Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-27 · Civilinė byla Nr. A2-1046-436/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
A2-1046-436/2015
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11447-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
V. R.
Advokatai
Vladislovas Mikša
Civilinė byla Nr. A2-1046-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11447-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 124.3.; 122.2., 122.3., 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. R. atstovo advokato Vladislovo Mikšos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2208-475/2015 pagal pareiškėjos V. R. prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1330-920/2013, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja V. R. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1330-920/2013, panaikinti 2014-03-07 Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių ir ieškovo BTA Insurance Company“ SE veikiančios per struktūrinį padalinį „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atmesti.

Pareiškėja nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik grįžusi iš užsienio, nors prieš išvykdama informavo teismą ir prašė neskirti teismo posėdžio pusę metų. Pareiškėjos vertinimu, šioje byloje naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tai, kad jai 2014 m. lapkričio mėn. viduryje pokalbio telefonu su E. G. metu paaiškėjo, jog ji žino aplinkybes apie pareiškėjos name įvykusį 2007-01-16 patalpų pirmame aukšte apliejimą, todėl mano, kad ši aplinkybė yra pagrindas prašyti atnaujinti procesą byloje pagal CPK 366 str. l d. 2 p. Taip pat mano, kad teismas vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1330-920/2013 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE veikiančio per struktūrinį padalinį „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, pareikštą ieškinį atsakovei V. R. dėl nuostolių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas nutartyje nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėja laiko tai, kad E. G. gali patvirtinti, jog vamzdžio lūžis, dėl kurio atsirado žala, buvo ne pareiškėjo bute. Pareiškėja prie prašymo atnaujinti nepateikė jokių naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš byloje pareiškėjos 2012-09-18 pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėja jau pateikdama atsiliepimą į ieškinį dėl žalos priteisimo nurodė aplinkybes, kad jos bute nebuvo vandens pratekėjimo šaltinių, nebuvo nustatyta gedimų, dėl kurių būtų aplieti kaimynų butai. Taigi, pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių, t.y. sprendimo už akių priėmimo ir įsiteisėjimo metu pareiškėjai nežinomų, aplinkybių.

CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas dar vienas proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad teismas 2013-03-07 išnagrinėjęs bylą už akių, tik formaliai vykdė pareigą pranešti pareiškėjai apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Mano, kad teismas šioje byloje nesilaikė nurodytų reikalavimų ir pagal ieškovo pateiktus byloje įrodymus neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad dėl pareiškėjos kaltės buvo ieškovui padaryta žala, o taip pat įrodytas žalos dydis. Šie pareiškėjos argumentai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu taip pat laikytini nepagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja bylos nagrinėjimu nesidomėjo, nors turėjo pareigą tai daryti (CPK 7 str. 2 d.). Kaip nurodo pati pareiškėja bylos baigtimi pasidomėjo tik 2014 m. lapkričio mėnesį, t.y. praėjus daugiau nei dviem metams po to, kai byloje pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad pareiškėja žinodama, kad nagrinėjama byla jos atžvilgiu, nepateikė teismui duomenų apie jos gyvenamąją vietą užsienyje. Be to, Gyventojų Registro tarnybos duomenimis pareiškėja į užsienį išvyko tik 2013-11-20, t.y. praėjus aštuoniems mėnesiams po sprendimo už akių priėmimo. Kitokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos išvykimą į užsienį dar 2012 m. rugsėjo mėn. byloje nėra pateikta. Pareiškėja nenurodė, kokias civilinio proceso normas pažeidė teismas, priimdamas 2013-03-07 sprendimą už akių. Nors pareiškėja teigia, kad teismas neturėjo pagrindo patenkinti ieškovo ieškinį pagal jo pateiktus įrodymus, tačiau šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų kartu su atsiliepimu į ieškinį bei vėliau bylos nagrinėjimo metu, net ir pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad aiškių teisės normų taikymo klaidų teismas nepadarė.

Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Kadangi sprendimas už akių įsiteisėjo 2013-04-09, pareiškėja yra praleidusi naikinamąjį terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, todėl šiuo pagrindu prašymo teikti negali. Spręstina, kad pareiškėjai apie tai, kad jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių turėjo būti žinoma 2013-03-07, nes teismas CPK 130 str. nustatyta tvarka ją informavo apie 2013-03-07 teismo posėdį. Pareiškėja termino atnaujinti prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti neprašo. Laikytina, kad pareiškėja yra praleidusi terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Šalies argumentai

Pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad atsirado nauji reikšmingi faktai, turintys įtakos bylos baigčiai. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyti faktai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismas priimdamas sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1330-920/2013 padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos V. R. atstovas advokatas Vladislovas Mikša prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1330-920/2013.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad:

Procesas civilinėje byloje Nr. 2-1330-920/2013 turi būti atnaujintas, kadangi teismas, priimdamas sprendimą už akių pažeidė apeliantės teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialines teisės normas. Teismas priėmė sprendimą už akių apeliantei nedalyvaujant, o apie paskirtą teismo posėdį buvo paskelbta viešai. Kadangi apeliantė gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, jai sprendimas už akių nebuvo įteiktas. Apie priimta sprendimą už akių sužinojo tik tada, kai paprašė advokato pasidomėti šios civilinės bylos eiga – 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje.Apeliantė prašo atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindais. Prieš išvykdama į užsienį apeliantė apie tai pranešė teismui ir prašė neskirti bylos nagrinėjimui pusę metų. Teismas šio prašymo netenkino ir paskyrė teismo posėdį 2013 m. sausio 16 d. 10 val. Apie paskirtą teismo posėdį apeliantė nieko nežinojo, nes buvo išvykusi į užsienį. 2013 m. kovo 7 d. teismas priėmė sprendimą už akių, formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio. Dar atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo nurodžiusi, kad atsakovės bute nebuvo trūkusių jokių vamzdžių ir per jos patalpas į žemesnį aukštą vanduo negalėjo patekti. Teismas turėjo pareikalauti iš ieškovo papildomų įrodymų. Šią teismo nurodyta aplinkybę galėtų paneigti liudytoja E. G.. Nauja aplinkybė paaiškėjo tik po to, kai apeliantė 2014 m. lapkričio mėn. paskambino liudytojai iš Londono. Teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Ieškovo pateiktoje skaičiuotėje žalos dydis nurodytas 3818,06 Lt, o teismas priteisė 11.257,94 Lt. Apeliantės manymu, teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Be to, ieškovo ieškiniui dėl žalos atlyginimo turi būti taikoma ieškinio senatis, nustatyta CK 1.125 str. 8 d., nes ieškinys po atsiradusios žalos pateiktas teismui praėjus daugiau kaip 5 metams. Apeliantės vertinimu, ji nepraleido termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BTA Insurance Company“ SE veikiantis per struktūrinį padalinį „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-468/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas „BTA Insurance Company“ SE veikiantis per struktūrinį padalinį „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, 2012 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui ieškinį atsakovei V. R. dėl 11257,94 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų: 254 Lt žyminio mokesčio bei kitų išlaidų priteisimo (b. l. 3–4). Atsakovė V. R. 2012 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu kategoriškai nesutinka, jis neteisėtas bei nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad 2007-01-16 buvo užlietos patalpos, esančios Jakšto g. 16-12, Kaune ir atvykusi komisija, susidedanti iš šio buto gyventojų, draudimo atstovo ir namų priežiūros tarnybos nustatė, kad vanduo pateko ne iš atsakovės buto, o iš laiptinėje esančių ir sienoje įmūrytų vamzdžių. Atsakovės bute nebuvo nustatyta jokių vandens pratekėjimo šaltinių (b. l. 21). Atsakovė teismui 2012 m. rugsėjo 20 d. taip pat pateikė prašymą, kuriuo teismo prašė neskirti teismo posėdžio, kadangi išvyksta 6 mėnesiams į užsienį ir nenori, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant (b. l. 22). Teismas nustatė pasirengimą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu ir ieškovei nustatė 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos dublikui pateikti (b. l. 23). Ieškovė 2012 m. spalio 15 d. pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė, kad su atsakovės atsiliepimu nesutinka, nes ieškovui nėra žinomas dokumentas, kurį atsiliepime mini atsakovė, o atsakovė kitų įrodymų nepateikė (b. l. 26). 2012 m. spalio 22 d. atsakovei išsiųstas pranešimas dėl tripliko pateikimo, tačiau atsakovė tripliko nepateikė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovės V. R. prašymo neskirti bylos nagrinėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovė teismui pateiktame prašyme nenurodė konkretaus laikotarpio, nuo kada bei kuriam laikui ji ketina išvykti į užsienį, t.y. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), todėl teismo posėdį žodinio proceso tvarka paskyrė 2013 m. sausio 16 d., 10:00 val. (b. l. 35). Teismo šaukimai siųsti atsakovės gyvenamosios vietos adresu grįždavo neįteikti (b. l. 36, 38), į paskirtą 2013 m. sausio 16 d. teismo posėdį atsakovė neatvyko.

