- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 1-1399-966/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14034-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- V. V., V. Č., E. Č.
- Kaltinamasis
- J. K.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės AAS, „Gjensidige Baltic“
nukentėjusiesiems V. V., V. Č., E. Č., kaltinamajam J. K. (J. K., toliau tekste – J. K.), jo gynėjui advokatui Atui Moliui,
civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ filialo Lietuvoje atstovui Valentinui Anzelmui Kebliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kazachstane, vokietis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2015-12-27 apie 15.30 val., vairuodamas automobilį Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini)tie sankryža su nuvažiavimu link Marvelės gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. V. ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo sužaloti: automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas V. V. ir keleiviai V. Č. bei E. Č., kuriems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai bei sugadintos transporto priemonės.
Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-12-27 apie 15.30 val., savo automobiliu Citroen C4 važiavo keliu link Marvelės gatvės, suko ties kuro kolonėle į kairę ir nepraleido priešpriešais pagrindiniu keliu važiuojančio nukentėjusiųjų automobilio. Prieš sukant į sankryžą įsuko dar vienas automobilis, jis važiavo iš paskos, tačiau nepastebėjo iš priekio atvažiuojančio automobilio, nes šis važiavo be šviesų. Buvo žiema, prietema, kelias blizgėjo, todėl jis nepastebėjo nukentėjusiojo automobilio ir jo nepraleido. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes netinkamai suprato eismo įvykio situaciją. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiųjų. Mano, kad civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. K. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
- nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-27 apie 15.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo automobilyje važiavo jo dukra V. Č., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje, ir jos vyras E. Č., kuris sėdėjo priekyje šalia jo. Jis važiavo Kaune nuo Marvelės link Aleksoto, antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Jau iš tolo matė, kad reguliuojamoje sankryžoje jam dega žalias šviesoforo signalas ir jis laisvai spės pro jį pravažiuoti, todėl jis nei didindamas, nei mažindamas greičio važiavo toliau. Dar prieš įvažiuojant į sankryžą matė, kad priešingos krypties eismo juostoje atvažinėjo lengvasis automobilis. Likus iki sankryžos keliems metrams staiga tas automobilis suko į kairę pusę, taip visiškai užtverdamas kelią abiems jo važiavimo krypties eismo juostoms. Tai pamatęs, jis dar kiek stabdė, vengdamas susidūrimo suko į dešinę, tačiau atstumas buvo per mažas, todėl susidūrimo išvengti nepavyko. Išlipęs iš automobilio matė, kad susidūrė su automobiliu Citroen ir žino, kas dar spėjo išsikviesti pagalbą 112. Kas vyko toliau, neatsimena. Atsigavo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje, buvo išvežtas į Klinikas, matė, kad į Klinikas išvežti ir jo dukra su žentu (1 t., b. l. 44-45);
- nukentėjusioji V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-27 apie 15.30 val. važiavo automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos tėtis V. V.. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje. Važiavo nuo Via Baltika kelio link Aleksoto antra eismo juosta, kokiu greičiu, nematė. Žino, kad važiuojant per šviesoforu reguliuojamą sankryžą jiems degė žalias šviesoforo signalas ir iš karto sankryžoje visiškai prieš juos į kairę pusę suko kažkoks pilkos spalvos lengvasis automobilis ir tuo pačiu metu iš karto pajuto smūgį. Mėgindamas išvengti susidūrimo, kiek spėjo, tėtis dar suko dešiniau, tačiau atstumas buvo per mažas, todėl susidūrimo išvengti nepavyko. Susidūrimo ji trenkėsi į kažką su galva, pastebėjo kraują. Su kokiu automobiliu susidūrė, nežino. Tėtis iškvietė medikus, jie buvo išvežti į klinikas. Priėmimo skyriuje jai suteikė pagalbą ir išleido namo (1 t., b. l. 52-53);
