Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Bankroto administratorius 2023 m. liepos 12 d. pateikė prašymą priimti sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

a) „Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis (2021 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją po bankroto proceso nenurašomi reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus;

b) Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata „išskyrus <...> reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus <. . .> kitų įstatymų pažeidimus“ taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams“.

Todėl tinkamos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijos taikymo konstitucingumo klausimą spręs Konstitucinis Teismas, kas sudaro pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą;

5.2. nėra pagrindo sutikti su kreditorės argumentu, jog kreditorių reikalavimų nurašymo klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojančia teismo nutarties dėl fizinio asmens bankroto pabaigos priėmimo metu, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d. galiojančia FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija. Toks įstatymo reguliavimas prieštarauja teisinės valstybės principui, kadangi teisės aktai neturi grįžtamosios galios, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Skolininkui ir jo kreditoriams jau bankroto proceso pradžioje turi būti aišku, kokie reikalavimai bus nurašomi po bankroto proceso pabaigos, o kokie ne, priešingu atveju, net ir patvirtinus mokumo atkūrimo planą, nėra aišku, kokius reikalavimus kreditoriams fizinis asmuo turės vykdyti ir po bankroto proceso. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta dar 2020 m. vasario 14 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4355-534/2020, laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. priimta pagrįsta ir teisėta nutartis.

IV. Proceso eiga ir kasacinio teismo išaiškinimai

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija rėmėsi Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, jog fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą ir padarė išvadą, kad sprendžiant likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu (nutarties 31 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Skundžiama nutartimi nutarta nurašyti ir likusį 388 515,87 Eur VMI finansinį reikalavimą, kuris susideda ir iš 20 718,00 Eur GPM baudos bei 7 273,00 Eur PSD baudos, viso - 27 991,00 Eur. Kreditorė (apeliantė) atskiruoju skundu nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurašyti 27991,00 Eur sumą, tuo tarpu likusi nutarta nurašyti kreditorės reikalavimo dalis nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nurašyta ir kreditorės VMI prie LR FM finansinio reikalavimo dalis dėl 20 718,00 Eur GPM baudos bei 7 273,00 Eur PSD baudos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl kreditorės pateikto procesinio dokumento

13. Teisme gautas 2024 m. lapkričio 27 d. pranešimas dėl informacijos pateikimo ir atskirojo skundo atsiėmimo. Nurodo, kad įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką atsiima atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties dalyje dėl VMI nepatenkinto 27991,00 Eur finansinio reikalavimo nurašymo baigus T. B. bankroto bylą. Kartu nurodo, jog 2024 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą pripažinti T. B. mokestinę prievolę pasibaigusia Nr. (23.31-08) 323-72749 ir nurašyti likusį nepatenkintą T. B. bankroto byloje patvirtintą VMI prie FM finansinį reikalavimą, tame tarpe ir atskirajame skunde skundžiamą 27 991,00 Eur reikalavimą.

14. Procesinės teisės normos, įtvirtinančios civilinės bylos nagrinėjimą apeliaciniame procese, numato galimybę atsisakyti apeliacinio skundo iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 308 straipsnis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Taigi, šiuo atveju taikant nurodytas teisės normas, šaliai, pateikusiai atskirąjį skundą, numatyta galimybė tik jo atsisakyti, o ne atsiimti.

15. Tuo tarpu kreditorė pateiktu procesiniu dokumentu nurodo apeliaciniame procese netaikytiną institutą – atskirojo skundo atsiėmimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks procesinis dokumentas, kuriame nurodyta, jog kreditorė atsiima atskirąjį skundą, nesukelia teisinių pasekmių. Kita vertus, pastebėtina, kad kreditorė yra įstaiga, turinti profesionalius teisininkus, kurie ir atstovauja kreditorę nagrinėjant ginčus, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog kreditorę atstovaujantiems profesionaliems teisininkams negali būti nežinoma nei tai, kad apeliaciniame procese netaikomas atsiėmimo institutas, nei tai, jog toks procesinis veiksmas nesukelia teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į apeliacinį procesą reglamentuojančias teisės normas apeliacinės instancijos teismas sprendžia nepriimti kreditorės pateikto procesinio dokumento, kuriame nurodyta, jog kreditorė atsiima atskirąjį skundą, ir nagrinėti atskirąjį skundą iš esmės.

