Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. S. ir A. S. ieškinį atsakovui L. M. dėl parduoto daikto trūkumų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir ieškovai 2021 m. lapkričio 9 d. sudarė gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai iš atsakovo nupirko 10 a žemės sklypą ir 162,22 kv. m ploto gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).

26. Pasak ieškovų, sudarius sutartį paaiškėjo, kad namas neatitinka įstatymų nustatytų kokybės reikalavimų ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, o pardavėjo deklaruotos gyvenamojo namo savybės neatitinka faktinės situacijos. Atsižvelgdami į tai, ieškovai pareiškė ieškinį dėl parduoto namo trūkumų, prašydami priteisti iš atsakovo 75 331,35 Eur nuostolių, susijusių su trūkumų pašalinimu, atlyginimą.

27. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei šalių argumentus, konstatavo, kad ieškovų reikalavimai yra pagrįsti tik dėl su stogo konstrukcijos apšiltinimo trūkumų pašalinimu susijusių išlaidų. Stogo konstrukcijos turėjo būti apšiltintos 300 mm storio akmens vatos sluoksniu tarp gegnių, bet stogas apšiltintas tik 200 mm storio sluoksniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad, matant atliktą stogo apšiltinimą, kuris jau buvo uždengtas plėvele, ieškovai turėjo pagrindą manyti, jog šis darbas atitinka perduotuose dokumentuose nurodytus kokybės reikalavimus. Reikalavimą dėl 7 364,79 Eur išlaidų, susijusių su stogo papildomu šiltinimu, teismas laikė pagrįstu ir įrodytu. Teismas, konstatavęs, kad ieškovai pagrįstai reikalauja nurodytų išlaidų, vadovaudamasis UAB „Invus“ 2022 m. kovo 15 d. parengta darbų sąmata, priteisė iš atsakovo taip pat ir 1 694 Eur, susijusių su statybinių šiukšlių išvežimu. Taigi iš viso teismas priteisė ieškovams iš atsakovo 9 058,79 Eur. Teismas atmetė kitus ieškinio reikalavimus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).

32. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

33. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo, į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl įrodymo, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovams nuostolių atlyginimą, teisėjų kolegija priima ieškovų pateiktus dokumentus. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimu nėra pažeidžiamos apelianto procesinės teisės, nes su šiais įrodymais apeliantas susipažino gavęs ieškovų atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Dėl parduoto daikto kokybės (namo stogo apšiltinimu per plonu statybinės vatos sluoksniu) reikalavimų įvertinimo

34. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso teisės normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

37. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai nusprendė įsigyti iš apelianto namą, pamatę skelbimą, kuriame, be kita ko, buvo skelbiama, jog stogo konstrukcijos apšiltintos 30 cm vata. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės apeliantas neginčija ir ją pripažįsta. Šalių sudarytoje sutartyje pardavėjo (apelianto) patvirtinta, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamų daiktų trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjai (ieškovai) apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų visai jo pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję (sutarties 10.1 papunktis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, joje neaptarė paslėptų gyvenamojo namo trūkumų. Pardavėjas (apeliantas), taip pat patvirtino, kad sutarties sudarymo dieną namas yra nebaigtas statyti ir jo baigtumas yra 85 proc. (sutarties 9.8 papunktis).

39. Byloje taip pat nustatyta, kad, paaiškėjus namo kokybės trūkumams, ieškovai, kaip pirkėjai, iš karto kreipėsi į apeliantą, bet šis atsisakė pašalinti namo trūkumus. Atsižvelgdami į tai, ieškovai kreipėsi į UAB „Sabelija“, kurios darbuotojas, statinio techninės priežiūros specialistas Ž. P. atliko namo apžiūrą ir 2021 m. lapkričio 30 d. surašė namo techninio vertinimo aktą bei pateikė išvadą. Antstolio D. S. 2021 m. gruodžio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotos aplinkybės apie gyvenamojo namo būklę. Nurodytame protokole užfiksuota, kad stogo apšiltinimo sluoksnis yra 20 cm. Ieškovai 2021 m. gruodžio 6 d. raštu kreipėsi į apeliantą su pretenzija dėl parduoto daikto trūkumų ištaisymo, prašydami pašalinti namo trūkumus, tačiau atsakymo negavo.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovų į bylą pateiktais įrodymais bei namo techniniu projektu, kuriame nurodyta, kad stogo konstrukcijos turi būti apšiltintos 30 cm storio akmens vatos sluoksniu tarp gegnių, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas patenkinti ieškovų reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su papildomu stogo apšiltinimu. Netinkamai apšiltinta stogo konstrukcija yra paslėptas trūkumas, buvęs namo perdavimo pirkėjams metu, kurių jie negalėjo pastebėti įprastos apžiūros metu.

Dėl pareigos atlyginti išlaidas, susijusias su namo stogo papildomu apšiltinimo sluoksnio įrengimu, paskirstymo sutarties šalims, kai perkamas–parduodamas nebaigtos statybos namas

41. Apeliantas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog stogą reikės papildomai apšiltinti, ieškovams buvo matoma ir žinoma dar iki sandorio sudarymo, nes specialistas T. M. į bylą pateiktoje išvadoje ir apklaustas teismo posėdyje nurodė, jog, uždėjus plėvelę, vėliau formuojamas dar vienas apšiltinimo sluoksnis ir tik tada baigiamas apšiltinti stogas. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovai namą apžiūrėjo pasitelkę specialistus (statybininkus). Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais nesutinka ir pripažįsta juos nepagrįstais. Byloje nustatyta (tai pripažįsta apeliantas), kad stogo konstrukcija iš tikrųjų buvo apšiltinta tik 20 cm storio vata bei ji buvo uždengta plėvelė. Apeliantas, parduodamas namą ieškovams, deklaravo, kad namo stogas apšiltintas 30 cm storio vatos sluoksniu. Pažymėtina, kad ieškovams, nebūnant statybos srities specialistais, apžiūrint namą, nebuvo pagrindo manyti, jog ant plėvelės turi būti dedamas dar 10 cm storio vatos sluoksnis. Labiau tikėtina, kad ieškovams atvykus apžiūrėti namą ir matant ant stogo konstrukcijos uždėtą plėvelę, jie turėjo pagrindą manyti, jog darbai yra baigti ir toliau turi būti vykdomi kiti darbai (pavyzdžiui, formuojamos lubos). Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas skelbime deklaravo, jog stogo apšiltinimo sluoksnis yra 30 cm storio. Nurodytą aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir paties apelianto skunde išdėstyti argumentai. Specialistas, kurio išvada ir parodymais remiasi apeliantas, tik nurodė bei paaiškino technologinį procesą, kaip pastorinti apšiltinamąjį stogo sluoksnį iki apelianto deklaruoto storio, bet nepaneigė fakto, kad parduoto namo stogo sluoksnis buvo plonesnis už apelianto skelbime nurodytąjį.

42. Apeliantas remiasi ne tik specialisto T. M. išvada bei parodymais, bet taip pat ir viešai prieinamais duomenimis, esančiais akmens vatą gaminančios įmonės Paroc, UAB, interneto svetainėje. Joje nurodyta, kad įrengiant stogus, vandens garų izoliaciją (plėvelę) patariama įrengti tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių. Teisėjų kolegija pastebi, kad tai yra rekomendacija, kaip turėtų būti atliekamas stogo konstrukcijos apšiltinimas, bet ji nepatvirtina fakto, jog būtent taip buvo ar turėjo būti apšiltinta apelianto parduoto namo stogo konstrukcija. Ieškovai, nebūdami statybų srities (taip pat ir stogo apšiltinimo darbų) profesionalai, negalėjo ir neturėjo to suprasti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nurodytais argumentais iš esmės patvirtina tai, jog jis pagal specialisto T. M. išvadoje ir teismo posėdyje duotus parodymus bei apšiltinamąją vatą gaminančios Paroc, UAB, skelbiamą stogo apšiltinimo darbų technologiją neįrengė 30 cm storio apšiltinimo (stogą apšiltindamas dviem sluoksniais), bet pardavė ieškovams namą tik su vienu 20 cm storio apšiltinimo sluoksniu. Apeliantas aiškiai nenurodė, kad de facto (iš tikrųjų) stogo apšiltinimas yra neužbaigtas ir ieškovams patiems dar reikės stogą apšiltinti papildomu 10 cm storio apšiltinamuoju sluoksniu. Pažeidęs nurodytą pardavėjo pareigą informuoti pirkėjus apie parduodamo namo stogo trūkumus, apeliantas ieškovų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistas T. M. 2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog tokia stogo apšiltinimo technologija, kai uždengiamas 20 cm vatos sluoksnis, po to uždengiama plėvelė ir tik tada – likęs vatos sluoksnis, yra galima, bet tai nereiškia, kad stogas visada turi būti apšiltinamas tokiu būdu ir ieškovai turėjo suprasti, jog jų perkamas namas (jo stogas yra ar turi būti apšiltintas) būtent taip.

43. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nenurodė, kodėl nesivadovauja apelianto į bylą pateikta specialisto T. M. išvada, ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, bet teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pažymi, jog šio specialisto išvada ir duoti paaiškinimai nepaneigia išdavos, kad pareiga užbaigti nusipirkto namo stogo apšiltinimą (uždengiant papildomą 10 cm storio vatos sluoksnį) perėjo ieškovams (pirkėjams), kurių apeliantas aiškiai neinformavo apie tokių darbų poreikį, ir nesudaro pagrindo spręsti byloje situacijos kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas.

44. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad ieškovai buvo atvykę apžiūrėti namą su specialistais (statybininkais), nes į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie tai pagrįstų. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad jie buvo atvykę apžiūrėti namą su dizaineriu, bet ne su statybos sričių specialistu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais argumentais, nes į bylą nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys šią aplinkybę. Be to, sutiktina su ieškovų argumentais, kad tai, jog jie apžiūrėjo namą be specialistų (statybininkų), nereiškia, kad apeliantą, kaip pardavėją, tai atleidžia nuo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę. Pirkėjo pareiga apžiūrėti perkamą daiktą ir įsitikinti jo būkle neturėtų būti suprantama kaip būtinybė atlikti statybų ekspertizei prilygstantį perkamo daikto įvertinimą.

45. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovams buvo žinoma, jog namo baigtumas buvo tik 85 proc., todėl stogo apšiltinimo darbai nebuvo baigti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo, jog perkamo namo baigtumas buvo 85 proc. ir kai kurie darbai nebuvo baigti. Vis dėlto pirmiau nustatyta, kad apeliantas skelbime, kuriuo pranešė apie namo pardavimą, aiškiai nurodė darbus, kurie ginčo name atlikti. Namo pardavimo skelbime buvo skelbiama, jog „stogo konstrukcijos – skardinė danga, apšiltinta 30 cm vata“. Iš tokio skelbimo turinio darytina išvada, kad apeliantas aiškiai išviešino, jog stogas apšiltintas 30 cm vata ir šie darbai užbaigti. Aptartą skelbimą vertinant pagal įprastai atidaus ir rūpestingo pirkėjo standartą, darytina išvada, kad absoliuti asmenų dauguma tokią skelbime nurodytą informaciją suprastų tiesiogiai, t. y. taip, kaip suprato ieškovai. Jeigu apeliantas, nurodydamas skelbime informaciją apie stogo apšiltinimą, nespėjo stogo apšiltinti iki galo, jis turėjo pareigą bendradarbiauti su ieškovais ir nurodyti jiems tokią informaciją, t. y. kad namo stogo konstrukcija apšiltinta tik 20 cm storio vatos sluoksniu ir ieškovai turės papildomai apšiltinti stogą 10 cm storio sluoksniu.

Dėl išlaidų, reikalingų parduoto namo trūkumams ištaisyti, dydžio įvertinimo

46. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams 7 364,79 Eur nuostolių atlyginimą, nepagrįstai vadovavosi ieškovų į bylą pateikta UAB „Invus“ parengta sąmata. Apeliantas pažymėjo, kad į bylą nepateikti įrodymai apie UAB „Invus“ direktoriaus kvalifikaciją, kad jis galėtų parengti tokias sąmatas. Joms parengti reikalingos specialios žinios, sąmatoje nenurodyta, kokiais metodais atlikti apskaičiavimai ir kt. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nurodytus apelianto argumentus, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Visų pirma, apeliantas aptariamus argumentus nurodė remdamasis tik viešai prieinamais duomenimis, t. y. nesuradęs UAB „Invus“ interneto svetainėje duomenų, kad ši bendrovė turi reikiamą kvalifikaciją sąmatoms rengti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, remiantis tik viešoje erdvėje esančia informacija, daryti išvadą apie turimą bendrovės kvalifikaciją. Antra, ieškovai, siekdami pagrįsti, kad UAB „Invus“ turi reikiamą kvalifikaciją, pateikė į bylą išrašą iš Statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro. Iš jo matyti, kad nurodytai bendrovei suteikta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu. Ieškovai taip pat pateikė 2022 m. rugpjūčio 15 d. rangos sutartį, sudarytą su rangove UAB „Invus“, kuria pastaroji įsipareigojo atlikti apdailos statybos darbus. Be to, akcentuotina tai, kad apeliantas nepateikė savo pasitelktų specialistų skaičiavimų ar kitų duomenų, paneigiančių ieškovų pateiktų UAB „Invus“ parengtų skaičiavimų teisingumą.

47. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai ieškovams iš apelianto priteisė 7 364,79 Eur už stogo konstrukcijos apšiltinimą, remdamasis UAB „Invus“ parengta sąmata.

Dėl išlaidų, susijusių su statybinių šiukšlių išvežimu, dydžio įvertinimo

48. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams 1 694 Eur už statybinių šiukšlių išvežimą, pažymi, jog duomenų apie ko nors išardymą ir dėl to susidarysiančių atliekų byloje nenustatyta. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

49. Pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ieškinio reikalavimą tik dėl papildomos stogo dangos apšiltinimo išlaidų (7 364,79 Eur). Konstatavęs, kad ieškovai pagrįstai reikalauja nurodytų išlaidų, teismas priteisė taip pat ir visas statybinių šiukšlių išvežimo išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, statybinių šiukšlių išlaidas teismas nepagrįstai priteisė visa apimtimi, nes jos apskaičiuotos už visus darbus, t. y. netgi ir už tuos, už kuriuos teismas ieškovams nepriteisė tokių darbų išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad teismas turėjo apskaičiuoti, kokia statybinių šiukšlių išvežimo išlaidų suma tenka tik su stogo apšiltinimo papildomu 10 cm vatos sluoksniu darbais. Ieškovai nedetalizavo nurodytos informacijos. Esant tokiai situacijai stogo apšiltinimui tenkanti šiukšlių išvežimo išlaidų dalis apskaičiuotina pagal stogo apšiltinimo papildomu sluoksniu darbų kainos (7 364,79 Eur) ir visų ieškovų prašomų atlyginti darbų kainos (63 747,47 Eur) santykį, t. y. ieškovams gali būti priteisiama tik ta šiukšlių išvežimo išlaidų dalis, kuri proporcinga stogo apšiltinimui papildomu vatos sluoksniu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti apskųsto sprendimo dalį, kuria priteistos visos statybinių šiukšlių išvežimo išlaidos, ir sumažinti šias išlaidas iki 195,70 Eur (7 364,79 : 63 747,74 x 1 694 = 195,70). Iš viso ieškovams turi būti priteistas 7 560,49 Eur nuostolių, susijusių su parduoto namo trūkumų ištaisymu, atlyginimas.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė bylos šalių ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika, bet netinkamai apskaičiavo iš apelianto priteisiamas išlaidas už statybinių šiukšlių išvežimą. Tai lėmė neteisingo atlygintinų nuostolių dydžio ieškovams priteisimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, sumažinant ieškovams iš apelianto priteistų nuostolių atlyginimą nuo 9 058,79 Eur iki 7 560,49 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

51. Pakeitus apskųsto sprendimo dalį, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Byloje nustatyta, kad bendra ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra 4 168 Eur. Atsakovas patyrė 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus apskųsto sprendimo dalį, ieškinio reikalavimai patenkinti 9,65 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovams iš atsakovo priteisiama 402,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovų 1 897,35 Eur. Įskaičius priteisiamas sumas atsakovo naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 1 495,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

54. Atsakovas (apeliantas) į bylą pateikė įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymus), kad jis patyrė 604 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 204 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą). Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. III ketvirtį (2023 m. liepos mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 959,9 Eur. Vadinasi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus užmokesčio dydžius maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą nagrinėjamoje byloje yra 4 899,75 Eur (1 959,9 x 2,5) (Rekomendacijų 8.9 papunktis). Apelianto prašoma priteisti 400 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus apelianto skundą 16,54 proc., jam iš ieškovų priteisiamas 99,90 Eur (604 Eur (400 Eur + 204 Eur) x 16,54 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

55. Ieškovai pateikė į bylą įrodymus (sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą), kad jie patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. III ketvirtį (2023 m. rugpjūčio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 959,9 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamoje byloje yra 2 547,87 Eur (1 959,9 x 1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovams iš apelianto priteisiamas 417,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

56. Įskaičius priteisiamas sumas, ieškovams iš apelianto priteisiamas 317,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (417,30 – 99,90 = 317,40) (šios nutarties 54 ir 55 punktai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 7 560,49 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų 49 ct) daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (7 560,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovų G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 747,57 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti ieškovams G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 317,40 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.