- nukentėjusysis E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-27 apie 15.30 val. važiavo automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo žmonos V. Č. tėtis V. V.. Jis sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Važiavo nuo Via Baltika kelio link Aleksoto antra eismo juosta, kokiu greičiu, nematė. Kelio nestebėjo. Vienu metu pajuto smūgį ir suprato, kad susidūrė su kitu automobiliu. Iš karto po įvykio automobilio Citroen vairuotojas buvo pribėgęs prie jų, pasakė, kad atsiprašo ir grįžo prie savo automobilio. Suprato, kad automobilis važiavo priešinga kryptimi ir prieš juos suko į kairę. Kažkas iškvietė medikus, juos išvežė į klinikas Žino, kad važiuojant per šviesoforu reguliuojamą sankryžą jiems degė žalias šviesoforo signalas ir iš karto sankryžoje visiškai prieš juos į kairę pusę suko kažkoks pilkos spalvos lengvasis automobilis ir tuo pačiu metu iš karto pajuto smūgį. Mėgindamas išvengti susidūrimo, kiek spėjo, tėtis dar suko dešiniau, tačiau atstumas buvo per mažas, todėl susidūrimo išvengti nepavyko. Susidūrimo ji trenkėsi į kažką su galva, pastebėjo kraują. Su kokiu automobiliu susidūrė, nežino. Tėtis iškvietė medikus, jie buvo išvežti į klinikas. Priėmimo skyriuje jai suteikė pagalbą ir išleido namo (1 t., b. l. 52-53);
- iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G498/2016(02) matyti, kad V. V. konstatuotas kairio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, dešinio II padikaulio lūžis, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66-67);
- iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G49510/2016(02) matyti, kad V. Č. konstatuotos muštinės žaizdos kaktoje, vertinant tai, kad žaizdos kaktoje sugis odos randu, pagal sveikatos masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimų prarasto bendro darbingumo procentų nustatymo lentele 50.1, V. Č. praras 10 proc. bendro darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. , b. l. 69);
- iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G497/2016(02) matyti, kad E. Č. konstatuotas dešinio raktikaulio lūžis, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 64);
- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje, užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-12-27 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 7-15);
- alkotesterio parodymais J. K. eismo įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 22, 23);
- kaip matyti iš apžiūros protokolo, 2016-03-25 buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kurį elektroniniu paštu pateikė pilietis (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūra užfiksuota, kad vaizdo įraše matoma filmuota medžiaga iš (duomenys neskelbtini)automobilio vaizdo registratoriaus. Vaizdas matomas filmuojant iš automobilio priekio, matosi važiuojamoji dalis, susidedanti iš keturių eismo juostų, abejomis kryptimis važiuoja transporto priemonės. Žinoma, kad automobilis filmuoja registratoriumi važiuojant (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta. Artėja prie sankryžos su nuvažiavimu link (duomenys neskelbtini). Automobiliai važiuoja įjungę artimo matomumo žibintų šviesas. Privažiavus minėtą sankryžą, užsidega raudonos spalvos šviesoforo signalas, todėl vaizdą filmuojantis automobilis sustoje antroje eismo juostoje. Priekyje prie sankryžos sustojęs kitas lengvasis automobilis, su įjungtu kairės pusės posūkio signalu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis įvažiavęs į sankryžą ir praleidęs priešinga kryptimi važiavusius automobilius, važiuoja toliau, ir iš paskos jo nestodamas važiuoja ir registratoriumi filmuojantis vaizdą automobilis. Tuo metu matyti, kad priešinga kryptimi, antra eismo juosta, atvažiuoja lengvasis automobilis neįjungęs artimųjų šviesų žibintų. Vaizdą filmuojantis automobilis įvažiuoja į degalinę „Skulas“, apsisukinėja ir po to jau matyti, kad minėtoje sankryžoje stovi du sugadinti automobiliai. Filmavimas nutrūksta (1 t., b. l. 40-42);
- 2016-05-18 Kauno AVPK nutarimu administracinėje teisės pažeidimo byloje V. V. nubaustas už tai, kad 20015-12-27 15.30 val. (duomenys neskelbtini). vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįjungęs artimo matomumo šviesų (1 t., b. l. 44); .
BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kelių eismo taisyklių 157 punktas nustato vairuotojui pareigą sukant kairę (apsisukant), duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog sukdamas sankryžoje į kairę, jis neįsitikino, kad tai saugu, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio nukentėjusiųjų automobilio. Nukentėjusieji V. V. bei V. Č. parodė, kad jiems važiuojant tiesiai per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, priešais atvažiuojantis automobilis, staiga suko į kairę ir jų nepraleido, susidūrimo išvengti nepavyko. Iš byloje pateikto apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota eismo situacija eismo įvykio vietoje betarpiškai esant kelioms sekundėms iki eismo įvykio, iš tiesų matyti, kad nukentėjusysis V. V. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini)be įjungtų artimo matomumo žibintų, tačiau taip pat matyti, kad matomumas buvo geras, link sankryžos artėjantis nukentėjusiojo vairuojamas automobilis buvo matomas. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik J. K. neteisėti veiksmai – KET 157 punkto pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiųjų nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis) atsirasti, taigi tarp J. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. J. K. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 40 straipsnio (laidavimo) taikymo
Sprendžiant kaltinamojo J. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas A. K. (A. K., toliau tekste – A. K.) prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo priežiūrai. A. K. prašyme (1 t., b. l. 175-176) bei apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas, gyvena kartu su kaltinamuoju, žino apie kaltinamojo padarytą veiką, neigiamai ją vertina, žino, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jis pats nėra teistas, yra įsitikinęs, jog darys sūnui J. K. teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų. Nei prokurorė nei nukentėjusieji neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės J. K. pagal laidavimą
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.
J. K. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma (BK 11 str. 2 d., 16 str. 3 d.), nusikalto būdamas neteistas (1 t., b. l. 88), visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusiojo vairuoto automobilio nepamatė dėl to, kad šis važiavo be įjungtų žibintų, tačiau teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę, nurodė, kad nukentėjusiojo vairuojamo automobilio nepamatė dėl savo neatidumo. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, jog tam tikri mažareikšmiai neatitikimai kaltininko parodymuose ar savo nuomonės išreiškimas nelaikytini pagrindu abejoti kaltininko prisipažinimu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl ir šiuo atveju teismas neabejoja, kad kaltinamasis nuoširdžiai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailisi. Taigi dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Kaltinamojo J. K. veiksmais yra padaryta žala nukentėjusiesiems. Nukentėjusiesiems V. Č. bei E. Č. nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė (1 t., b. l. 153, 155), pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių jie nepareiškė. Nukentėjusysis V. V. yra pareiškęs byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2500 eurų turtinę žalą bei 2500 eurų neturtinę žalą, kadangi draudimo išmokėta suma nepadengia jam padarytos žalos. Pažymėtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja visiško žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta, todėl būtent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta draudimo įmonė – AAS „Gjensidige Baltic“, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su J. K. pagrindu privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas 2016-04-08 bei 2016-05-26 išmokėjo nukentėjusiajam V. V. 182 eurus turtinei žalai atlyginti bei 1666,66 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 121), 2016-05-27 – 2237,93 išmokėjo VSDFV (1 t., b. l. 150), 951,17 eurų bei 112,87 eurų išmokėjo valstybinei ligonių kasai (1 t., b. l. 143, 144) jų patirtos žalos atlyginimui. Esant šiems duomenims, įvertinus juos aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigti, kad toks žalos atlyginimas nėra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisinio pagrindo nėra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju žala buvo atlyginta ne paties kaltininko, tačiau žalą nukentėjusiesiems V. Č. bei E. Č. bei civiliniams ieškovams visiškai atlygino, o V. V. iš dalies atlygino kaltinamojo draudimo bendrovė, su kuria šis buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, mokėjo draudimo įmokas, todėl teismas sprendžia esant nustatytą ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.
Įvertinus kitas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo J. K. asmenybę – yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 89), nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 74-86), tačiau jo padaryti teisės pažeidimai nepasižymėjo šiurkštumu, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai (1 t., b. l. 174), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, jo elgesį iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje J. K. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.).
Atsižvelgiant į laiduotojo A. K. asmenines savybes: jis yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 177), neteistas (2 t., b. l. 48), turi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nėra šiurkštūs (vietinės rinkliavos už automobilių statymą tvarkos pažeidimas, kelio ženklų pažeidimą, nustatyto greičio viršijimas daugiau nei 20 km/h ir ne daugiau nei 30 km/h) (2 t., b. l. 45), nurodė artimai bendraujantis su kaltinamuoju, todėl teismas daro išvadą, jog jis dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant A. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams A. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, J. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, o vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo V. V. rizikingas elgesys, jo padarytas KET 97 punkto pažeidimas taip pat turėjo įtakos J. K. nusikalstamos veikos padarymui. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti jam paskirtos bausmės paskirties.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis V. V. civiliniu ieškiniu prašė jo naudai iš kaltinamojo priteisti 2500 Eur dydžio turtinę žalą susijusią su automobilio sugadinimu bei 2500 Eur dydžio patirtą neturtinę žalą, kadangi civilinio atskovo – draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėtos išmokos neatlygino visos jam padarytos žalos (1 t., 121-125, 126-131).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad J. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (1 t., b. l. 25). Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis J. K. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.
Byloje yra pateiktas draudimo bendrovės rašytinis paaiškinimas, kad nukentėjusiajam V. V. yra išmokėta 182,00 Eur turtinei žalai, susijusiai su automobilio sugadinimu, 17,71 Eur turtinei žalai, susijusiai su išlaidomis vaistams, bei 1666,66 Eur neturtinei žalai kompensuoti (1 t., b. l. 156, 157). Rašte nurodyti kompensuotos turtinės žalos ir neturtinės žalos dydį pagrindžiantys argumentai (1 t., b. l. 138-141). Civilinio atsakovo atstovas teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo prašė atmesti.
Nukentėjusysis nurodė, kad turtinė žala, susidariusi dėl jam priklausančio automobilio sugadinimo, draudimo bendrovės nebuvo visiškai atlyginta, automobilį jis vertina 2500 eurų, todėl ši suma jam turi būti priteista. Nukentėjusysis savo ieškinio reikalavimą grindžia jo manymu automobilio rinkos kainą patvirtinančiais automobilių pirkimo-pardavimo skelbimais iš internetinės svetainės www.mobile.de (1 t., b. l. 129-131, 163-167). Šioje vietoje pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo pateikti rašytiniai duomenys, t. y. skelbimai, yra surašyti ne valstybine kalba, tačiau jie yra pakankamai informatyvūs, abejonių teismui dėl savo turinio tiek, kiek nukentėjusysis jais grindžia savo ieškinio reikalavimą, nekelia, todėl teismas juos laiko tinkamais įrodymais ir vertina juos baudžiamojoje byloje kartu su kitais įrodymais.
CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad turi būti atlyginama reali žala pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo, žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), 13 punktas numato: nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus; 14 punktas numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.
Nukentėjusysis, nesutikdamas su draudimo bendrovės eksperto išvada, abejojo draudimo bendrovės eksperto kvalifikacija ir nors ir nurodė, koks jo vertinimu, turtinės žalos dydis yra pagrįstas, tačiau be skelbimų internete apie Vokietijoje parduodamas panašias transporto priemones, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui abejoti AAS „Gjensidige Baltic“ nustatytu turtinės žalos dydžiu. Tuo tarpu civilinis atsakovas į bylą pateikė visą eilę rašytinių įrodymų žalos dydžiui pagrįsti, iš kurių matyti, kad išmokėdamas draudimo išmoką nukentėjusiajam dėl sugadinto automobilio, vadovavosi draudimo bendrovės eksperto transporto priemonės techninės apžiūros protokolu, išvada apie transporto priemonės likutinę vertę bei eksperto pateikta draudimo išmokos apskaičiavimo išvada, VšĮ „Emprekis“ teikiamu vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje paskaičiavimu (2 t., b. l. 21, 22, 23, 24). Šiais įrodymais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, taip pat, kaip jau minėta, jų nepaneigė ir nukentėjusysis, nors teisė pateikti papildomus įrodymus teisingam žalos apskaičiavimui, teisė kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl automobilio vertės nustatymo, buvo išaiškintos, tačiau nukentėjusysis tokia teise nesinaudojo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Kadangi minėtos išvada apie transporto priemonės likutinę vertę duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio remonto kaštai viršija 75 % automobilio rinkos vertės prieš autoįvykį, nėra pagrindo nesutikti su eksperto išvada, kad tokio sugadinimo laipsnio automobilio, nuo kurio pagaminimo praėjo daugiau kaip 30 metų, ekonominiu požiūriu remontuoti netikslinga. Tam iš esmės neprieštarauja nukentėjusysis. Nukentėjusysis nurodė, kad nustatant automobilio vertę nepagrįstai vadovautasi VšĮ ,,Emprekis“ pateikta pažyma. Pripažintina, kad iš tiesų VšĮ ,,Emprekis“ pateikiama informacija tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, ji yra rekomendacinio pobūdžio siekiant nustatyti vidutinę automobilių rinkos kainą ir jokiu būdu nepaneigtų individualaus vertinimo būdu nustatytos konkrečių transporto priemonių vertės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vis dėl to tokia informacija yra laikoma patikima, ja vadovautis rekomenduoja Valstybinė mokesčių inspekcija, VšĮ ,,Emprekis“ vidutinės naudotų transporto priemonių kainos nustatomos renkant ir analizuojant įvairiausius prieinamus šaltinius internete, pardavimo aikštelėse ir kitose vietose, kas iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo pasirinktą automobilio vertės nustatymo būdą, o būtent naudojant pirkimo-pardavimo skelbimus internetiniuose tinklapiuose, todėl teismas, nesant byloje šią informaciją paneigiančių duomenų, neturi pagrindo ja nesivadovauti. Nors nukentėjusysis savo ieškinio reikalavimą grindžia jau minėtais automobilių pirkimo-pardavimo skelbimais iš interneto tinklapio www.mobile.de, tačiau teismas pažymi, kad šie skelbimai iš esmės atspindi automobilių rinkos kainas ne Lietuvos Respublikoje, o Vokietijoje, be to, iš kelių pateiktų skelbimų nustatyti konkrečiai nukentėjusiajam priklausančio automobilio rinkos vertę, nėra galimybės, o tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenis atspindi didelės apimties apibendrintą informaciją, susijusią su būtent Lietuvoje eksploatuojamomis transporto priemonėmis. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilis buvo suremontuotas, techniškai tvarkingas, tą patvirtina ir jo pateikta techninės apžiūros rezultatų kortelė (2 t., b. l. 31), ir nors draudimo bendrovė pripažino, kad automobilio atkūrimo išlaidos sudaro 1625 eurų (2 t., b. l. 49), tačiau tai niekaip nepaneigia byloje nustatytos automobilio vidutinės vertės, o kitų duomenų, kurie pagrįstų didesnę automobilio vertę (dėl pripažinimo istoriniu automobiliu, dėl galimai naujų gamyklinių jo detalių, automobilio pagerinimų, naujos įrangos ir pan.), nepateikta. Todėl, teismas sprendžia, kad civilinis atsakovas pagrįstai paskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam 182 eurus turtinei žalai atlyginti, o civilinis ieškinys dalyje dėl dar 2500 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo, be civilinio atsakovo jam jau išmokėtos 1666,66 Eur sumos, priteisti iš kaltinamojo dar 2500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad po įvykio ilgą laiką blogai jautėsi, du mėnesius turėjo nešioti gipsą, mėnesį laiko negalėjo normaliai kvėpuoti, negalėjo savimi pasirūpinti, jam buvo reikalinga artimųjų pagalba, jis buvo priverstas praleisti šeimos šventes. Po traumos iki šiol jaučia rankos sąnario, pėdos skausmus, pėdos kaulai sugijo netinkamai, tinsta, todėl jis be vaistų negali gyventi, yra susirūpinęs dėl savo sveikatos būklės ateityje.