Iš Išrašo apie asmenį, gauto iš Gyventojų registro tarnybos teismas nustatė, kad atsakovės deklaruota gyvenamojo vieta yra tuo pačiu teismui žinomu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Iš VSDFV pažymos nustatė, kad duomenų apie atsakovės darbo vietą Sodroje taip pat nėra (b. l. 42). Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė įteikti teismo šaukimą apie teismo posėdį 2013 m. kovo 7 d., 14 val. 00 min. atsakovei V. R. viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 44). Ieškovo prašymu Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 11.257,94 Lt sumokėtos draudimo išmokos, 254 Lt žyminio mokesčio bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieško naudai (b. l. 52–53).

Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovei 2013 m. kovo 8 d. sprendimas už akių buvo išsiųstas registruota pašto siunta, grįžo neįteiktas (b. l. 36, 57). Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė galėjo pateikti per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo, tačiau toks pareiškimas teismui nebuvo pateiktas, ieškovas apeliacine tvarka sprendimo už akių neskundė, todėl šis sprendimas už akių yra įsiteisėjęs.

Apeliantė nurodo, kad jai apie posėdį nebuvo pranešta, apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2014 m. lapkričio mėnesį, kai paprašė advokato V. Mikšos pasidomėti bylos eiga. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė su advokatu atstovavimo šioje byloje sutartį sudarė 2014 m. lapkričio 28 d. (b. l. 61). Apeliantė pripažįsta, kad terminas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra praleistas, todėl pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą šioje byloje dviem pagrindais – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais.

Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje yra nustatytos šalių teisės ir pareigos. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 str. 5 d.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė apie nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, tačiau atsakovė netinkamai vykdė CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas, apie bylos nagrinėjimo eigą nesidomėjo, atstovavimu nepasirūpino, o teismui prašymą neskirti pusę metų posėdžio pateikė be jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos išvykimą į užsienį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė žinodama apie teisme nagrinėjamą bylą, pati nebuvo aktyvi, savo teisių įstatymų nustatyta tvarka negynė, todėl priimdamas sprendimą už akių teismas atsakovės teisių nepažeidė.

Apeliantės prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžiamas aplinkybe, jog 2014 m. lapkričio mėnesį iš užsienio paskambino E. G., kuri pasakė, kad žino aplinkybes, įvykusias 2007 m. sausio 16 d. dėl pirmame aukšte aplietų patalpų. Tai apeliantės vertinimu yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 d. 2 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-1330-920/2013.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Vilpra“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-31/2014).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad jau pateikdama atsiliepimą į ieškinį dėl žalos priteisimo nurodė aplinkybes, jog jos bute nebuvo vandens pratekėjimo šaltinių, nebuvo nustatyta gedimų, dėl kurių būtų aplieti kaimynų butai. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja iš esmės taip pat nenurodė jokių naujai paaiškėjusių, t.y. sprendimo už akių priėmimo ir įsiteisėjimo metu pareiškėjai nežinomų, aplinkybių, todėl apeliantės argumentai, kad tik 2014 m. viduryje sužinojo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, neva liudytoja žinojo 2007 metų apliejimo įvykį negali būti laikomos naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Apeliantė taip pat prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1330-920/2013 nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė sprendimą už akių padarydamas aiškią teisės normos taikymo klaidą, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (CPK 368 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2013 m. balandžio 9 d., apeliantė į teismą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu kreipėsi 2014 m. gruodžio 15 d., t. y. praleidusi naikinamąjį vienerių metų terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantė žinodama apie teisme nagrinėjamą bylą jos atžvilgiu, nepateikė teismui duomenų apie jos gyvenamąją vietą užsienyje. Be to, Gyventojų Registro tarnybos duomenimis apeliantė išvykimą į užsienį deklaravo tik 2013 m. lapkričio d. 20, t.y. praėjus aštuoniems mėnesiams po sprendimo už akių priėmimo. Kitokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės išvykimą į užsienį dar 2012 m. rugsėjo mėn. byloje nebuvo pateikta, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nenagrinėti šios civilinės bylos. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi terminą pateikti prašymui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai, jog teismas neteisingai vertino įrodymus ir paaiškėjo nauja aplinkybė, jog apie žemutinio buto užpylimą 2007 metais žino trečiasis asmuo, nesudaro pagrindo teigti, kad atsirado nauji reikšmingi faktai, turintys įtakos bylos baigčiai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismas priimdamas sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1330-920/2013 padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas