Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1259-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
2A-1259-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03201-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
L. D.
Atsakovas
UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1259-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03201-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. ir atsakovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje dėl lėšų priteisimo pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Fabeta“), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jam iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ priteisti 1 533,19 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), savininkas. Bute yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Buto bendras plotas yra 60, 94 kv. m. Apie 2009 m. gruodžio mėn. jis pastebėjo, kad UAB „Vilniaus energija“, pateikdama sąskaitas už buto šildymą, jo buto plotą nurodo 69, 94 kv. m. ir nuo šio ploto skaičiuoja apmokėjimą už buto šildymą. 2009-12-17 jis kreipėsi į namą administruojančią UAB „Fabeta“, kuri savo rašte nurodė, jog 1994 m. gegužės mėn. perdavė UAB „Vilniaus energija“ duomenis apie jo buto bendrąjį plotą, t. y. 60, 94 kv. m. Po to, kai jis kreipėsi raštu į atsakovą, atsakovas pakeitė jo buto plotą ir nurodė, kad mokesčiai bus skaičiuojami nuo 60, 94 kv. m., tačiau atsakovas į jo prašymą atlyginti patirtus nuostolius neatsakė. Per laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. už buto šildymą jis permokėjo atsakovui 1 533, 19 Lt.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. ieškovui iš atsakovo priteisė 504, 90 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 504, 90 Lt sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2010-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas nuo 1995-03-14 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), savininkas, kad butui tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų šilumos sistemų, kad ieškovui priklausančio buto bendras plotas yra 60, 94 kv. m., kad apie 2009 m. gruodžio mėn. ieškovas pastebėjo, jog UAB „Vilniaus energija“, pateikdama sąskaitas už buto šildymą, buto plotą nurodo kaip lygų 69, 94 kv. m. ir nuo šio ploto skaičiuoja apmokėjimą už buto šildymą. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, į sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, padarė išvadą, kad ieškovas gali reikalauti atlyginti žalą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2010-03-24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie buto kadastro duomenų pasikeitimus nėra, t. y. kad ieškovo buto plotas nekito ir visada buvo 60, 94 kv. m., sprendė, jog pareiga apskaičiuoti mokesčius už patiektą šilumos energiją tenka ne ieškovui, o atsakovui, kad atsakovas, neteisingai apskaičiavęs ieškovo mokėtinus mokesčius už šilumos energiją, patiektą į ieškovo butą, padarė ieškovui žalą. Atsakovas nepateikė jokių oficialių dokumentų, kuriais remiantis mokesčius ieškovui skaičiavo už butą, kurio plotas 69, 94 kv. m., todėl jam, kaip šilumos tiekėjui, tenka pareiga tinkamai ir taisyklingai apskaičiuoti mokesčius vartotojams, ir jam taikomi didesni apdairumo ir atidumo reikalavimai. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, kadangi jis nevykdė pareigos tinkamai ir taisyklingai apskaičiuoti ieškovui mokesčius už patiektą šilumos energiją ir tokie atsakovo veiksmai traktuotini kaip neteisėti, t. y. pažeidžiantys sutarties sąlygas, kad priežastinis ryšys tarp sutarties sąlygų pažeidimo ir žalos yra akivaizdus, nes atsakovas savo prievolę tinkamai apskaičiuoti mokesčius vykdė netinkamai, t. y. atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, t. y. sumokėjo už patiektą šilumos energiją daugiau nei jam priklausė (CK 6.245-6.249 str.). Atsakovo kaltė yra preziumuojama ir pats žalos padarymo faktas leidžia teigti esant jo kaltei (CK 6.248 str.). Atsakovas neįrodė, kad netinkamai skaičiavo mokesčius dėl kitų asmenų kaltės. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad permokėtoji mokesčio suma yra atsakovo ieškovui padaryta žala, kurios atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovo. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, priteisė ieškovui iš atsakovo žalos atlyginimą, kuris susidarė ieškovui permokėjus atsakovui mokesčius už šiluminę energiją tik laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn.

Šalies argumentai

Ieškovas L. D. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti, t. y. papildomai priteisti jam iš atsakovo 1 017, 68 Lt permokėtų lėšų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 522, 58 Lt sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2010-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, papildomai priteisti jam iš atsakovo 1 216, 05 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, 44, 22 Lt žyminio mokesčio. Nurodo, kad byloje turi būti taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo reikalavimas mokėti už 9 kv. m. yra neteisėtas, o atsakovo už neva apšildytus 9 kv. m. gauti pinigai yra gauti be teisinio pagrindo. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, turėjo konstatuoti atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą ir taikyti byloje CK XX skyriaus teisės normas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2010).

Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo L. D. ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo pareiga pateikti teisingus ir tikslius buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, mokesčiai skaičiuojami teisės aktų nustatyta tvarka, žalos atlyginimas pažeidžia daugiabučio namo vartotojų interesus. Jis savo pareigas vykdė tinkamai, t. y. tiekė šilumos energiją ir kiekvieną mėnesį pateikė mokėjimų už šilumą dokumentus, kuriuose nurodydavo pagal kokį buto plotą apskaičiuojami mokesčiai už šilumos energiją. Pirmosios instancijos teisme ieškovas neneigė fakto, kad jam kas mėnesį buvo teikiamos sąskaitos. Nors sąskaitose buvo nurodomas buto bendras plotas 69, 94 kv. m., ieškovas neskubėjo pareikšti, kad plotas nurodytas netiksliai. Taigi ieškovas nevykdė jam numatytos pareigos, nes nepateikė (netikslino) buto duomenų (šiuo atveju buto ploto), reikalingų mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Jis pagal priimtą teismo sprendimą yra įpareigojamas kiekvieną dieną (o gal net kas valandą?) VĮ Nekilnojamojo turto registre patikrinti visiems savo klientams priklausančių patalpų duomenis, tačiau dėl to būtų neprotingai papildomai padidintos tiek jo darbo sąnaudos, tiek galiausiai šilumos energijos kainos. Ieškovas, kaip ir kiekvienas kitas vartotojas, kuris elgiasi kaip rūpestingas asmuo, kas mėnesį turėjo/turi realią galimybę patikrinti jam pateiktą sąskaitą ir pastebėjus netikslumus, nedelsiant apie tai pranešti šilumos tiekėjui. Ieškovo patikslintas buto plotas taikytinas nuo šių duomenų pateikimo šilumos tiekėjui momento. Patikslintus duomenis taikant atgaline tvarka, būtų pažeidžiamos likusių namo bendrasavininkų teisės ir jiems padaroma žala. Jis privalės atlikti perskaičiavimą ir priskirti visiems daugiabučio namo bendrasavininkiams šilumos energijos kiekį, kitaip būtų pažeistas Šilumos ūkio įstatymo 12 str. l d., 2 d., todėl teismui nusprendus iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimus, buvo priimtas sprendimas dėl neįtrauktų į bylą namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių. Šilumos tiekėjas privalo vadovautis ir visiems šilumos vartotojams vienodai taikyti tiek CK, tiek Šilumos ūkio įstatymo, tiek jį detalizuojančias Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Ieškovas daugiau kaip 14 metų neteikdamas šilumos tiekėjui duomenų apie buto duomenis ir prašydamas žalos atlyginimo už šį laikotarpį, elgėsi nesąžiningai ne tik šilumos tiekėjo, bet ir kitų daugiabučio namo vartotojų atžvilgiu, todėl ieškovo ieškinys nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į ieškovo L. D. apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį ir apeliacinį skundą atmesti. CK 6.237 str. 1 d. taikymas galimas tik tuo atveju, kai įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Pats ieškovas skunde nurodo, kad teismas privalėjo vadovautis CK XX skyriaus nuostatomis. Jeigu vadovautis ieškovo logika, būtina atsižvelgti į CK 6.242 str. 1 d. normą, kurioje nustatyta, kad nepagrįsto praturtėjimo atveju taikytinas nuostolių atlyginimo institutas, o tai suponuoja žalos atlyginimui nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs procesinės teisės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui iš atsakovo 504, 90 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 504, 90 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2010-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė, pritaikęs CK 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui L. D. nuo 1995-03-14 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 60, 94 kv. m. (b. l. 5). Šiam butui tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų šilumos sistemų, t. y. nors rašytine forma energijos tiekimo (energijos pirkimo – pardavimo) sutartis tarp ieškovo ir atsakovo ir nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija - abiejų šalių valia tiekti ir gauti šiluminę energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais. Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas, pateikdamas sąskaitas už buto šildymą, ieškovo buto plotą nurodė kaip lygų 69, 94 kv. m. ir nuo šio ploto skaičiavo apmokėjimą už buto šildymą, kai ieškovo buto bendras plotas yra 60, 94 kv. m.

Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jis savo pareigas vykdė tinkamai, tiekė šilumos energiją ir kiekvieną mėnesį pateikė mokėjimų už šilumą dokumentus, kuriuose nurodydavo, pagal kokį buto plotą apskaičiuojami mokesčiai už šilumos energiją, o ieškovas nevykdė jam numatytos pareigos, nes nepateikė (netikslino) buto ploto, reikalingo mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, nors ieškovas turi pareigą pateikti teisingus ir tikslius buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse įtvirtinta šilumos tiekėjo pareiga pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui, teisės aktuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos išrašyti ir pateikti (išsiųsti) vartotojams mokėjimų už šilumą dokumentus (taisyklių 129.3 p.). Byloje yra duomenys apie tai, kad trečiasis asmuo - ieškovo namą administruojanti UAB „Fabeta“ 1994 m. gegužės mėn. perdavė atsakovui duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąjį plotą, kuris lygus 60, 94 kv. m. (b. l. 6). Pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo raštą buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto plotas yra 60, 94 kv. m., kad duomenų apie buto kadastro duomenų pakeitimus nėra (b. l. 80). Tai, kad ieškovo buto plotas yra 60, 94 kv. m., patvirtina ir į bylą pateikta namo techninė dokumentacija (b. l. 86-87). Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu mokesčius skaičiavo už butą, kurio plotas 69, 94 kv. m. Kadangi pagal byloje esančius įrodymus ieškovo buto plotas visada buvo ir yra 60, 94 kv. m., duomenų, patvirtinančių, jog atsakovui buvo pateikti klaidingi duomenys apie buto plotą, kurie reikalingi mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, nėra, darytina išvada, jog atsakovas nevykdė pareigos teisingai apskaičiuoti mokesčius už ieškovo butui patiektą šilumos energiją.

Pagal byloje esančius įrodymus nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad ieškovas nevykdė pareigos šilumos tiekėjui pateikti patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, nes, kaip jau minėta, ieškovo buto plotas niekada nesikeitė, t. y. visada buvo 60, 94 kv. m. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad jis pagal priimtą teismo sprendimą yra įpareigojamas nuolat VĮ Nekilnojamojo turto registre patikrinti visiems savo klientams priklausančių patalpų duomenis, nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo buto plotas visada ir buvo 60, 94 kv. m.

Atsakovas savo apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad patikslintus duomenis apie ieškovo buto plotą taikant atgaline tvarka, būtų pažeidžiamos likusių namo bendrasavininkų teisės ir jiems padaroma žala, kadangi jis privalės atlikti perskaičiavimą ir priskirti visiems daugiabučio namo bendrasavininkiams šilumos energijos kiekį, kad teismui nusprendus iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimus, buvo priimtas sprendimas dėl neįtrauktų į bylą namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). Pirmosios instancijos teismas byloje išsprendė atsakovo UAB „Vilniaus energija“ pareigų klausimą, t. y. konstatavo, kad atsakovas nevykdė pareigos tinkamai apskaičiuoti ieškovo mokėtiną sumą už jam patiektą šilumos energiją, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių, tačiau namo, kuriame yra ieškovo butas, bendraturčiams jokių pareigų nenustatė. Pažymėtina ir tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose nebuvo išreiškęs prašymo į bylą įtraukti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčius. Esant šioms aplinkybėms, minėtas atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad byloje turi būti taikomas CK 1.125 str. nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kadangi atsakovas už neva apšildytus 9 kv. m. jo buto gavo pinigus be teisinio pagrindo, kad teismas, nustatęs šias aplinkybes, turėjo konstatuoti atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutiktina, kadangi pagal CK 6.242 str. 1 d., be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011). CK 6.242 str. 1 d. įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą). Pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, kadangi pats ieškovas, gaudavęs didesnes sąskaitas, neįgyvendino savo teisių taip, kad išvengtų didesnių nuostolių. Iš byloje esančių atsakovo ieškovui pateiktų sąskaitų už suteiktas paslaugas matyti (b. l. 10-53), kad visose sąskaitose atsakovas nurodydavo didesnį ieškovo buto plotą (69, 94 kv. m.), tačiau ieškovas, kiekvieną mėnesį gaudamas sąskaitas, kuriose nurodytas didesnis nei iš tikrųjų yra jo buto plotas, tik 2009 m. gruodžio mėn. informavo atsakovą apie tai, kad atsakovas, skaičiuodamas mokėtiną sumą už ieškovui suteiktas paslaugas, klaidingai ją apskaičiuoja, t. y. skaičiuoja suteiktas paslaugas 69, 94 kv. m. buto plotui, nors realiai ieškovo buto plotas yra 60, 94 kv. m. Atsakovas, gavęs iš ieškovo duomenis apie jo buto plotą, nuo 2009-12-01 buto plotą pakeitė ir nurodė, jog mokesčiai už šildymą bus skaičiuojami 60, 94 kv. m. plotui. Nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima vartoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kadangi, tuo atveju, kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis kitomis nuostatomis (pvz. CK 6.251 str.), CK 6.242 str. nuostatos negali būti taikomos.

Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senatį, vadovaudamasis CK 1. 125 straipsnio 8 dalimi.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju jos yra netaikytinos ir nenukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos teismų praktikos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė