T-55/2015).

17. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, naikintina Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis ir prašymas dėl baudos skyrimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir antstolės prašymo dėl baudos skyrimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Danutė Žvinklytė