Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl skolininkės D. T. pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė A. K. pateikė teismui prašymą vykdymo procese pakeisti skolininkę D. T. valstybe. Nurodė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusios skolininkės D. T. palikimą 2017 m. kovo 27 d. priėmė valstybė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismui kartu su prašymu pateikti duomenys vykdomojoje byloje Nr. 0133/14/02429 patvirtina, kad išieškotojas UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ pateikė antstolės A. K. kontorai vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3333-297 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. T.. Turto arešto 2009 m. liepos 22 d. aktas vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/03365 patvirtina, kad vykdant skolos išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1986-90, areštuotas skolininkei D. T. priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 2009 m. liepos 23 d. Turto arešto aktų registro pranešimo apie turto arešto įregistravimą Nr. 497663 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turto areštas. Gyventojų registro duomenimis vykdymo eigoje antstolė nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimo perėjimo valstybei 2017 m. kovo 27 d. liudijimas patvirtina, kad D. T. palikimas paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis).

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Bylos duomenimis skolininkė D. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. sausio 3 d. Ir nors antstolė apie skolininkės mirtį sužinojo 2015 m. spalio 15 d., gavusi VSDFV Alytaus skyriaus pranešimą, tačiau apie skolininkės skolas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ ,,Turto bankas“ arba notaro neinformavo. Teismas pažymi, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad būtų taikytas areštas kreditorės UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ reikalavimo pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3333-297 įvykdymo užtikrinimui palikėjos nekilnojamam turtui ir kad turto areštas būtų išviešintas viešajame registre, taip pat, kad kreditorė kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2016 m. sausio 3 d. Pažymėtina, kad prie pareiškimo pridėtas 2009 m. liepos 22 d. turto arešto aktas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre išviešintas turto areštas, taikytas vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/03365, kurioje vykdomas skolos išieškojimas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1986-90. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotojas per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą perėmusiai valstybei, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos D. T. kreditorių UAB „Litesko“ filialą „Alytaus energija“ ir jo reikalavimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3333-297 dėl skolos išieškojimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad palikėjos kreditorė ar vykdomąją bylą vykdanti antstolė kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

antstolės A. K. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.