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam V. V. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dviem kaulų lužiais: kairio stipinkaulio lūžiu tipinėje vietoje, dešinio II padikaulio lužiu (1 t., b. l. 68-69), dėl kurių pastarajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies (1 t., b. l. 68), patiekto 2016 m. liepos 25 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad iš tiesų dėl rankos bei pėdos traumų nukentėjusysis buvo priverstas du mėnesius nešioti gipsus, kas, akivaizdu sukėlė nepatogumus, apribojo galimybę judėti, pasirūpinti savimi. Negalima nevertinti to, kad ir praėjus ilgam laikui, t. y. pusei metų nuo eismo įvykio, nukentėjusįjį vis dar vargino pėdos skausmai, tinimas, kas taip pat matyti iš minėto išrašo. Iš 2016 m. rugsėjo 5 d. medicinos dokumentų išrašo (2 t., b. l. 34) matyti, kad praėjus devyniems mėnesiams po įvykio dėl patirtos traumos tęsiama reabilitacija, skirtas limfodrenažinis masažas, medikamentai, kojos kompresija elastiniu kojine. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis stacionarizuotas nebuvo, operacijų nepatyrė, o iš nukentėjusiojo pateiktų 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad padikaulio lūžis vis dėl to sugijęs, pėda nesutinusi, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis J. K. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis dirba, yra sveikas, t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Be to, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina ir tai, jog ir pats nukentėjusysis, vairuodamas automobilį nebuvo pilnai rūpestingas ir apdairus, žiemos metu vėlyvą popietę vairavo automobilį be įjungtų artimo matomumo šviesų, už ką jis buvo nubaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 43) ir nors šis jo pažeidimas nepaneigia kaltinamojo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau vertintinas kaip taip pat turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti.
Kaip minėta, nukentėjusiajam civilinis atsakovas jau yra išmokėjęs 1666,66 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusysis prašo priteisti dar 2500 eurų, kas sudarytų 4166,66 eurų neturtinės žalos. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-292/2014). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų buvo priteista 4344,30 Eur (15000 Lt) ar 4923,54 Eur (17000 Lt) neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013), tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 2200 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas - draudimo bendrovė maksimalią išmoką, susijusią su neturtinės žalos dydžiu (5000 Eur/3 nukentėjusieji=1666,66 Eur kiekvienam nukentėjusiajam) yra jau išmokėjusi nukentėjusiajam, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis - 533,34 Eur, priteisina iš kaltinamojo J. K..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu ir nuotraukomis (1 t., b. l. 42, 161, 2 t., b. l. 28), paliktini byloje saugojimui (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusysis turėjo 300 Eur išlaidų už advokato suteiktas ieškinio surašymo paslaugas, kurias pagrindė byloje pateiktais pinigų priėmimo kvitu bei sąskaita už teisines paslaugas (1 t., b. l. 126, 127). Teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (surašytas tik vienas procesinis dokumentas) ir nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 300 Eur išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnį, ir perduoti jį A. K. atsakomybei pagal laidavimą vieniems metams šešiems mėnesiams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš J. K. 533,34 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus, 34 centus) neturtinės žalos atlyginimo V. V. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. K. 200 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo V. V. naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: - kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, palikti byloje saugojimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.