Dėl atskirojo skundo

16. Apeliantė (kreditorė) VMI su skundžiama pirmosios instancijos teismo dalimi, t. y. prie nurašytino kreditorės reikalavimo priskiriant ir 20 718,00 Eur GPM baudą bei 7 273,00 Eur PSD baudą reikalavimai, nesutiko, remdamasi tuo, kad reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus — nenurašomi, o FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija; TAR 2021 m. liepos 8 d., Nr. 15469) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, taigi, ir nagrinėjamu atveju. Tokią poziciją grindė aptarta atskirajame skunde kasacinio teismo praktika.

17. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje Nr. e3K-3-181-823/2024 pateikti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamu atveju, kadangi, kaip matyti, ginčas kyla dėl tapačios VMI kreditorinio reikalavimo fizinio asmens bankroto byloje dalies (ne)nurašymo, t. y. 20 718,00 Eur GPM baudos bei 7 273,00 Eur PSD baudos (kasacinio teismo nutarties 26 punktas). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išskirti tokie esminiai argumentai:

17.1. pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusioje FABĮ redakcijos 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus, taigi negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 34 punktas; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 24 punktas);

17.2. nors 2021 m. birželio 29 d. Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-451 (įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 9 d.) FABĮ 29 straipsnio 7 dalis buvo pakeista, nustatant, kad į pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą taip pat yra įtraukiami reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, tačiau Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu pripažino, jog FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

17.3. fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą, todėl sprendžiant likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą šioje byloje turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu.

18. Nagrinėjamu atveju fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4355-534/2020. Taigi, pagal aukščiau išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje Nr. e3K-3-181-823/2024 išaiškinimus FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) pakeitimai, galiojantys nuo 2021 m. liepos 9 d., netaikytini pareiškėjo fizinio asmens bankroto procesui. Todėl apeliantės argumentai, jog šie pakeitimai turėtų būti taikomi ir nagrinėjamu atveju, o jų pagrindu nenurašoma dalis kreditorės VMI 27 991,00 Eur suma (susidedanti iš 20 718,00 Eur GPM baudos bei 7 273,00 Eur PSD baudos), paneigiami tiek nurodyta kasacinio teismo nutartimi, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu, kuriame išaiškinta, jog fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą.

19. Taigi, kaip nurodyta ne kartą minėtoje kasacinio teismo nutartyje, sprendžiant likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą šioje byloje turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu (nutarties 31 punktas).

20. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, bankroto bylos iškėlimo metu galiojusios FABĮ redakcijos 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti nenurašomi reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Kaip jau minėta, kasacinis teismas, aiškindamas pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusios FABĮ redakcijos 29 straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus, taigi negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 34 punktas; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 24 punktas). Administracinio nusižengimo aiškinimui yra aktualios būtent Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatos ir tik ANK nustatytos veikos patenka į šio FABĮ straipsnio taikymo sritį, todėl nenurašomi reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį neapima baudų, paskirtų mokesčio administratoriaus MAĮ pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-313/2019, 29 punktas).

21. Šiuo gi atveju, remiantis aukščiau išdėstytu, pagal bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą kreditorės VMI nurodomas reikalavimas, kylantis iš fizinio asmens pareigos sumokėti baudas, kurios paskirtos kaip specialių įstatymų pagrindu taikytina atsakomybė, prie reikalavimų, kurie nėra nurašomi baigus fizinio asmens bankroto procesą, nebuvo priskirti. Taigi, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė nurašyti ir 27 991,00 Eur kreditorės VMI sumą, kuri susideda iš 20 718,00 Eur GPM baudos bei 7 273,00 Eur PSD baudos.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino teisinį reglamentavimą dėl nurašomų reikalavimų pabaigus fizinio asmens bankroto bylą ir pagrįstai sprendė, jog kreditorės VMI nurodoma reikalavimų dalis yra nurašoma. Todėl kreditorės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

24. Pareiškėjas T. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Proceso teisės normos įpareigoja asmenį, prašantį priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Kadangi pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti kreditorės procesinį dokumentą dėl atskirojo skundo atsiėmimo.

Apeliantės (kreditorės) atskirojo skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.